Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2010 m. spalio-lapkričio mėn. atliko 11-16 metų paauglių patyčių paplitimo tyrimą. Utenos rajono mokyklose buvo išdalinta 500 anketų, o tyrime dalyvavo 492 mokiniai, atitinkantys tyrimo tikslinę grupę. Buvo apklausti 171 mergaitė ir 147 berniukai, gyvenantys mieste, bei 87 mergaitės ir 87 berniukai, gyvenantys už miesto, kaime.
Patyčias (priekabiavimą) galima apibūdinti kaip „tyčinį pasi¬kartojantį neigiamą (nemalonų arba skausmingą) vieno ar kelių asmenų elgesį, nukreiptą prieš asmenį, kuriam sunku pačiam apsiginti“. Patyčios yra vienas iš pagrindinių veiksnių, smarkiai žalo¬jančių vaikų psichikos sveikatą ir trukdančių saugiai jaustis mokykloje, namuose, gatvėje. Patyčios skirstomos į tiesio¬gines (fizinės, žodinės), kai vaikas yra puolamas atvirai, ir netiesiogines (vaikas skaudinamas nenaudojant tiesioginės agresijos).
Nors apie patyčias Lietuvoje labai daug kalbama, kai kurie mokiniai vis dar nežino, kas yra patyčios, ir nemano, jog jie tyčiojasi ar iš jų yra tyčiojamasi. Lyginant mieste ir už miesto, kaime gyvenančių mokinių atsakymus, pastebėta, jog mokiniai, gyvenantys mieste, mokykloje ar klasėje jaučiasi saugesni už mokinius, gyvenančius už miesto, kaime.
Už miesto, kaime gyvenantys mokiniai taip pat dažniau nei mieste gyvenantys yra dėl patyčių nenuėję į mokyklą (atitinkamai 9 ir 5 proc.), pamokas (11 ir 6 proc.) ar vengę vietų mokykloje (26 ir 23 proc.).
13 proc. mieste ir 21 proc. už miesto, kaime gyvenančių mokinių patiria mokykloje patyčias. 10 proc. respondentų nežino, ar iš jų tyčiojasi kiti mokiniai. Tyrimų duomenys rodo, kad berniukai dažniau nei mergaitės tampa patyčių objektu (7 proc. berniukų, gyvenančių mieste, bei 11 proc., gyvenančių už miesto, kaime, lyginant su 6 proc. mieste gyvenančių mergaičių bei 10 proc. už miesto, kaime).
Ir mieste, ir už miesto, kaime gyvenantys mokiniai kenčia tiek nuo tiesioginių fizinių, tiek nuo netiesioginių verbalinių patyčių. Pastebėta, kad tarp mieste gyvenančių mokinių paplitę apkalbinėjimas, šmeižimas, pravardžiavimas, erzinimas, šaipymasis ir stumdymas.
Tarp už miesto, kaime gyvenančių mokinių be apkalbinėjimo, šmeižimo, pravardžiavimo, erzinimo bei šaipymosi paplitęs ir mušimas, kumščiavimas.
Dažniausios patyčių vietos, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos (mieste ar už miesto), nesiskiria. Tai yra mokyklos koridorius, klasė bei mokyklos kiemas, teritorija.
Dažniausiai mieste gyvenantys mokiniai patyčių atveju stengiasi parodyti, kad tai jų nejaudina, pasako apie tai draugams ar tėvams arba nesiima jokių veiksmų.
Už miesto, kaime gyvenantys mokiniai patyčių atveju dažniausiai atsako tuo pačiu, pasako tėvams arba stengiasi parodyti, kad tai jų nejaudina.
Tiek mieste, tiek už miesto, kaime gyvenantys mokiniai patyčių atveju kreipiasi(-ųsi) į klasės auklėtoją ar tėvus.
Remiantis respondentų atsakymais, galima teigti, jog 13 proc. mieste ir 14 proc. už miesto, kaime gyvenančių mokinių tyčiojasi iš kitų, o atitinkamai 8 proc. ir 10 proc. nežino, ar tyčiojasi. Dažniausi tyčiojimosi būdai: pravardžiavimas, erzinimas, šaipymasis, apkalbinėjimas, šmeižimas, ignoravimas, nebendravimas, nepriėmimas į bendrą veiklą, stumdymas.
Jei mokykloje vyksta patyčios, mokiniai dažniausiai bando apginti tą, iš kurio(-ios) tyčiojasi.
Dauguma mokinių (42 proc. mieste gyvenančių ir 46 proc. už miesto, kaime) mano, jog mokytojai nesityčioja iš mokinių.
Dauguma mokinių mano, jog, jei mokytojas mato, kad yra tyčiojamasi iš kurio nors mokinio, jis stabdo patyčias.
75 proc. mieste ir 77 proc. už miesto, kaime gyvenančių mokinių mano, jog patyčios yra nenormalu. Taip pat 77 proc. mieste ir 74 proc. už miesto, kaime gyvenančių mokinių mano, jog reikia pranešti suaugusiesiems, jei iš jų tyčiojasi. Apie vaiką, kuris tyčiojasi iš kitų mokinių, praneštų kiek mažiau – 67 proc. mieste ir 68 proc. už miesto, kaime gyvenančių mokinių.
Tyrimo duomenis analizavo ir apibendrino Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Evelina Narkevičiūtė-Petravičienė
2010 m. lapkričio 30 d., antradienis
Gruodžio 1 – Pasaulinė ŽIV/AIDS diena
Galbūt simboliška, kad pirmą žiemos dieną (gamtos sąstingio ir ramybės laikotarpiu) yra minima ŽIV/AIDS diena. Žmogus visada galvoja, kad „tos“ ligos egzistuoja kažkur, bet, tikrai, nepalies jo ar jo artimųjų, tačiau pravartu žinoti apie pavojus ir visada elgtis atsakingai. Net mažo neatsargumo kaina gali sugriauti įprastą gyvenimą.
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, pažeidžiantis imuninę sistemą, saugančią organizmą nuo infekcijų. ŽIV sukelia ŽIV ligą, kurios paskutinė stadija yra AIDS – įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas. Užsikrėtus ŽIV žmogus ilgus metus gali jaustis sveikas ir darbingas bei, apie infekciją nieko neįtardamas, platinti ją kitiems( nėra šiai ligai būdingų klinikinių simptomų). Antikūniai prieš žmogaus imunodeficito virusą atsiranda dažniausiai po 3-4 savaičių. ŽIV atakuoja ir naikina imuninės sistemos ląsteles, kurios kovoja su ligomis, todėl organizmas tampa neatsparus infekcijoms ir navikams.
ŽIV perduodamas : lytinių santykių metu ( vaginalinius, analinius, oralinius), per kraują (naudojant virusu užkrėstus švirkštus, adatas, medicininius instrumentus; perpilant kraują), iš motinos – vaikui (nėštumo, gimdymo, maitinimo krūtimi metu).
Išskiriami penki saugaus lytinio elgesio elementai: susilaikymas nuo intymių santykių; abipusės ištikimybės išsaugojimas; atsitiktinių lytinių partnerių neturėjimas; saugių lytinių santykių propagavimas; taisyklingas prezervatyvų naudojimas.
Susilaikymas nuo lytinių santykių – pats saugiausias būdas neužsikrėsti ŽIV lytiškai. Jauniems žmonėms reikėtų kuo vėliau pradėti lytinį gyvenimą. O nusprendusiems juos pradėti, svarbu vadovautis ištikimybės, pagarbos partneriui ir atsakomybės principais. Kiekvienas turi žinoti galimas rizikingo elgesio pasekmes.
ŽIV/AIDS – NĖRA IŠGIJIMO ATVEJŲ
NĖRA VAKCINOS
NESUSIFORMUOJA IMUNITETAS
Jeigu sužinote, kad esate užsikrėtęs ŽIV, apie tai būtina pasakyti savo lytiniams partneriams. Jie taip pat turėtų pasitikrinti ar nėra užsikrėtę ŽIV. Asmuo, gyvenantis su ŽIV/AIDS sergančiuoju, visada turi naudoti apsisaugojimo priemones. Užsikrėsti naudojantis bendru dušu, tualetu, indais, stalo įrankiais, baldais ir pan., - neįmanoma. Nėra nustatyta nei vieno atvejo, kad ŽIV užsikrėtė per seiles, ašaras, prakaitą, šlapimą. ŽIV neplatina vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai.
Saugokite save ir kitus! Būkite atsakingi ir nepamirškite, kad tik nuo Jūsų pačių priklauso gyvenimo kokybė ir trukmė.
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, pažeidžiantis imuninę sistemą, saugančią organizmą nuo infekcijų. ŽIV sukelia ŽIV ligą, kurios paskutinė stadija yra AIDS – įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas. Užsikrėtus ŽIV žmogus ilgus metus gali jaustis sveikas ir darbingas bei, apie infekciją nieko neįtardamas, platinti ją kitiems( nėra šiai ligai būdingų klinikinių simptomų). Antikūniai prieš žmogaus imunodeficito virusą atsiranda dažniausiai po 3-4 savaičių. ŽIV atakuoja ir naikina imuninės sistemos ląsteles, kurios kovoja su ligomis, todėl organizmas tampa neatsparus infekcijoms ir navikams.
ŽIV perduodamas : lytinių santykių metu ( vaginalinius, analinius, oralinius), per kraują (naudojant virusu užkrėstus švirkštus, adatas, medicininius instrumentus; perpilant kraują), iš motinos – vaikui (nėštumo, gimdymo, maitinimo krūtimi metu).
Išskiriami penki saugaus lytinio elgesio elementai: susilaikymas nuo intymių santykių; abipusės ištikimybės išsaugojimas; atsitiktinių lytinių partnerių neturėjimas; saugių lytinių santykių propagavimas; taisyklingas prezervatyvų naudojimas.
Susilaikymas nuo lytinių santykių – pats saugiausias būdas neužsikrėsti ŽIV lytiškai. Jauniems žmonėms reikėtų kuo vėliau pradėti lytinį gyvenimą. O nusprendusiems juos pradėti, svarbu vadovautis ištikimybės, pagarbos partneriui ir atsakomybės principais. Kiekvienas turi žinoti galimas rizikingo elgesio pasekmes.
ŽIV/AIDS – NĖRA IŠGIJIMO ATVEJŲ
NĖRA VAKCINOS
NESUSIFORMUOJA IMUNITETAS
Jeigu sužinote, kad esate užsikrėtęs ŽIV, apie tai būtina pasakyti savo lytiniams partneriams. Jie taip pat turėtų pasitikrinti ar nėra užsikrėtę ŽIV. Asmuo, gyvenantis su ŽIV/AIDS sergančiuoju, visada turi naudoti apsisaugojimo priemones. Užsikrėsti naudojantis bendru dušu, tualetu, indais, stalo įrankiais, baldais ir pan., - neįmanoma. Nėra nustatyta nei vieno atvejo, kad ŽIV užsikrėtė per seiles, ašaras, prakaitą, šlapimą. ŽIV neplatina vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai.
Saugokite save ir kitus! Būkite atsakingi ir nepamirškite, kad tik nuo Jūsų pačių priklauso gyvenimo kokybė ir trukmė.
