Sveiką gyvenseną sudaro: asmens higiena ir kultūra, racionali mityba, fizinis aktyvumas, grūdinimasis, poilsis, sveikatai žalingų įpročių atsisakymas, psichoemocinis stabilumas. Fizinis aktyvumas – vienas iš svarbiausių veiksnių sveikos gyvensenos link.
Jau senovės graikai suprato, kad judesys ne tik užgrūdina kūną, bet ir savotiškai nuteikia sielą, ugdo charakterį. Išlikusios skulptūros rodo, kad žmonių kūnai buvo pasiekę nuostabios darnos.
Kūno kultūros plėtotė siejasi su daugeliu žmogaus vertybių: sveikata, gyvenimo kokybe bei daro įtaką socialinei, ekonominei, kultūrinei asmenybės ir visuomenės raidai.
Visuomenėje sprendimus, susijusius su fizinio aktyvumo didinimu, priima ir įgyvendina ir pats asmuo, ir kolektyvas (šeima, klasė, mokykla, draugų grupė), regiono lygiu – rajonas, miestas, savivaldybė.
Žmogus negali pakeisti savo lyties, genetinių veiksnių, bet yra rizikos faktorių, kuriuos galima kontroliuoti keičiant gyvenseną ir įpročius. Tai rūkymas, kraujospūdis, cholesterolio ir saldumynų kiekis, kūno svoris, fizinis aktyvumas ir stresas.
Judėjimas – vienas biologinių sveiko žmogaus poreikių.
Fizinis aktyvumas yra geros sveikatos, socialinės ir ekonominės gerovės sąlyga.
Tai visuma aktyvių judesių, kuriuos padaro raumenys ir sąnariai. Tai gyvybės, veiklumo ir aktyvumo požymis. Jis priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės, savijautos ir pomėgių. Aktyvios fizinės veiklos deficito problema aktuali visiems amžiaus tarpsniams, tačiau opiausia, kai kalbama apie vaikų sveikatą.
Žmogaus augimas ir vystymasis priklauso nuo kasdienio fizinio aktyvumo.
Fizinio aktyvumo kiekis kinta visą gyvenimą ir priklauso nuo įgimtų savybių bei aplinkos veiksnių.
Darbe, buityje, poilsiaujant ar sportuojant žmogus atlieka įvairius judesius.
Judesių suma, atlikta per tam tikrą laiko vienetą, vadinama fiziniu aktyvumu.
Kiekvieno žmogaus natūralus poreikis fiziniam aktyvumui yra skirtingas.
Fizinis aktyvumas yra bazinis sveikatos pamatas, apimantis gerą gyvenimo kokybę ir sergamumo mažėjimo tendenciją.
Reguliari fizinė veikla:
• padeda išsaugoti ir pagerinti sveikatą,
• aktyvina medžiagų apykaitą,
• širdies darbą,
• gerina savijautą, miegą, apetitą,
• mažina tikimybę įgyti nereikalingo antsvorio,
• padeda išvengti laikysenos sutrikimų,
• įveikti psichoemocinę įtampą, stresą,
• vyresnio amžiaus žmonėms padeda pristabdyti kaulų išretėjimo procesą,
• trečdaliu sumažina ankstyvą mirtingumą nuo širdies ligų ir infarkto,
• 50 proc. mažina sergamumą storosios žarnos bei krūties vėžiu,
• 50 proc. mažina riziką išsivystyti II tipo diabetui,
• mažina hipertenzijos riziką, nuo kurios kenčia kas penktas suaugęs gyventojas,
• padeda kontroliuoti rizikingą elgseną: rūkymą, alkoholio, narkotikų vartojimą,
• fiziškai aktyvus jaunimas demonstruoja geresnius pasiekimus moksle.