2010 m. lapkričio 26 d., penktadienis
Bendrumo akcija "Kalėdinis sveikinimas vienišam žmogui"
Akcijos dalyviai kuria Kalėdų atvirukus, kuriuose sveikinimo tekstas rašomas ranka. Sukurtus atvirukus iki gruodžio 21 dienos pristatykite į Jūsų mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialisto kabinetą arba į Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą, kurio adresas – Utenio a. 7, Utena.
Jūsų sveikinimai Kalėdų išvakarėse pasieks tuos, kurie jaučiasi vieniši ir visų užmiršti.
Sukurk ir padovanok gerumą labiausiai to stokojančiam!
Laukiame Jūsų darbelių.
2010 m. lapkričio 24 d., trečiadienis
Mikrobanginėje pašildytas maistas yra nuodingas
Kaip veikia mikrobangų krosnelė ?
Jos veikia gana paprastai: krosnelėje esanti elektroninis vamzdis (magnetronas) sukelia besikeičiantį elektromagnetinį lauką. Dėl besikeičiančio elektromagnetinių bangų, maiste esančios vandens molekulės taip pat riebalų ir baltymų molekulės yra priverstos suktis aplinkui(iki 5 milijardų kartų per sekundę). To rezultatas - labai didelė trintis tarp vandens ir kitų maiste esančių molekulių ir tai sušildo maistą(panašiai kaip trinant delnus sušyla rankos arba trinant du pagalius įžiebiama ugnis). Mikrobangų maistas šyla iš vidurio(centro) į šonus todėl pati mikrobangų krosnelė ir net indas išlieka nesušilęs. Procesas yra visiškai priešingas naudojant tradicinius maisto padorojimo budus(virimą, kepimą), kai šiluma sklinda konvekcinių būdu (nuo kraštų į centrą). Tam kad būtų išvengtą susikirtimo su aukšto dažnio radijo bangomis, mikrobangų krosnelės skleidžia 2450Mhz dažnio bangas(mikro bangos), kurių vidutinis ilgis yra apie 12 cm.
Beje mikro bangų trinties fenomenas atsitiktinai buvo atrastas 1946 m darant eksperimentus su magnetiniais laukais. Vienas mokslininkas pastebėjo, kad kišenėje buvęs šokoladas išsilydė, šis atradimas, kaip tik ir davė pagrindą sukurti mikrobangų krosnelę ir jau 1952 m. Mikrobangų krosnelės pasirodė rinkoje.
Oficialiai vis dar teigiama, kad mikrobangų krosnelės yra absoliučiai saugios ir nekelia jokio pavojaus sveikatai. Bet ar tikrai saugios?
1991 Metais vienoje Amerikos ligoninėje prieš perpilant kraują jis buvo pašildytas mikrobangų krosnelėje - kraujas buvo šildomas labai trumpa laiką ir tik iki kūno temperatūros(37 Laipsnių). Deja perpylus mikrobangų krosnelė pašildytą kraują ligonis mirė. Tai buvo skausmingas, bet svarbus įrodymas, kad šildymas mikrobiologinėje krosnelėje žymiai pakeičia objekto cheminė struktūrą. Jie tik iki 37 laipsnių pašildytas kraujas tampa pakankamai toksiškas, kad sukeltų mirtiną autoimuninę reakciją, tai kas atsitinka su maistu, kuris būna šildomas ilgesnį laiką ir aukštesnėje temperatūroje.
Mikrobangų krosnelėje vyksta kur kas daugiau procesų nei šildymas. Labai didelis kiekis energijos veikiantis šildomą maistą suskaido baltymų molekules, ir sukelia reakcijas kurios normalia nevyktų naudojant kitus maisto gaminimo būdus. To rezultatas sukuriamos naujos ir organizmui neatpažįstamos molekulės, kurios yra toksiškos ir net gali būti kancerogeniškos. Tai paaiškina biomechaninius pakitimus, kurie buvo nustatyti vieno tyrimo dalyviams.
Šveicarų eksperimentas
Eksperimentą atliko Šveicarijos Federalinis Technologijos institutas , ir jis patvirtino, kad mikrobangų krosnelės kenkia žmonių sveikatai . Buvo tiriamas savanorių (kurie valgė mikrobangėje paruoštą maistą) kraujas. Rezultatai buvo šokiruojantys:
1. Tyrimo dalyviams sumažėjo hemoglobino kiekis kraujyje , to rezultatas - mažiau deguonies pernešama į ląsteles.
2. Taip pat savanoriams padidėjo cholesterolis ir baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) kiekis. Padidėjęs leukocitų kiekis rodo, kad organizmas patiria stresą, į organizmą pateko infekcija/toksinas(ar kitas neatpažįstamas svetimkūnis) arba atsirado pažeista ląstelė, kuria reikia sunaikinti.
3. Limfocitų kiekis sumažėjo, kas yra imuninės sistemos silpnumo požymis.
4. Ne gana to dar savanorių kraujo serume buvo rąstas padidėjęs šviesą skleidžiančių bakterijų(light-emitting bacteria) kiekis . Tai paaiškinama tuo, kad elektromagnetinių bangų energija išlieka maiste, kas ir sukelia energijos pokyčius kraujyje ir bakterijų dauginimąsi bei švytėjimą. Šis atradimas parodo, kad net vanduo šildytas mikrobangų krosnelėje yra nesaugus vartoti.
Tyrimo išvadoje teigiama, kad mikrobangų krosnelėje paruoštame maiste pakinta molekulinė ir energetinė struktūra. Taip pakitusio maisto patekimas į organizmą yra nepalankus sveikatai.
Šiuos faktus patvirtino palyginamoji studija, kuria atliko Raum ir Zelt (1992m)
Vakarų šalyse mikrobangų žalą biologiniams objektams( įskaitant žmones) buvo pastebėtas per antrąjį pasaulinį karą. Tuo tarpų Sovietų sąjungos mokslininkai jau 1930- siais metas nustatė, kad mikrobangos neigiamai veikia gyvūnų ir žmonių nervinę sistemą. Deja vakarų šalių mokslininkai šiuos atradimus ignoravo.
1980 - siais Wašingtono(USA) valstijos mokslininkai tyrė namuose naudojamas mikrobangų krosneles ir nustatė, kad per tirpinimo, virimo ir kepimo procesus( visa tai atliekant mikrobangų krosnelėmis) mikrobangų spinduliavimas buvo vidutiniškai ketvirtadalių didesnis nei leistina norma - 10m W/cm2. Tyrimas nustatė, kad 24 iš 30 modelių neatitinka reikalavimų ir turėtų būti išimti iš rinkos. Mikro bangų emisija šiuose krosnelėse siekė iki 20m W/cm2. Deja korumpuoti Amerikos politikai apsvarstę šio tyrimo rezultatus neišdrįso mikrobangų krosnelių uždrausti, nes didžiausias mikrobangų krosnelių gamintojas 'užtikrino', kad sveikatai keliamo pavojaus nėra.
Mikrobangos kenkia akims
Deja tyrimą atlikęs profesorius teigia ką kitą: Mikrobangų radiacija(spinduliavimas) 'atsitrenkdama' į akis sukelia ilgalaikius pokyčius. Nors mikrobangų skleidžiami spinduliai yra neskausmingi ir nesukelia žalos iš karto, per ilgesni laiką tai labai kenkia akims. Pakartotinė (dažna) mikrobangų radiacija(spinduliavimas) sukelia kaupiamąją žalą akims(žala pasirodo po kurio laiko). Tas pats pasakytina ir apie mikrobangines krosneles. Žmonės pastoviai naudojantys mikrobangų krosneles gali labai pakenkti akims ar net visiškai prarasti regėjimą.
Berlyno mokslininkas Berliner Stiftung Warentest (Berlin Foundation for Product Tests) 1990 -siais metais patvirtino faktą, kad visos rinkoje esančios mikrobangų krosnelės skleidžia sveikatai pavojingas elektromagnetines bangas.
Mikrobangų krosnelės buvo uždraustos Sovietų sąjungoje
Kinsko Radijo technologijų instituto mokslininkai nustatė, kad mikrobangų krosnelių skleidžiamos bangos ir mikrobangų krosnelėje virtas maistas sukelia rimtas sveikatos problemas ir to rezultatas 1976 m. Visoje Sovietų Sąjungoje mikrobangų krosnelės buvo uždraustos ir nustatyti labai aukšti mikrobangų standartai. Taip pat sovietai apie mikrobangų krosnelių pavojų įspėjo visą likusį pasaulį. Deją šis draudimas vėliau buvo panaikintas(dėl verslininkų įtakos)
Kinsko mokslininkų tyrimai taip pat nustatė , kad labai sumažėja maistinė vertė (60-90 %) - sumažėjęs vitaminų ir mineralų kiekis ir net suprastėjusi baltymų kokybė. Taip pat buvo pastebėtas hormonų pakitimas, ypatingai disbalansas tarp moteriškų ir vyriškų hormonų. Pastovus valgymas mikrobangėje virto/ šildyto maisto sukelia atminties pablogėjimą ar net praradimą, nesugebėjimą sukoncentruoti, emocinį sutrikimą ir sumažėjusį protinį pajėgumą.
Dar viename eksperimente, viena grupė gėlių buvo laistoma paprastu vandeniu, o kita mikrobangėje pašildytu ir atvėsintu vandenių. Mikrobangėje šildytu vandeniu laistomi augalai labai greitai sunyko. Išvadas darykit patys.
Stanford University School of Medicine, California mokslininkai atrado, kad kaitinant motinos pieną mikrobanginėje krosnelėje (72 -98 laipsnių) daug griečiau dauginasi bakterijos: E. Coli bakterijų kiekis padidėjo 18 kartų, nei nešildytame piene. Taip pat sunyko 96% immunoglobulin-A antikūnių, kurie labai svarbus kovojant su į vaiko organizmą patekusiais mikrobais. Net ir šildant 20-25 laipsnių temperatūroje E.coli padidėjo 5 kartus. Tyrimo išvada - mikrobangų radiacija turi pro-infekcinį poveiki, kuris yra nepastebimas naudojant vien šiluminį efektą.
Kitame Vienos (Austrija) mokslininkų atliktame tyrime nustatyta, kad kūdikių maistas šildytas mikrobangų krosnelėje kelia pavojų vaiko sveikatai ir ypač imuninei sistemai.
Doc. Lita Lee , 1989 žurnale Lancet rašo: Mikrobangėje pašildytose kūdikių maiste trans-amino rūgštys(baltymų molekulės) virsta į sintetinius cis izomerus. Sintetiniai izomerai - cis-amino rūgštys ar trans -riebalinės rūgštys yra biologiškai neaktyvios. Dar daugiau viena amino rūgštis - L-proline - pavirsta į d-izomerą, kuris yra žinomas kaip neuro-toksinas (nuodija nervų sistemą) ir nephra-toksinas (kenkia inkstams).
'Mikrobanginis maistas' sukelia vėžį
Straipsnyje Doc. Lita Lee rašo, kad kiekviena mikrobangų krosnelė skleidžia sveikatai pavojingą elektromagnetinę radiaciją ir verdant/šildant maistą mikrobangų krosnelėje susidaro organiniai toksinai ir kancerogenai. Taip pat 'mikrobaginis maistas' skatina vėžį, kenkia smegenims ir širdžiai. Mokslininkė tvirtina, kad mikrobangų krosnelės yra daug pavojingesnės nei daugelis galvoja. Išvadoje pažymima:
Mikrobangėje ruošiant mėsą susidaro d-Nitrosodienthanolamines - gerai žinomas kancerogenas
Mikrobangėje verdant/šildant pieną ir grūdinius produktus(pvz.: košes) kai kurios amino rūgštys pavirsta į kancerogenus.
Mikrobangėje atšildant šaldytus vaisius, juose esanti gliukozė(cukrus) tampa kancerogeniška.
Kancirogeniniai laisvieji radikalai susidaro mikrobangėje verdant/šildant augalinį maistą ir ypač šaknines daržoves (morkas, burokėlius)
Labai sumažėja maistinė vertė(prarandami vitaminai ir mineralai)
Aprašydami mikrobangų krosnelių skleidžiama radiaciją Rusijos mokslininkai net išskyrė 'mikrobangų krosnelių ligą'. Pirmieji jos simptomai yra žemas kraujo spaudimas ir lėtas širdies ritmas. Vėliau pasireiškia chroniškas simpatinės nervų sistemos aktyvumas(streso požymis) ir aukštas kraujo spaudimas, taip pat gali būti galvos skausmas, galvos svaigimas, skausmingos akys, nemiga, irzlumas, skrandžio skausmai, nervinė įtampa, nesugebėjimas susikoncentruoti, padidėjusi apendicito rizika, kataraktos, reprodukcinės(lytinės) sistemos sutrikimai ir net vėžys. Šie chroniški simptomai gali privesti prie antinksčių išsekimo(nuolat jaučiamas nuovargis, alergijos) ir išeminė širdies liga (vainikinės arterijos užsikimšimas ir širdies smūgis).
Tiesa yra slopinama
Kai Šveicarijos mokslininkai Doc. Hertel ir Blanc publikavo tyrimo rezultatus kurie buvo nepalankūs mikrobangų krosnelėms, elektros prietaisų asociacija jiems pradėjo grasinti teismais ir net susidorojimu. Nepaisant to Doc. Hertel tvirtai laikėsi savo nuomonės ir prisiteisė kompensaciją.
Vienas mikrobangų pašildytas/virtas valgis žmogaus nenužudys, bet per ilgesnį laiką, pastoviai vartojant šitokį maistą organizmas yra alinamas ir anksčiau ar vėliau jus užklups ligos. Anksčiau ar vėliau oficialiai bus paskelbtas faktas, kad mikrobangų krosnelės sukelia vėžines ligas ir kitas ligas .Valgymas mikrobangų krosnelėje virtą/šildytą maistą tai lėta savižudybė. Ruošdami maistą mikrobangėje žmonės sutaupo laiko, bet už tai moka sveikatos kaina ir trumpina savo gyvenimą.
Jos veikia gana paprastai: krosnelėje esanti elektroninis vamzdis (magnetronas) sukelia besikeičiantį elektromagnetinį lauką. Dėl besikeičiančio elektromagnetinių bangų, maiste esančios vandens molekulės taip pat riebalų ir baltymų molekulės yra priverstos suktis aplinkui(iki 5 milijardų kartų per sekundę). To rezultatas - labai didelė trintis tarp vandens ir kitų maiste esančių molekulių ir tai sušildo maistą(panašiai kaip trinant delnus sušyla rankos arba trinant du pagalius įžiebiama ugnis). Mikrobangų maistas šyla iš vidurio(centro) į šonus todėl pati mikrobangų krosnelė ir net indas išlieka nesušilęs. Procesas yra visiškai priešingas naudojant tradicinius maisto padorojimo budus(virimą, kepimą), kai šiluma sklinda konvekcinių būdu (nuo kraštų į centrą). Tam kad būtų išvengtą susikirtimo su aukšto dažnio radijo bangomis, mikrobangų krosnelės skleidžia 2450Mhz dažnio bangas(mikro bangos), kurių vidutinis ilgis yra apie 12 cm.
Beje mikro bangų trinties fenomenas atsitiktinai buvo atrastas 1946 m darant eksperimentus su magnetiniais laukais. Vienas mokslininkas pastebėjo, kad kišenėje buvęs šokoladas išsilydė, šis atradimas, kaip tik ir davė pagrindą sukurti mikrobangų krosnelę ir jau 1952 m. Mikrobangų krosnelės pasirodė rinkoje.
Oficialiai vis dar teigiama, kad mikrobangų krosnelės yra absoliučiai saugios ir nekelia jokio pavojaus sveikatai. Bet ar tikrai saugios?
1991 Metais vienoje Amerikos ligoninėje prieš perpilant kraują jis buvo pašildytas mikrobangų krosnelėje - kraujas buvo šildomas labai trumpa laiką ir tik iki kūno temperatūros(37 Laipsnių). Deja perpylus mikrobangų krosnelė pašildytą kraują ligonis mirė. Tai buvo skausmingas, bet svarbus įrodymas, kad šildymas mikrobiologinėje krosnelėje žymiai pakeičia objekto cheminė struktūrą. Jie tik iki 37 laipsnių pašildytas kraujas tampa pakankamai toksiškas, kad sukeltų mirtiną autoimuninę reakciją, tai kas atsitinka su maistu, kuris būna šildomas ilgesnį laiką ir aukštesnėje temperatūroje.
Mikrobangų krosnelėje vyksta kur kas daugiau procesų nei šildymas. Labai didelis kiekis energijos veikiantis šildomą maistą suskaido baltymų molekules, ir sukelia reakcijas kurios normalia nevyktų naudojant kitus maisto gaminimo būdus. To rezultatas sukuriamos naujos ir organizmui neatpažįstamos molekulės, kurios yra toksiškos ir net gali būti kancerogeniškos. Tai paaiškina biomechaninius pakitimus, kurie buvo nustatyti vieno tyrimo dalyviams.
Šveicarų eksperimentas
Eksperimentą atliko Šveicarijos Federalinis Technologijos institutas , ir jis patvirtino, kad mikrobangų krosnelės kenkia žmonių sveikatai . Buvo tiriamas savanorių (kurie valgė mikrobangėje paruoštą maistą) kraujas. Rezultatai buvo šokiruojantys:
1. Tyrimo dalyviams sumažėjo hemoglobino kiekis kraujyje , to rezultatas - mažiau deguonies pernešama į ląsteles.
2. Taip pat savanoriams padidėjo cholesterolis ir baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) kiekis. Padidėjęs leukocitų kiekis rodo, kad organizmas patiria stresą, į organizmą pateko infekcija/toksinas(ar kitas neatpažįstamas svetimkūnis) arba atsirado pažeista ląstelė, kuria reikia sunaikinti.
3. Limfocitų kiekis sumažėjo, kas yra imuninės sistemos silpnumo požymis.
4. Ne gana to dar savanorių kraujo serume buvo rąstas padidėjęs šviesą skleidžiančių bakterijų(light-emitting bacteria) kiekis . Tai paaiškinama tuo, kad elektromagnetinių bangų energija išlieka maiste, kas ir sukelia energijos pokyčius kraujyje ir bakterijų dauginimąsi bei švytėjimą. Šis atradimas parodo, kad net vanduo šildytas mikrobangų krosnelėje yra nesaugus vartoti.
Tyrimo išvadoje teigiama, kad mikrobangų krosnelėje paruoštame maiste pakinta molekulinė ir energetinė struktūra. Taip pakitusio maisto patekimas į organizmą yra nepalankus sveikatai.
Šiuos faktus patvirtino palyginamoji studija, kuria atliko Raum ir Zelt (1992m)
Vakarų šalyse mikrobangų žalą biologiniams objektams( įskaitant žmones) buvo pastebėtas per antrąjį pasaulinį karą. Tuo tarpų Sovietų sąjungos mokslininkai jau 1930- siais metas nustatė, kad mikrobangos neigiamai veikia gyvūnų ir žmonių nervinę sistemą. Deja vakarų šalių mokslininkai šiuos atradimus ignoravo.
1980 - siais Wašingtono(USA) valstijos mokslininkai tyrė namuose naudojamas mikrobangų krosneles ir nustatė, kad per tirpinimo, virimo ir kepimo procesus( visa tai atliekant mikrobangų krosnelėmis) mikrobangų spinduliavimas buvo vidutiniškai ketvirtadalių didesnis nei leistina norma - 10m W/cm2. Tyrimas nustatė, kad 24 iš 30 modelių neatitinka reikalavimų ir turėtų būti išimti iš rinkos. Mikro bangų emisija šiuose krosnelėse siekė iki 20m W/cm2. Deja korumpuoti Amerikos politikai apsvarstę šio tyrimo rezultatus neišdrįso mikrobangų krosnelių uždrausti, nes didžiausias mikrobangų krosnelių gamintojas 'užtikrino', kad sveikatai keliamo pavojaus nėra.
Mikrobangos kenkia akims
Deja tyrimą atlikęs profesorius teigia ką kitą: Mikrobangų radiacija(spinduliavimas) 'atsitrenkdama' į akis sukelia ilgalaikius pokyčius. Nors mikrobangų skleidžiami spinduliai yra neskausmingi ir nesukelia žalos iš karto, per ilgesni laiką tai labai kenkia akims. Pakartotinė (dažna) mikrobangų radiacija(spinduliavimas) sukelia kaupiamąją žalą akims(žala pasirodo po kurio laiko). Tas pats pasakytina ir apie mikrobangines krosneles. Žmonės pastoviai naudojantys mikrobangų krosneles gali labai pakenkti akims ar net visiškai prarasti regėjimą.
Berlyno mokslininkas Berliner Stiftung Warentest (Berlin Foundation for Product Tests) 1990 -siais metais patvirtino faktą, kad visos rinkoje esančios mikrobangų krosnelės skleidžia sveikatai pavojingas elektromagnetines bangas.
Mikrobangų krosnelės buvo uždraustos Sovietų sąjungoje
Kinsko Radijo technologijų instituto mokslininkai nustatė, kad mikrobangų krosnelių skleidžiamos bangos ir mikrobangų krosnelėje virtas maistas sukelia rimtas sveikatos problemas ir to rezultatas 1976 m. Visoje Sovietų Sąjungoje mikrobangų krosnelės buvo uždraustos ir nustatyti labai aukšti mikrobangų standartai. Taip pat sovietai apie mikrobangų krosnelių pavojų įspėjo visą likusį pasaulį. Deją šis draudimas vėliau buvo panaikintas(dėl verslininkų įtakos)
Kinsko mokslininkų tyrimai taip pat nustatė , kad labai sumažėja maistinė vertė (60-90 %) - sumažėjęs vitaminų ir mineralų kiekis ir net suprastėjusi baltymų kokybė. Taip pat buvo pastebėtas hormonų pakitimas, ypatingai disbalansas tarp moteriškų ir vyriškų hormonų. Pastovus valgymas mikrobangėje virto/ šildyto maisto sukelia atminties pablogėjimą ar net praradimą, nesugebėjimą sukoncentruoti, emocinį sutrikimą ir sumažėjusį protinį pajėgumą.