Bet kokia fizinė veikla – ėjimas, bėgimas, lipimas laiptais ir kiti pratimai, suaktyvina širdies darbą, pagerina galvos smegenų mitybą, ramina ir stiprina nervų sistemą, kelia nuotaiką ir darbingumą, stiprina raumenis.
Fiziniai pratimai gerina raumenyse vykstančią medžiagų apykaitą, gerina kraujotaką.
Judėdami treniruojame ne tik raumenis – mes stipriname visą organizmą; tvirtėja judamasis aparatas (griaučiai, sausgyslės, sąnariai); tankėja kapiliarų tinklas audiniuose, kraujagyslės tampa elastingesnės; fizinių pratimų metu suintensyvėjęs širdies darbas skatina ir kvėpavimo sistemos funkciją.
Mankštos pratimai ypač svarbūs silpnos sveikatos vaikams. Jie stiprina organizmą, padeda koreguoti sveikatos trūkumus.
Mažai judant :
• retėja kaulinis audinys, padidėja kaulų lūžių tikimybė, atsiranda nugaros skausmai,
• mažėja nervų sistemos tonusas,
• suglemba raumenys, mažėja judesių amplitudė, prastėja koordinacija, lankstumas, jėga, aerobinė ištvermė,
• didėja psichoemocinė įtampa, sunkiau įveikiamos stresinės situacijos.
Patarimai norintiems pradėti mankštintis:
• Mankštą visuomet pradėkite apšilimu;
• Nesimankštinkite nepraėjus 2 val. po gausaus valgio;
• Mankštinkitės tik apsirengę patogia ir laisva apranga bei apsiavę sportiniais bateliais;
• Nustokite treniruotis, jei darosi silpna, svaigsta galva ar trūksta oro;
• Pradėkite nuo nedidelės mankštos ir pamažu didinkite intensyvumą. Nepersistenkite ir neskubėkite didinti krūvio;
• Baigdami treniruotę padarykite keletą atsipalaidavimo pratimų.
Vidutinio intensyvumo veiklos metu parausvėja veidas, padažnėja kvėpavimas, bet nebūtinai suprakaituojama.
Vaikystėje ir paauglystėje susidaro fizinio aktyvumo įgūdžiai visam gyvenimui, todėl ypač svarbu skatinti fizinį aktyvumą vaikų ir jaunimo tarpe.
Pakankamas judėjimas vaikystėje yra puiki lėtinių neinfekcinių ligų bei nutukimo profilaktikos priemonė brandžiame amžiuje. Vaikai, savarankiškai bėgiodami, žaisdami, tai atlikdami impulsyviai, savo malonumui, nekelia sau tikslo mankštintis, treniruotis, mokytis judesių technikos ir panašiai. Judėjimas jiems teikia džiaugsmą. Reikia rūpintis vaikų poreikiu judėti, nes vaikas iš prigimties yra aktyvus. Jis pavargsta ne tiek nuo judesių, kiek nuo pasyvumo.
Fiziškai aktyvūs tėvai kur kas daugiau dėmesio skiria fizinei vaiko saviugdai, labiau rūpinasi savo ir savo šeimos narių sveikata nei fiziškai neaktyvūs tėvai.
Daugelyje ekonomiškai stiprių šalių įsitikinimas, kad judėjimo aktyvumas, derinamas su sveika mityba, padeda išsaugoti ir pagerinti sveikatą, jau tapo kultūros dalimi, o aktyvaus laisvalaikio leidimo formos – neatskiriama žmonių gyvenimo dalimi ir įpročiu.
Kasdieną sunaudojama vis mažiau energijos, nes buityje daug kas mechanizuota (skalbimo mašinos, dulkių siurbliai, automobiliai ir kt.). Į darbą dažniausiai važiuojama, o ne einama.
Energijos išskirti negalima, ją galima tik suvartoti.
Jei energijos sunaudojama daugiau nei gaunama su maistu, organizmas ją ima iš savo sukauptų atsargų. Kūno svoris krinta, nes mažėja atsargų kiekis.