Dar viename eksperimente, viena grupė gėlių buvo laistoma paprastu vandeniu, o kita mikrobangėje pašildytu ir atvėsintu vandenių. Mikrobangėje šildytu vandeniu laistomi augalai labai greitai sunyko. Išvadas darykit patys.
Stanford University School of Medicine, California mokslininkai atrado, kad kaitinant motinos pieną mikrobanginėje krosnelėje (72 -98 laipsnių) daug griečiau dauginasi bakterijos: E. Coli bakterijų kiekis padidėjo 18 kartų, nei nešildytame piene. Taip pat sunyko 96% immunoglobulin-A antikūnių, kurie labai svarbus kovojant su į vaiko organizmą patekusiais mikrobais. Net ir šildant 20-25 laipsnių temperatūroje E.coli padidėjo 5 kartus. Tyrimo išvada - mikrobangų radiacija turi pro-infekcinį poveiki, kuris yra nepastebimas naudojant vien šiluminį efektą.
Kitame Vienos (Austrija) mokslininkų atliktame tyrime nustatyta, kad kūdikių maistas šildytas mikrobangų krosnelėje kelia pavojų vaiko sveikatai ir ypač imuninei sistemai.
Doc. Lita Lee , 1989 žurnale Lancet rašo: Mikrobangėje pašildytose kūdikių maiste trans-amino rūgštys(baltymų molekulės) virsta į sintetinius cis izomerus. Sintetiniai izomerai - cis-amino rūgštys ar trans -riebalinės rūgštys yra biologiškai neaktyvios. Dar daugiau viena amino rūgštis - L-proline - pavirsta į d-izomerą, kuris yra žinomas kaip neuro-toksinas (nuodija nervų sistemą) ir nephra-toksinas (kenkia inkstams).
'Mikrobanginis maistas' sukelia vėžį
Straipsnyje Doc. Lita Lee rašo, kad kiekviena mikrobangų krosnelė skleidžia sveikatai pavojingą elektromagnetinę radiaciją ir verdant/šildant maistą mikrobangų krosnelėje susidaro organiniai toksinai ir kancerogenai. Taip pat 'mikrobaginis maistas' skatina vėžį, kenkia smegenims ir širdžiai. Mokslininkė tvirtina, kad mikrobangų krosnelės yra daug pavojingesnės nei daugelis galvoja. Išvadoje pažymima:
Mikrobangėje ruošiant mėsą susidaro d-Nitrosodienthanolamines - gerai žinomas kancerogenas
Mikrobangėje verdant/šildant pieną ir grūdinius produktus(pvz.: košes) kai kurios amino rūgštys pavirsta į kancerogenus.
Mikrobangėje atšildant šaldytus vaisius, juose esanti gliukozė(cukrus) tampa kancerogeniška.
Kancirogeniniai laisvieji radikalai susidaro mikrobangėje verdant/šildant augalinį maistą ir ypač šaknines daržoves (morkas, burokėlius)
Labai sumažėja maistinė vertė(prarandami vitaminai ir mineralai)
Aprašydami mikrobangų krosnelių skleidžiama radiaciją Rusijos mokslininkai net išskyrė 'mikrobangų krosnelių ligą'. Pirmieji jos simptomai yra žemas kraujo spaudimas ir lėtas širdies ritmas. Vėliau pasireiškia chroniškas simpatinės nervų sistemos aktyvumas(streso požymis) ir aukštas kraujo spaudimas, taip pat gali būti galvos skausmas, galvos svaigimas, skausmingos akys, nemiga, irzlumas, skrandžio skausmai, nervinė įtampa, nesugebėjimas susikoncentruoti, padidėjusi apendicito rizika, kataraktos, reprodukcinės(lytinės) sistemos sutrikimai ir net vėžys. Šie chroniški simptomai gali privesti prie antinksčių išsekimo(nuolat jaučiamas nuovargis, alergijos) ir išeminė širdies liga (vainikinės arterijos užsikimšimas ir širdies smūgis).
Tiesa yra slopinama
Kai Šveicarijos mokslininkai Doc. Hertel ir Blanc publikavo tyrimo rezultatus kurie buvo nepalankūs mikrobangų krosnelėms, elektros prietaisų asociacija jiems pradėjo grasinti teismais ir net susidorojimu. Nepaisant to Doc. Hertel tvirtai laikėsi savo nuomonės ir prisiteisė kompensaciją.
Vienas mikrobangų pašildytas/virtas valgis žmogaus nenužudys, bet per ilgesnį laiką, pastoviai vartojant šitokį maistą organizmas yra alinamas ir anksčiau ar vėliau jus užklups ligos. Anksčiau ar vėliau oficialiai bus paskelbtas faktas, kad mikrobangų krosnelės sukelia vėžines ligas ir kitas ligas .Valgymas mikrobangų krosnelėje virtą/šildytą maistą tai lėta savižudybė. Ruošdami maistą mikrobangėje žmonės sutaupo laiko, bet už tai moka sveikatos kaina ir trumpina savo gyvenimą.
Žmonių sveikata prastėja dėl pašalinio vaistų poveikio
Anot mokslų daktaro Vytauto Stonkaus, oficiali statistika byloja, kad dažniausiai žmonės miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio, bet naujausi tyrimai parodo, kad jas pralenkia šiuolaikinės medicinos pasekmės. Iš prigimties mums duota labai stipri imuninė sistema, tačiau daugelis šiuolaikinių gydymų būdų ją visiškai sunaikina. Tik vienas pavyzdys: vaistai nuo astmos ar lėtinio bronchito, vartojami ilgai, patys sukelia uždegimą. Jis gydomas hormoniniais vaistais, kurie savo ruožtu sukelia eilę kitų komplikacijų.
Gydomas ne žmogus, o atskiros jo dalys
Anot pašnekovo, farmacininkams naudinga, kad žmonės sirgtų, bet ne taip stipriai, kad numirtų. Todėl nuolat išrandami nauji vaistai. „Pavyzdžiui, opaligė pas mus net tris mėnesius gydoma antibiotikais. Per tą laiką imuninė sistema visiškai „sutaršoma“. Nustatyta, kad žmogaus imuninė sistema silpsta dėl probiotinių bakterijų naikinimo. Paskelbus šiuos tyrimus, iškart buvo sukurti nauji vaistai su probiotikais, užuot keitus gydymo būdus ar mokant žmones teisingai maitintis. Taigi ir vėl pasipelnė farmacininkai“, - svarstė pašnekovas.
Jo teigimu, naujausi tyrimai įrodo, kad šiuolaikinis lėtinių ligų gydymas yra niekam tikęs, nes šiuolaikinė medicina žaloja natūraliai organizme vykstančius procesus. Ilgas vaistų vartojimas pateisinamas tik sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze.
Medikas taip pat abejoja, kad naujos kartos vaistai, nors jie yra pagaminti naudojant naujausias technologijas, yra geresni už savo pirmtakus. Gydytojai esą pastebi, kad šie brangesni vaistai neretai kelia daugiau sunkių komplikacijų nei seni. Tačiau farmacininkai pateikia savo algoritmus, o dabartinis gydytojas pats susigaudyti vaistų gausoje nesugeba.
Anot V. Stonkaus, didžiausia bėda, kad žmogus medicinoje suskirstytas į daugybę sričių ir kiekvieną jų gydo tik tam tikros srities specialistas, nelabai išmanantis jų sąsajas. Todėl kardiologas negali pagelbėti širdies sutrikimų turinčiam pacientui, kuriam ligą sukelia, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai ar virškinimo problemos.
„Užsienyje egzistuoja labai daug organizacijų, institutų, kurie oponuoja oficialiai medicinai ir naudoja visai kitokius gydymo metodus, pasitelkiančius ir žmogaus nusiteikimą. Pavyzdžiui, jau ir moksliniais tyrimais nustatyta, kad vanduo yra tarsi kompiuteris. Jis turi atmintį. Jei tu geri vandenį ir sakai : „Vandenėli, koks tu geras, suteiki man sveikatos“, - jo sudėtis bus visai kitokia, nei jį keiksnotume. Tas pats yra ir su maisto ruošimu“, - pasakojo pašnekovas.
Jo manymu, pradžiai Lietuvoje turėtų būti bent jau įsteigtas holistinės medicinos informacijos centras, kuriame būtų renkami naujausi tyrimai apie gydymo būdus ir su jais supažindinami gydytojai. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra medikų, vėžį gydantys ne chemoterapija, kuri visiškai nualina organizmą ir daugeliu atvejų nepadeda, bet dirbtinai užkeldami kūno temperatūrą.
„Deja, daugelis pažangių gydymo metodų, susijusių su lėtinėmis ligomis, yra blokuojami. Pasaulyje vaistų parduodama už 650 mlrd. dolerių. 40 proc. receptinių vaistų išgeria amerikiečiai ir niekur kitur pasaulyje nėra tiek sergančių žmonių, kaip Amerikoje. Ir jų gyvenimo trukmė ima trumpėti. Trečdalio vaistų, kurie skiriami medikų, žmonėms nereikia, nes jie tik pablogina sveikatą“, - įsitikinęs medikas.
Kuo mažesnės vaistų kainos, tuo daugiau jų vartojama
V. Stonkaus teigimu, dėl šiuolaikinės medicinos padarinių Lietuvoje kasmet miršta apie 4 tūkst. žmonių. Šis skaičius paskaičiuotas remiantis Amerikos mokslininkų algoritmais, kurie nustatė, kad Amerikoje tokių mirčių – apie 800 tūkst.
Pašnekovo įsitikinimu, žmonių sveikata dar labiau blogės sumažinus kompensuojamųjų vaistų kainas. Mat vaistus gydytojo nurodymu ar savo pageidavimu žmonės vartos ilgiau. „Taigi farmacininkai vis tiek išloš. Jei sumažėtų vaistų pirkimas, įvyktų rimta ekonominė krizė. Didžiulės sumos čia cirkuliuoja. Paskaičiuota, kad kasmet žmonės perka 15 proc. daugiau vaistų“, - teigė medikas.
Anot jo, neigiami vaisto poveikiai išryškėja ne iš karto, o kai vaistas būna rinkoje jau keletą metų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai farmacininkai susimoka milijonines sumas ir toliau gamina pavojingą vaistą. Taip esą įvyko su vienu analgetiku Amerikoje. Taip pat pasitaiko atvejų, kai vienoje šalyje vaistas uždraustas, o kitoje – leidžiamas.
„Nieko nepadarysi, visur yra savi lobistai – tai dideli pinigai. Todėl žmonės patys turi domėtis ir pagal galimybes vartoti kuo mažiau vaistų. Pavyzdžiui, išgirti antivirusiniai vaistai nuo gripo gali sukelti tokius simptomus, kurie daug nemalonesni už patį gripą. Kinai vietoj jų vartoja įvairias žoles. Jas perėmė ir amerikiečiai.
Farmacininkai teigia, kad žolelių poveikis neįrodytas klinikiniais tyrimais. Iš tiesų jis labai priklauso nuo to, kur tos žolelės augo, kokie buvo metai, kokia žemė. Tačiau jos tikrai veikia ir tai reikia žinoti. Pavyzdžiui, saldymedis labai gera žolė peršalus, tačiau jei tokią arbatą ilgiau nei dvi savaites geria aukštą kraujospūdį turintis žmogus, jo gydymasis gali baigtis insultu, nes saldymedis dar labiau pakelia kraujospūdį“, - pasakojo V. Stonkus.
Vandenį reikia gerti su druska?
Medikas kritikuoja visoje Europoje vykdomą kampaniją prieš druską, kuri netgi vadinama „baltąja mirtimi“. Mat su padidėjusiu druskos vartojimu siejamas aukštas žmonių kraujospūdis bei širdies ir kraujagyslių ligų plitimas.
V. Stonkus tikina, kad kraujospūdis kyla kaip tik dėl druskos trūkumo, o ne pertekliaus. „Prieš kiekvieną operaciją ir po jos žmogui lašinamas didelės koncentracijos fiziologinis druskos tirpalas. Per ilgą savo praktiką nė karto nemačiau, kad kam nors pakiltų spaudimas. Natris – pagrindinis elementas, nuo kurio priklauso maistinių medžiagų patekimas į ląstelę ir pašalinimas. Tik reikia naudoti ne rafinuotą, o jūros arba paprastą pilkąją druską.
Beje, kol virškinimo trakte vanduo netaps 9 proc. druskos tirpalu, nei vienas lašas nepateks į kraujotaką. Anot senovės kinų, jei žmogus prieš valgį ir po valgio pavartoja truputį druskos, jis neserga 72 ligomis, tarp kurių ir Alzhaimeris. Kad druska mums reikalinga, įrodo ir naujausi moksliniai tyrimai“, - tikino pašnekovas.
Anot V. Stonkaus, tokį druskos tirpalą nesudėtinga pasidaryti ir namuose. Galima gerti ir mineralinį vandenį, tačiau reikėtų rinktis šarminį, kuris mažintų mūsų organizmo rūgštingumą, susidarantį dėl neteisingos mitybos ir streso. Žinoma, visada reikia nepamiršti saiko.
Vytautas Stonkus
Gydomas ne žmogus, o atskiros jo dalys
Anot pašnekovo, farmacininkams naudinga, kad žmonės sirgtų, bet ne taip stipriai, kad numirtų. Todėl nuolat išrandami nauji vaistai. „Pavyzdžiui, opaligė pas mus net tris mėnesius gydoma antibiotikais. Per tą laiką imuninė sistema visiškai „sutaršoma“. Nustatyta, kad žmogaus imuninė sistema silpsta dėl probiotinių bakterijų naikinimo. Paskelbus šiuos tyrimus, iškart buvo sukurti nauji vaistai su probiotikais, užuot keitus gydymo būdus ar mokant žmones teisingai maitintis. Taigi ir vėl pasipelnė farmacininkai“, - svarstė pašnekovas.
Jo teigimu, naujausi tyrimai įrodo, kad šiuolaikinis lėtinių ligų gydymas yra niekam tikęs, nes šiuolaikinė medicina žaloja natūraliai organizme vykstančius procesus. Ilgas vaistų vartojimas pateisinamas tik sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze.
Medikas taip pat abejoja, kad naujos kartos vaistai, nors jie yra pagaminti naudojant naujausias technologijas, yra geresni už savo pirmtakus. Gydytojai esą pastebi, kad šie brangesni vaistai neretai kelia daugiau sunkių komplikacijų nei seni. Tačiau farmacininkai pateikia savo algoritmus, o dabartinis gydytojas pats susigaudyti vaistų gausoje nesugeba.
Anot V. Stonkaus, didžiausia bėda, kad žmogus medicinoje suskirstytas į daugybę sričių ir kiekvieną jų gydo tik tam tikros srities specialistas, nelabai išmanantis jų sąsajas. Todėl kardiologas negali pagelbėti širdies sutrikimų turinčiam pacientui, kuriam ligą sukelia, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai ar virškinimo problemos.
„Užsienyje egzistuoja labai daug organizacijų, institutų, kurie oponuoja oficialiai medicinai ir naudoja visai kitokius gydymo metodus, pasitelkiančius ir žmogaus nusiteikimą. Pavyzdžiui, jau ir moksliniais tyrimais nustatyta, kad vanduo yra tarsi kompiuteris. Jis turi atmintį. Jei tu geri vandenį ir sakai : „Vandenėli, koks tu geras, suteiki man sveikatos“, - jo sudėtis bus visai kitokia, nei jį keiksnotume. Tas pats yra ir su maisto ruošimu“, - pasakojo pašnekovas.
Jo manymu, pradžiai Lietuvoje turėtų būti bent jau įsteigtas holistinės medicinos informacijos centras, kuriame būtų renkami naujausi tyrimai apie gydymo būdus ir su jais supažindinami gydytojai. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra medikų, vėžį gydantys ne chemoterapija, kuri visiškai nualina organizmą ir daugeliu atvejų nepadeda, bet dirbtinai užkeldami kūno temperatūrą.
„Deja, daugelis pažangių gydymo metodų, susijusių su lėtinėmis ligomis, yra blokuojami. Pasaulyje vaistų parduodama už 650 mlrd. dolerių. 40 proc. receptinių vaistų išgeria amerikiečiai ir niekur kitur pasaulyje nėra tiek sergančių žmonių, kaip Amerikoje. Ir jų gyvenimo trukmė ima trumpėti. Trečdalio vaistų, kurie skiriami medikų, žmonėms nereikia, nes jie tik pablogina sveikatą“, - įsitikinęs medikas.
Kuo mažesnės vaistų kainos, tuo daugiau jų vartojama
V. Stonkaus teigimu, dėl šiuolaikinės medicinos padarinių Lietuvoje kasmet miršta apie 4 tūkst. žmonių. Šis skaičius paskaičiuotas remiantis Amerikos mokslininkų algoritmais, kurie nustatė, kad Amerikoje tokių mirčių – apie 800 tūkst.
Pašnekovo įsitikinimu, žmonių sveikata dar labiau blogės sumažinus kompensuojamųjų vaistų kainas. Mat vaistus gydytojo nurodymu ar savo pageidavimu žmonės vartos ilgiau. „Taigi farmacininkai vis tiek išloš. Jei sumažėtų vaistų pirkimas, įvyktų rimta ekonominė krizė. Didžiulės sumos čia cirkuliuoja. Paskaičiuota, kad kasmet žmonės perka 15 proc. daugiau vaistų“, - teigė medikas.
Anot jo, neigiami vaisto poveikiai išryškėja ne iš karto, o kai vaistas būna rinkoje jau keletą metų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai farmacininkai susimoka milijonines sumas ir toliau gamina pavojingą vaistą. Taip esą įvyko su vienu analgetiku Amerikoje. Taip pat pasitaiko atvejų, kai vienoje šalyje vaistas uždraustas, o kitoje – leidžiamas.
„Nieko nepadarysi, visur yra savi lobistai – tai dideli pinigai. Todėl žmonės patys turi domėtis ir pagal galimybes vartoti kuo mažiau vaistų. Pavyzdžiui, išgirti antivirusiniai vaistai nuo gripo gali sukelti tokius simptomus, kurie daug nemalonesni už patį gripą. Kinai vietoj jų vartoja įvairias žoles. Jas perėmė ir amerikiečiai.
Farmacininkai teigia, kad žolelių poveikis neįrodytas klinikiniais tyrimais. Iš tiesų jis labai priklauso nuo to, kur tos žolelės augo, kokie buvo metai, kokia žemė. Tačiau jos tikrai veikia ir tai reikia žinoti. Pavyzdžiui, saldymedis labai gera žolė peršalus, tačiau jei tokią arbatą ilgiau nei dvi savaites geria aukštą kraujospūdį turintis žmogus, jo gydymasis gali baigtis insultu, nes saldymedis dar labiau pakelia kraujospūdį“, - pasakojo V. Stonkus.
Vandenį reikia gerti su druska?
Medikas kritikuoja visoje Europoje vykdomą kampaniją prieš druską, kuri netgi vadinama „baltąja mirtimi“. Mat su padidėjusiu druskos vartojimu siejamas aukštas žmonių kraujospūdis bei širdies ir kraujagyslių ligų plitimas.
V. Stonkus tikina, kad kraujospūdis kyla kaip tik dėl druskos trūkumo, o ne pertekliaus. „Prieš kiekvieną operaciją ir po jos žmogui lašinamas didelės koncentracijos fiziologinis druskos tirpalas. Per ilgą savo praktiką nė karto nemačiau, kad kam nors pakiltų spaudimas. Natris – pagrindinis elementas, nuo kurio priklauso maistinių medžiagų patekimas į ląstelę ir pašalinimas. Tik reikia naudoti ne rafinuotą, o jūros arba paprastą pilkąją druską.
Beje, kol virškinimo trakte vanduo netaps 9 proc. druskos tirpalu, nei vienas lašas nepateks į kraujotaką. Anot senovės kinų, jei žmogus prieš valgį ir po valgio pavartoja truputį druskos, jis neserga 72 ligomis, tarp kurių ir Alzhaimeris. Kad druska mums reikalinga, įrodo ir naujausi moksliniai tyrimai“, - tikino pašnekovas.
Anot V. Stonkaus, tokį druskos tirpalą nesudėtinga pasidaryti ir namuose. Galima gerti ir mineralinį vandenį, tačiau reikėtų rinktis šarminį, kuris mažintų mūsų organizmo rūgštingumą, susidarantį dėl neteisingos mitybos ir streso. Žinoma, visada reikia nepamiršti saiko.
Vytautas Stonkus
Geriamosios sodos galios
Jei valgysime daug daržovių, užterštų nitratais, ar vietoje teigiamo rezultato negausime neigiamo? „Neekologiškos daržovės nėra tokios grėsmingos, kaip įsivaizduojame. Augalas nepasiims mineralų ir kitų medžiagų daugiau, negu jam reikia. Tiesa, importuoti vaisiai tikrai būna apipurkšti nuo gedimo saugančiais chemikalais. Juos galima pašalinti geriamąja soda. Parsinešėte iš parduotuvės vynuogių, apelsinų, bananų ar agurkų ir - į koncentruotą sodos tirpalą. Jo receptas paprastas: sauja sodos - litras vandens. Puikiai tirpina chemikalus. Po 15-20 minučių nuplaukite švariu vandeniu ir, gerbiamosios šeimininkės, turėsite jau nebe „sintetinį", o gurgždantį, lyg močiutės augintą vaisių ar daržovę."