Organizmui naudinga gavimo ir sunaudojimo pusiausvyra.
Tyrimais yra nustatyta, kad svoris labiau auga rudenį nei pavasarį. Tai siejama su judresniu gyvenimo būdu bei lengvesniu maistu šiltuoju metų periodu. Jei fizinis aktyvumas yra mažas, tai poveikis sveikatai yra minimalus arba jo iš viso nėra.
Yra daugybė veiklų, kurios nereikalauja didelių pastangų ar išlaidų, o sveikatai duoda begalinę naudą. Tik dažnas į tai nekreipia dėmesio ir fiziškai aktyvesnį gyvenimo būdą nukelia į ateitį. Galima atrasti tūkstantį priežasčių, kurios pastoviai trukdo pradėti sportuoti.
Bėgimas – viena populiariausių ir pigiausių sporto šakų. Nustatyta, kad lėtas, bet ilgas bėgimas (1-2 km) teigiamai veikia žmogaus organizmą. Bėgiojant sunormalėja kraujospūdis, pagerėja kraujo apytaka, kraujyje sumažėja cholesterolio, įvyksta teigiamų hormoninių poslinkių, mažėja tikimybė susirgti ateroskleroze ir vėžiu. Bėgimas išvalo rūkančiųjų plaučius, skatina kepenų ląstelių atsinaujinimą, neleidžia raumeniniam audiniui virsti riebaliniu.
Vaikščiojimas taip pat stiprina sveikatą, nes einant mankštinami viso kūno raumenys, mažėja sąnarių ir raumenų sustingimas bei skausmai, stabdomas kaulinio audinio irimas (osteoporozė), diabeto atsiradimas, mažėja padidėjęs kraujospūdis, širdies priepuolio ir insulto pavojus, įtampa, gerėja kraujotakos ir kvėpavimo sistemų veikla, stiprėja širdis, didėja plaučių talpa, gerėja protinė veikla, nes daugiau deguonies teikiama smegenims, rečiau skauda galvą, gerėja savijauta, pagerėja medžiagų apykaita, padidėja fizinė ištvermė ir pajėgumas.
Šiandien vis populiaresnis tampa plaukimas. Plaukiant stuburas pailsi nuo nuolatinės įtampos, išeikvojama daug šilumos, kalorijų, kurios atgaunamos pagerėjus medžiagų apykaitai. Suaktyvėjęs širdies darbas ir į odą plūstantis kraujas yra puiki natūralaus masažo priemonė, vanduo gaivina ir stiprina nervų sistemą. Plaukimas – viena geriausių kvėpavimo organus stiprinančių priemonių, didinančių organizmo atsparumą, stiprinančių širdies ir kraujagyslių sistemą.
Tai tik keletas būdų, kurie galėtų tapti Jūsų gyvenimo neatsiejama dalimi. Kaip malonu, pabudus anksti ryte, pasveikinus kylančią saulę, pavaikščioti ar pabėgioti rasotame parke, ežero pakrante ar šalia čiurlenančio upeliuko...Gera nuotaika, energija, gyvenimo džiaugsmas ir visa tai taip paprasta pasiekti.
Tarp žmogaus fizinės ir psichikos sveikatos egzistuoja glaudus ryšys.
Skatinant sportuoti, reikia galvoti ne apie kuo didesnius pasiekimus, bet apie fizinio aktyvumo teikiamą džiaugsmą, sveikatos saugojimą ir stiprinimą.
Besimankštindami po 30min. 2-3 kartus per savaitę, Jūs galite 15 proc. pagerinti savo fizinį pajėgumą ir sustiprinti sveikatą.
Taip Jūs galite 10-15 metų sumažinti ir savo biologinį amžių. Įrodyta, kad žmonės, kurie reguliariai mankštinasi, gyvena ilgiau.
KAS TRUKDO MANKŠTINTIS JUMS?