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia
KONFERENCIJA Sveikatos prioritetai ir jų stiprinimas
PROGRAMA
2010 m. gruodžio 1 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka Maironio g. 12, Utena
9.45–10.00 Dalyvių registracija
10.00–10.10 Sveikinimo žodis
Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas
10.10–10.50 Visuomenės sveikatos samprata. Problemos ir perspektyvos
Romualdas Sabaliauskas
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius
10.50–11.40 Kai kurie priklausomybę sukeliančių medžiagų pirminės prevencijos principai šeimoje ir mokykloje
Romualdas Žekas
Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovas
11.40–12.20 Vaikų asmens higiena ir kosmetika
Rūta Burbienė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė
12.20–12.40 Pertrauka
12.40–13.20 Vaikų mitybos problemos ir sveikos mitybos pagrindai
Dr. Roma Bartkevičiūtė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja
13.20–14.00 Konsultacijos aktualiais klausimais
* Konferencija skiriama visuomenės sveikatos specialistams, sveikatos priežiūros specialistams, bendrosios praktikos gydytojams, pedagogams, socialiniams pedagogams, sveikos gyvensenos propaguotojams.
* Konferencija nemokama, tačiau būtina išankstinė registracija.
Registruotis prašome iki 2010-11-29 el. paštu: a.gaidiene@utena.lt arba tel. (8 389) 518 67.
* Konferencijos dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Kontaktiniai asmenys:
Alma Gaidienė, tel. 8 389 51 867 Utenos r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
Vanda Žemaitytė, tel. 8 5 276 14 80 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
2010 m. gruodžio 1 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka Maironio g. 12, Utena
9.45–10.00 Dalyvių registracija
10.00–10.10 Sveikinimo žodis
Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas
10.10–10.50 Visuomenės sveikatos samprata. Problemos ir perspektyvos
Romualdas Sabaliauskas
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius
10.50–11.40 Kai kurie priklausomybę sukeliančių medžiagų pirminės prevencijos principai šeimoje ir mokykloje
Romualdas Žekas
Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovas
11.40–12.20 Vaikų asmens higiena ir kosmetika
Rūta Burbienė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė
12.20–12.40 Pertrauka
12.40–13.20 Vaikų mitybos problemos ir sveikos mitybos pagrindai
Dr. Roma Bartkevičiūtė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja
13.20–14.00 Konsultacijos aktualiais klausimais
* Konferencija skiriama visuomenės sveikatos specialistams, sveikatos priežiūros specialistams, bendrosios praktikos gydytojams, pedagogams, socialiniams pedagogams, sveikos gyvensenos propaguotojams.
* Konferencija nemokama, tačiau būtina išankstinė registracija.
Registruotis prašome iki 2010-11-29 el. paštu: a.gaidiene@utena.lt arba tel. (8 389) 518 67.
* Konferencijos dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Kontaktiniai asmenys:
Alma Gaidienė, tel. 8 389 51 867 Utenos r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
Vanda Žemaitytė, tel. 8 5 276 14 80 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
2010 m. lapkričio 15 d., pirmadienis
Cukrus– legalus narkotikas
Cukrus yra labai žalingas maisto produktas ir jo reikia vengti kaip maro. Pagal naujausius tyrimus cukrus yra narkotikas ir cukraus priklausomybės yra sunkiau atsikratyti negu kokaino ir tai yra moksliniais tyrimas įrodytas faktas. Pelėms buvo leista rinktis cukrų, kokainą ar
vandenį ir visos pelės rinkdavosi cukrų. Net ir tos pelės kurios ankščiau turėjo kokaino, labai greitai ‘persijungė’ į cukrų. Žinant keik žmonių šiandiena vartoja cukrų reiškia, kad visi šie
žmonės yra narkomanai. Jūs turbūt paklausite, jei cukrus yra narkotinė medžiaga tai kodėl
jis yra legalus. Atsakymas labai paprastas - maisto pramonės magnatai ir lobistai nenori to girdėti, nes cukraus pramonė yra milijardinis biznis.
Kaip sužinoti ar tu turi cukraus priklausomybę
Šie simptomai gali parodyti, kad jūs turite cukraus priklausomybę:
• Niekai negalit numesti svorio, net jei pastoviai sportuojate
• Jaučiatės liūdnas (depresija)
• Blogai miegate
• Dažnai jaučiatės pavargęs ir lietargiškas
• Aukštas kraujo spaudimas
• Nuolat norite ko nors saldaus
• Padidėjęs blogas cholesterolis (LDL)
Vidutinis vartotojas kartais net nežino, kad jis vartoja labai daug cukraus. Jis yra dedamas į labai daug produktų, ypatingai pusiau paruoštus ar pagamintus parduotuvėse. Maisto kompanijos moka labai gražiai tai nuslėpti, pateikdami įvairias jo formas, kaip fruktozės sirupas, ir kt. Todėl visada skaityk ir analizuok etiketes ir ingredientus: kiek cukraus yra 100 gramų. Taip pat cukrus gali būtį
pateiktas kaip fruktozė, gliukozė, sacharozė ir kt.
Cukrus coloje – labai daug cukraus yra suvartojama geriant ‘colas’ ir kitus putojančius
gėrimus. 0,5l Coca-colos buteliuke yra apie 10 arbatinių šaukštelių cukraus.
Todėl nustok save nuodijęs ir pradėk gerti vandenį. Beje dietinė Cola yra dar blogiau nes ji pasaldinta dirbtiniai saldikliais, kurie sukelia vėžį ir kitas ligas. Taip pat labai daug cukraus yra alkoholiniuose gėrimuose.
Cukrus slopina imuninę sistemą. Du arbatiniai šaukšteliai cukraus bent dviem valandom 50% prislopina imuninę sistemą ir taip atverią kelią infekcinėms ligoms. Žinant kad dauguma žmonių pastoviai naudoja cukrų – reiškia kad jų imuninė sistema yra prislopinta visą dieną ir nenuostabu kad jei pasigauna infekcines ligas, tokias kaip sloga, gripas ir kt.
Cukraus žala: sutrikdo mineralų balansą, ypatingai ‘ištraukia’ iš kaulų kalcį, kuris per ilgesnį laiką veda į osteoporozę (sumažėjęs kaulų tankis ir dėl to jie lengvai lūžta). Perteklinis cukraus vartojimas ‘padaro organizmą rūgštų’, nors cukraus skonis yra saldus, patekęs į organizmą, jis rūgština – pakeičia rūgščių ir šarmų pusiausvirą ( ‘ph’).
Cukrus skatina blogojo cholesterolio(LDL) gamybą ir sumažina gerąjį cholesterolį(HDL).
Aukštas gliukozės kiekis kraujyje ir fermentacija labai skatina vežinių ląstelių dauginimąsi, todėl jei jums diagnozuotas vėžys, iškart nustokit vartoje cukrų.
Perteklinis cukraus vartojimas sumažina insulino jautrumą, kuris veda į antro tipo debetą. Debetas jau yra vadinamas 21 amžiaus maru. Cukrus veda į ankstyvą senėjimą ir susiraukšlėjusią odą . Cukraus vartojimas sukelia autoimunines ligas tokias kaip artritas, astma, išsėtinė sklerozė ir kt. Cukrus sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, nes jis nusėda ant kraujagyslių sienelių. Cukrus net gali pakeisti jūsų DNR struktūrą. Cukrus gali sukelt kataraktas ir kitas regėjimo problemas. Cukraus vartojimas gali sukelti Alzhaimerio, depresiją ir dar daug kitų ligų. Cukraus vartojimas veda į hormonų disbalansą. Cukrus sukelia dantų ėduonį.
Jei iš cukraus gautos kalorijos yra nesudeginamos atliekant fizinę veiklą, tai jas organizmas paverčia riebalais, kurie atsiranda ant pilvo, šlaunų ar kitų kūno vietų. Tai veda į viršsvorį
ir nutukimą. Cukrus sukelia įvairias maisto alergijas ir silpnina imuninę sistemą.
Cukrus cukrui nelygus. Ne visas cukrus yra vienodas. Dauguma vaisių turi nemažai cukraus, bet jis nedaro jokios žalos. Nes vaisiai turi skaidulų, kurios sulėtiną cukraus įsisavinimą ir duoda mums taip reikalingos energijos. Taip pat vaisiai turi enzimų kurie padeda suvirškinti ir įsisavinti.
Tačiau nevertėtų piktnaudžiauti džiovintais vaisiais, nes jie turi daug didesnį cukraus kiekį ir nebeturi enzimų.
Kuo pakeisti cukrų
Geriausia cukraus iš viso nevartoti, bet jei negalite jo atsisakyti, tai jį galite pakeisti medumi,
kuris yra gana geras ir naudingas produktas, tik nereikia juo piktnaudžiauti. Taip pat cukrų galima pakeisti agavos ar klevo sirupu.
vandenį ir visos pelės rinkdavosi cukrų. Net ir tos pelės kurios ankščiau turėjo kokaino, labai greitai ‘persijungė’ į cukrų. Žinant keik žmonių šiandiena vartoja cukrų reiškia, kad visi šie
žmonės yra narkomanai. Jūs turbūt paklausite, jei cukrus yra narkotinė medžiaga tai kodėl
jis yra legalus. Atsakymas labai paprastas - maisto pramonės magnatai ir lobistai nenori to girdėti, nes cukraus pramonė yra milijardinis biznis.
Kaip sužinoti ar tu turi cukraus priklausomybę
Šie simptomai gali parodyti, kad jūs turite cukraus priklausomybę:
• Niekai negalit numesti svorio, net jei pastoviai sportuojate
• Jaučiatės liūdnas (depresija)
• Blogai miegate
• Dažnai jaučiatės pavargęs ir lietargiškas
• Aukštas kraujo spaudimas
• Nuolat norite ko nors saldaus
• Padidėjęs blogas cholesterolis (LDL)
Vidutinis vartotojas kartais net nežino, kad jis vartoja labai daug cukraus. Jis yra dedamas į labai daug produktų, ypatingai pusiau paruoštus ar pagamintus parduotuvėse. Maisto kompanijos moka labai gražiai tai nuslėpti, pateikdami įvairias jo formas, kaip fruktozės sirupas, ir kt. Todėl visada skaityk ir analizuok etiketes ir ingredientus: kiek cukraus yra 100 gramų. Taip pat cukrus gali būtį
pateiktas kaip fruktozė, gliukozė, sacharozė ir kt.
Cukrus coloje – labai daug cukraus yra suvartojama geriant ‘colas’ ir kitus putojančius
gėrimus. 0,5l Coca-colos buteliuke yra apie 10 arbatinių šaukštelių cukraus.
Todėl nustok save nuodijęs ir pradėk gerti vandenį. Beje dietinė Cola yra dar blogiau nes ji pasaldinta dirbtiniai saldikliais, kurie sukelia vėžį ir kitas ligas. Taip pat labai daug cukraus yra alkoholiniuose gėrimuose.
Cukrus slopina imuninę sistemą. Du arbatiniai šaukšteliai cukraus bent dviem valandom 50% prislopina imuninę sistemą ir taip atverią kelią infekcinėms ligoms. Žinant kad dauguma žmonių pastoviai naudoja cukrų – reiškia kad jų imuninė sistema yra prislopinta visą dieną ir nenuostabu kad jei pasigauna infekcines ligas, tokias kaip sloga, gripas ir kt.
Cukraus žala: sutrikdo mineralų balansą, ypatingai ‘ištraukia’ iš kaulų kalcį, kuris per ilgesnį laiką veda į osteoporozę (sumažėjęs kaulų tankis ir dėl to jie lengvai lūžta). Perteklinis cukraus vartojimas ‘padaro organizmą rūgštų’, nors cukraus skonis yra saldus, patekęs į organizmą, jis rūgština – pakeičia rūgščių ir šarmų pusiausvirą ( ‘ph’).
Cukrus skatina blogojo cholesterolio(LDL) gamybą ir sumažina gerąjį cholesterolį(HDL).
Aukštas gliukozės kiekis kraujyje ir fermentacija labai skatina vežinių ląstelių dauginimąsi, todėl jei jums diagnozuotas vėžys, iškart nustokit vartoje cukrų.
Perteklinis cukraus vartojimas sumažina insulino jautrumą, kuris veda į antro tipo debetą. Debetas jau yra vadinamas 21 amžiaus maru. Cukrus veda į ankstyvą senėjimą ir susiraukšlėjusią odą . Cukraus vartojimas sukelia autoimunines ligas tokias kaip artritas, astma, išsėtinė sklerozė ir kt. Cukrus sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, nes jis nusėda ant kraujagyslių sienelių. Cukrus net gali pakeisti jūsų DNR struktūrą. Cukrus gali sukelt kataraktas ir kitas regėjimo problemas. Cukraus vartojimas gali sukelti Alzhaimerio, depresiją ir dar daug kitų ligų. Cukraus vartojimas veda į hormonų disbalansą. Cukrus sukelia dantų ėduonį.
Jei iš cukraus gautos kalorijos yra nesudeginamos atliekant fizinę veiklą, tai jas organizmas paverčia riebalais, kurie atsiranda ant pilvo, šlaunų ar kitų kūno vietų. Tai veda į viršsvorį
ir nutukimą. Cukrus sukelia įvairias maisto alergijas ir silpnina imuninę sistemą.
Cukrus cukrui nelygus. Ne visas cukrus yra vienodas. Dauguma vaisių turi nemažai cukraus, bet jis nedaro jokios žalos. Nes vaisiai turi skaidulų, kurios sulėtiną cukraus įsisavinimą ir duoda mums taip reikalingos energijos. Taip pat vaisiai turi enzimų kurie padeda suvirškinti ir įsisavinti.
Tačiau nevertėtų piktnaudžiauti džiovintais vaisiais, nes jie turi daug didesnį cukraus kiekį ir nebeturi enzimų.
Kuo pakeisti cukrų
Geriausia cukraus iš viso nevartoti, bet jei negalite jo atsisakyti, tai jį galite pakeisti medumi,
kuris yra gana geras ir naudingas produktas, tik nereikia juo piktnaudžiauti. Taip pat cukrų galima pakeisti agavos ar klevo sirupu.
Ką reikia žinoti apie nitratus
Daržovės duoda daugelį žmogaus organizmui reikalingų vitaminų. Tačiau jose yra ir nitratų. Įvairiose daržovėse jų randamas nevienodas kiekis. Ypač daug šių kenksmingų medžiagų sukaupia šiltnamio augalai. Nors, atlikus mokslinius tyrimus, paaiškėjo, kad į organizmą patekę nitratai ilgainiui sukelia vėžį, daržovių atsisakyti nereikia. Tik svarbu žinoti, kaip jas paruošti.
Virsta nitritais
Su maisto produktais ar geriamuoju vandeniu patekę į organizmą nitratai virsta toksiškesniais junginiais - nitritais. Šie jungiasi su kraujo baltymu - hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną. Jis trukdo į audinius pernešti reikiamą kiekį deguonies, todėl organizme pradeda jo stigti.
Kai methemoglobino koncentracija didesnė nei 10 proc. organizmas apnuodijamas - žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja, jam darosi silpna, skauda galvą, padidėja kepenys ir kt.
Bandymais įrodyta, kad patekęs į žmogaus organizmą didelis nitratų kiekis sutrikdo galvos smegenų biosroves, pažeidžia endokrininių organų veiklą, pakeičia daugelio fermentų aktyvumą, imunologinę funkciją.
Be to, nitritai organizme jungiasi su maisto produktuose esančiomis baltyminėmis medžiagomis - aminais. Todėl susidaro vėžio atsiradimą skatinančios medžiagos - nitrozaminai.
Kūdikiams, senyvo amžiaus žmonėms, ligoniams, sergantiems širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir kitomis ligomis, kai audiniams reikia didesnio deguonies kiekio, jautrumas nitratams, taigi ir nitritams, padidėja.
Nitratus reikia „atskiesti"
Įvairios daržovės nitratų sukaupia nevienodą kiekį. Tai priklauso nuo rūšies, amžiaus, vegetacinės dalies, auginimo sąlygų ir dar nuo daugelio veiksnių.
Nitratus labiausiai kaupia špinatai, salotos, petražolių ir salierų lapai, burokėliai, ridikėliai, kopūstai, kiek mažiau - bulvės ir pomidorai, mažiausiai - saldžiosios paprikos, žirniai, cikorinės salotos.
Taip pat reikėtų žinoti, kad įvairiose augalų dalyse nitratų kiekis būna skirtingas. Daugiau jų susikaupia augalo kote, šerdyje, su augalo šaknimi susijusiose dalyse.
Pavyzdžiui, petražolėse ar krapų lapuose jų būna net iki 60 proc. mažiau nei kote, žiedinio kopūsto žiedyne - 70 proc. mažiau nei lapkotyje, morkos paviršinėje dalyje - iki 80 proc. mažiau nei šerdyje, agurkuose, ridikėliuose priešingai - odelėje 70 proc. daugiau nei kitose dalyse.
Nitratų padaugėja vien azoto trąšomis tręšiamose daržovėse. Daug mažiau jų susikaupia nuo fosforo, kalio, magnio trąšų.
Daržovėse esantys nitratai mažiau pavojingi negu geriamo vandens, nes jose esantys vitaminai C, B, E, karotinas stabdo kancerogeninių nitrozaminų susidarymą.
Daug vitamino C turi paprikos, pomidorai, svogūnų ropelės, žalieji žirneliai, todėl šių daržovių reikėtų dėti į mišraines ir „atskiesti" tas, kurios kaupia nitratus.
Padeda nugalėti ligas
Galbūt vertėtų atsisakyti daugiausia nitratų sukaupiančių daržovių? Taip elgtis būtų neprotinga, nes jose yra vitaminų, mikroelementų ir kitų medžiagų, kurios skatina imunitetą, padeda organizmui kovoti su įvairiomis ligomis, tarp jų - su vėžiu.
Ypač svarbūs daržovėse esantys vitaminai A, E, C, karotenoidai, selenas, folatai. Jie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, t. y. laisvuosius radikalus padaro nekenksmingus. Žinoma, mityba turi būti visavertė.
Remiantis daugelio epidemiologinių tyrinėjimų duomenimis, spėjama, kad jei daržovių ir vaisių būtų vartojama 75 proc. daugiau nei dauguma žmonių šiuo metu vartoja, būtų galima išvengti 10-50 proc. virškinimo organų vėžio atvejų.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos normas nitratų per parą į organizmą gali patekti iki 5 mg vienam žmogaus kūno kilogramui.
Svarbu žinoti
Turinčias daug nitratų daržoves gali „išduoti" šiek tiek kitoks skonis. Tačiau ne specialistui tai suprasti nėra lengva. Todėl reikia žinoti, kaip sumažinti kenksmingų medžiagų kiekį žalumynuose.
Padeda mirkymas ir terminis apdorojimas. Pavyzdžiui, nuluptas bulves valandai palikus pasūdytame vandenyje, didžioji dalis nitratų pasišalina. Bet kur kas mažiau lieka ir vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Ruošiantis valgyti šviežias daržoves, o jos yra sveikiausios, nes išlaiko visus vitaminus, rekomenduojama jas palaikyti vandenyje. Nustatyta, kad plaunant daržoves kenksmingų medžiagų jose sumažėja iki 15 proc. Verdant daržoves, nitratai lieka nuovire, todėl jo vartoti maistui nepatartina.
Jei norima paruošti salotų, daržoves pjaustyti reikėtų prieš pat valgant. Mat pjaustytuose žalumynuose nitratai tuoj pat virsta nitritais. Tą procesą galima sulėtinti į daržoves įpylus aliejaus - geriausia saulėgrąžų arba alyvuogių. Jei įkrečiama grietinės ar majonezo, nitratai virsta nitritais kur kas greičiau.
Tinkamiausias metodas
Pats geriausias metodas atsikratyti kuo daugiau nitratų - tinkamai apdoroti daržoves. Nustatyta, kad nitratai turi savo „mėgstamas" vietas, o jas pašalinus, sumažėja tų kenksmingų medžiagų kiekis.
Taigi kokias daržovių dalis reikia nupjauti? Petražolių ir krapų geriausia vartoti tik šakeles, o kotus išmesti. Baltagūžių kopūstų viršutinių lapų ir koto nepatartina vartoti. Ypač daug nitratų turi ką tik nurauti kopūstai, jų sumažėja tik apie kovo mėnesį.
Morkos kenksmingų medžiagų sukaupia prie lapų, todėl reikėtų nupjauti vieną ar pusantro centimetro tos dalies. Raudonieji burokėliai daugiausia nitratų turi taip pat prie lapų, tad tą dalį geriau išmesti.
Moliūgai ir agurkai, net jei auginimo sąlygos nebuvo palankios, nesukaupia daug nitratų. Jų daugiausia būna prie pat žievelės ir vaiskočių srityje. Jei agurkas bus nuluptas, o abu jo galai nupjauti - į organizmą nitratų beveik nepateks. O nesunokusio aguročio ir arbūzo minkštimo ties žieve valgyti nerekomenduojama.
Po bulvių žievele nitratų gerokai mažiau nei gumbo viduryje, todėl su luoba nitratai beveik nepasišalina. Maždaug 80 proc. nitratų nelieka bulves verdant.
Virsta nitritais
Su maisto produktais ar geriamuoju vandeniu patekę į organizmą nitratai virsta toksiškesniais junginiais - nitritais. Šie jungiasi su kraujo baltymu - hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną. Jis trukdo į audinius pernešti reikiamą kiekį deguonies, todėl organizme pradeda jo stigti.
Kai methemoglobino koncentracija didesnė nei 10 proc. organizmas apnuodijamas - žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja, jam darosi silpna, skauda galvą, padidėja kepenys ir kt.
Bandymais įrodyta, kad patekęs į žmogaus organizmą didelis nitratų kiekis sutrikdo galvos smegenų biosroves, pažeidžia endokrininių organų veiklą, pakeičia daugelio fermentų aktyvumą, imunologinę funkciją.
Be to, nitritai organizme jungiasi su maisto produktuose esančiomis baltyminėmis medžiagomis - aminais. Todėl susidaro vėžio atsiradimą skatinančios medžiagos - nitrozaminai.
Kūdikiams, senyvo amžiaus žmonėms, ligoniams, sergantiems širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir kitomis ligomis, kai audiniams reikia didesnio deguonies kiekio, jautrumas nitratams, taigi ir nitritams, padidėja.
Nitratus reikia „atskiesti"
Įvairios daržovės nitratų sukaupia nevienodą kiekį. Tai priklauso nuo rūšies, amžiaus, vegetacinės dalies, auginimo sąlygų ir dar nuo daugelio veiksnių.
Nitratus labiausiai kaupia špinatai, salotos, petražolių ir salierų lapai, burokėliai, ridikėliai, kopūstai, kiek mažiau - bulvės ir pomidorai, mažiausiai - saldžiosios paprikos, žirniai, cikorinės salotos.
Taip pat reikėtų žinoti, kad įvairiose augalų dalyse nitratų kiekis būna skirtingas. Daugiau jų susikaupia augalo kote, šerdyje, su augalo šaknimi susijusiose dalyse.
Pavyzdžiui, petražolėse ar krapų lapuose jų būna net iki 60 proc. mažiau nei kote, žiedinio kopūsto žiedyne - 70 proc. mažiau nei lapkotyje, morkos paviršinėje dalyje - iki 80 proc. mažiau nei šerdyje, agurkuose, ridikėliuose priešingai - odelėje 70 proc. daugiau nei kitose dalyse.
Nitratų padaugėja vien azoto trąšomis tręšiamose daržovėse. Daug mažiau jų susikaupia nuo fosforo, kalio, magnio trąšų.
Daržovėse esantys nitratai mažiau pavojingi negu geriamo vandens, nes jose esantys vitaminai C, B, E, karotinas stabdo kancerogeninių nitrozaminų susidarymą.
Daug vitamino C turi paprikos, pomidorai, svogūnų ropelės, žalieji žirneliai, todėl šių daržovių reikėtų dėti į mišraines ir „atskiesti" tas, kurios kaupia nitratus.
Padeda nugalėti ligas
Galbūt vertėtų atsisakyti daugiausia nitratų sukaupiančių daržovių? Taip elgtis būtų neprotinga, nes jose yra vitaminų, mikroelementų ir kitų medžiagų, kurios skatina imunitetą, padeda organizmui kovoti su įvairiomis ligomis, tarp jų - su vėžiu.
Ypač svarbūs daržovėse esantys vitaminai A, E, C, karotenoidai, selenas, folatai. Jie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, t. y. laisvuosius radikalus padaro nekenksmingus. Žinoma, mityba turi būti visavertė.
Remiantis daugelio epidemiologinių tyrinėjimų duomenimis, spėjama, kad jei daržovių ir vaisių būtų vartojama 75 proc. daugiau nei dauguma žmonių šiuo metu vartoja, būtų galima išvengti 10-50 proc. virškinimo organų vėžio atvejų.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos normas nitratų per parą į organizmą gali patekti iki 5 mg vienam žmogaus kūno kilogramui.
Svarbu žinoti
Turinčias daug nitratų daržoves gali „išduoti" šiek tiek kitoks skonis. Tačiau ne specialistui tai suprasti nėra lengva. Todėl reikia žinoti, kaip sumažinti kenksmingų medžiagų kiekį žalumynuose.
Padeda mirkymas ir terminis apdorojimas. Pavyzdžiui, nuluptas bulves valandai palikus pasūdytame vandenyje, didžioji dalis nitratų pasišalina. Bet kur kas mažiau lieka ir vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Ruošiantis valgyti šviežias daržoves, o jos yra sveikiausios, nes išlaiko visus vitaminus, rekomenduojama jas palaikyti vandenyje. Nustatyta, kad plaunant daržoves kenksmingų medžiagų jose sumažėja iki 15 proc. Verdant daržoves, nitratai lieka nuovire, todėl jo vartoti maistui nepatartina.
Jei norima paruošti salotų, daržoves pjaustyti reikėtų prieš pat valgant. Mat pjaustytuose žalumynuose nitratai tuoj pat virsta nitritais. Tą procesą galima sulėtinti į daržoves įpylus aliejaus - geriausia saulėgrąžų arba alyvuogių. Jei įkrečiama grietinės ar majonezo, nitratai virsta nitritais kur kas greičiau.
Tinkamiausias metodas
Pats geriausias metodas atsikratyti kuo daugiau nitratų - tinkamai apdoroti daržoves. Nustatyta, kad nitratai turi savo „mėgstamas" vietas, o jas pašalinus, sumažėja tų kenksmingų medžiagų kiekis.
Taigi kokias daržovių dalis reikia nupjauti? Petražolių ir krapų geriausia vartoti tik šakeles, o kotus išmesti. Baltagūžių kopūstų viršutinių lapų ir koto nepatartina vartoti. Ypač daug nitratų turi ką tik nurauti kopūstai, jų sumažėja tik apie kovo mėnesį.
Morkos kenksmingų medžiagų sukaupia prie lapų, todėl reikėtų nupjauti vieną ar pusantro centimetro tos dalies. Raudonieji burokėliai daugiausia nitratų turi taip pat prie lapų, tad tą dalį geriau išmesti.
Moliūgai ir agurkai, net jei auginimo sąlygos nebuvo palankios, nesukaupia daug nitratų. Jų daugiausia būna prie pat žievelės ir vaiskočių srityje. Jei agurkas bus nuluptas, o abu jo galai nupjauti - į organizmą nitratų beveik nepateks. O nesunokusio aguročio ir arbūzo minkštimo ties žieve valgyti nerekomenduojama.
Po bulvių žievele nitratų gerokai mažiau nei gumbo viduryje, todėl su luoba nitratai beveik nepasišalina. Maždaug 80 proc. nitratų nelieka bulves verdant.
2010 m. lapkričio 5 d., penktadienis
Nicoje (Prancūzija) įvyko 7-asis Pasaulinis vyrų sveikatos kongresas
Higienos institutui vykdant projektą (kartu su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru) “Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų ir slaugos darbuotojų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas (VP1-1.1-SADM-10-V-01-007), kurį finansuoja ES, atsirado galimybė 2010 m. spalio 28-30 dienomis dalyvauti Nicoje vykusiame 7-ajame Pasauliniame vyrų sveikatos kongrese. Jame dalyvavo delegacija iš Lietuvos. Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Ina Meidienė, buvo viena iš konferencijos dalyvių.
Kongresą organizavo Tarptautinė vyrų sveikatos draugija, kurios pagrindinė veiklos sritis – lytinė sveikata, vyrų sveikatos problemos biologine, socialine, politine bei visuomenės sveikatos aspektais.
Kongreso plenarinėse ir paralelinėse sesijose pristatyti naujausi pasiekimai onkologinių ligų, senėjimo, kardiologijos, psichikos sveikatos, vyrų lytinės sveikatos srityse, taip pat – svarbiausi sveikatos mokymų, marketingo ir informacijos sklaidos, sveikatos politikos bei strategijų vyrų sveikatos srityje pasiekimai. Didžiausias dėmesys buvo skirtas onkologinėms ligoms, o ypač – prostatos vėžio profilaktikai, pasiekimams diagnozuojant ir gydant; statistikai.
Plenarinėje sesijoje pasisakė atstovai iš Indijos, Rusijos, JAV, Japonijos, Azijos bei Europos. Buvo galima palyginti situaciją kiekviename kontinente. Analizuoti lemiantys veiksniai, kurie daro didžiausią įtaką žmogaus sveikatai. Pateikta statistika, kuri atskleidė vyrų onkologinių susirgimų paplitimą bei išgyvenamumą. Šiuo metu geriausia situacija Japonijoje (pagal pateiktus duomenis).
Daug dėmesio skirta šeimos politikai: vyrų, gyvenančių šeimoje, sveikatos ypatumams; kaip pasikeičia šeimos gyvenimas, susirgus onkologine liga vienam iš narių ir kt. Akcentuota, kad vyrų ir moterų lytinis gyvenimas yra labai skirtingas. Tai, kas svarbu vyrams, gali būti mažai aktualu moterims ir atvirkščiai.
Didelis dėmesys skiriamas prevencinei veiklai: informuoti visuomenę sveikos gyvensenos klausimais, visuomenės sveikatos marketingas, profilaktinių patikrinimų svarba, socialiniai determinantai, lytinė sveikata ir kt. Iš girdėtų pranešimų galima daryti išvadą, kad didžiausią įtaką vyrų sveikatai daro rūkymas, antsvoris (netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas) ir kt. A. Kamalov iš Rusijos pateikė komišką paveikslą, kuriame šuo bėga bėgimo takeliu (treniruoklis), o šeimininkas šalia žiūri televizorių, skaito laikraštį…
Apibendrinant galima išskirti svarbiausius akcentus:
• Kiekvienas vyras turi rūpintis savo sveikata ir vienas iš veiksmų, ką jis turi atlikti, tai perkopus 40 metų, kasmet pasitikrinti savo sveikatą (PSA vėžio žymenys). Tokiu būdu galima laiku diagnozuoti ligos pradžią ir suteikti reikiamą gydymą.
• Sėklidžių vėžys yra retas tarp 20-35 metų amžiaus vyrų, tačiau tai gali nutikti po 15 metų.
• Vyrai, sergantys prostates vėžiu dažniau suserga depresija ir keturis kartus dažniau nusižudo.
• Visame pasaulyje vyrai gyvena trumpiau nei moterys. Taip yra todėl, kad vyrai labiau linkę į žalingus įpročius, rečiau lankosi pas gydytojus, mažiau rūpinasi savo sveikata, dirba darbus, kurie yra pavojingi sveikatai, dažnai neturi sveikatos draudimo.
• Pabrėžiama, kad svarbus bendradarbiavimas tarp vyrų ir moterų sveikatos bendruomenių ir kt.
2010 m. lapkričio 4 d., ketvirtadienis
Konkurso "Mano šeima" nugalėtojai
2010 lapkričio 3 dieną išrinkti piešinio konkurso "Mano šeima" nugalėtojai:
Alina Ivaškaitė 7A kl., Daumantas Mikšys 7B kl., Laura Stanislovėnaitė 8 kl. (Užpalių gimnazija)
Aušrinė Aglinskaitė 7D kl., Gerda Meidutė 7B kl., Živilė Židonytė 8B kl., Martynas Šulcas 7G kl. (Aukštakalnio pagrindinė mokykla)
Paulius Lukauskas 8C kl.(Vyturių pagrindinė mokykla).
Piešinio konkursas „Mano šeima“ vyko pagal Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialiosios programos projektą „Saugok save ir kitus“, kurį vykdo Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Šeima - tai maža valstybė, kurioje formuojasi asmenybė, santykiai su aplinka. Šiuo konkursu buvo siekta stiprinti šeimos vaidmenį: plėtoti emocinius tėvų ir vaikų santykius, skatinti jų bendravimą ir bendradarbiavimą šeimoje.
Piešinio konkurso "Mano šeima" vertinimo komisijai buvo pateikta 170 darbų iš Aukštakalnio, Vyturių, R.Šaltenio, Krašuonos, Saldutiškio, Sudeikių pagrindinių mokyklų ir Užpalių gimnazijos. Konkurse dalyvavo 7-8 klasių mokiniai. Darbai bus eksponuojami Visuomenės sveikatos biure.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
