2010 m. gruodžio 23 d., ketvirtadienis

Kalėdų stebuklas iš vaikų rankų




“…Labai norėčiau Jus pasveikinti su šventėmis ir palinkėti jaukios šilumos prie Kūčių stalo. Taip pat – vilties ir geros sveikatos, nes su sveikata ateina ir visi kiti geri dalykai...“, - tai tik vienas iš tūkstančių palinkėjimų, kuriuos vaikai rašė ant Kalėdinių sveikinimų vienišam žmogui. Visą gruodžio mėnesį vykusi Bendrumo akcija, pritraukė didelį būrį savo širdies gerumu norinčių pasidalinti vaikų bei suaugusiųjų. Akcijoje dalyvavo visos miesto mokyklos bei darželiai. Ypač aktyvūs buvo mūsų mažieji. Kiekvienas, kurdamas Kalėdinį sveikinimą vienišam žmogui išreiškė dėmesį, palaikymą ir supratingumą jam. Mintys, žodžiai, linkėjimai, kurie, lyg žiemos snaigės, nutūpė ant išradingai išmargintų, iškarpytų, aplikuotų ar dar kaip nors ypatingai sukurtų atvirukų.
Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojos su pilnais krepšiais sveikinimų, aplankė Utenos pensionatą, VšĮ Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, Utenos apskrities ligoninę, Leliūnų socialinės globos namus, Utenos Kristaus žengimo į dangų bei Dievo apvaizdos bažnyčias, Nakvynės namus. Pensionato, Šv. Klaros, Leliūnų socialinės globos namų gyventojams įteikti sveikinimai, palinkėta sveikatos, šilumos, gerų minčių, stiprybės ir dar daug ko, kas labai svarbu žmogui. Dėmesys, paprasčiausias išklausymas, rankos paspaudimas, apkabinimas..., tai taip paprasta, bet labai svarbu jiems, gyvenantiems „kitokiame pasaulyje“. Nuostaba, džiaugsmas, šypsena, kartais – ašaros jų akyse sakyte sakė, kokią vertę turi vaiko sukurtas sveikinimas. Skaitė, vartė, čiupinėjo, glostė ir net bučiavo Kalėdinius sveikinimus. Abejingu neįmanoma likti...
Sužavėjo Leliūnų socialinės globos namų jaukumas, darbuotojų šiluma bei ore tvyranti ramybė ir gerumo dvasia. Tai labiau panašu į jaukius, išpuoselėtus, Kalėdų laukiančius namus, o ne į „valdišką“ įstaigą. Čia gera ne tik gyventojams, darbuotojams, bet ir atsitiktinai užsukusiam svečiui.
Apsilankėme ir Leliūnų vaikų dienos centre. Čia šiluma ir jaukumu dalinasi apie 30 įvairaus amžiaus vaikų, kurie mokykloje turi savo patalpą, gali naudotis sporto sale, kompiuteriais, išgerti puodelį karštos arbatos, ruošti pamokas, užsiimti menine, sportine, vaidybine bei kitomis veiklomis. Su jais dirba Violeta Buterlevičienė, socialinės pedagogės Vilija Krivickienė, Daiva Leonavičienė, kurios ugdo socialinius įgūdžius, išklauso, organizuoja veiklas, padeda spręsti atsiradusias problemas, ugdo kūrybiškumą ir kt.
Tą vakarą čia buvo Kalėdinė vakaronė, kuriai vaikai ne tik paruošė šventišką stalą, bet ir parodė meninę programą. Jų laisvumas ir pasitikėjimas savimi atskleidė, kad jie čia jaučiasi saugūs. Viso renginio metu kartu dalyvavo Leliūnų mokyklos direktorius Edmundas Martinavičius.
Tarp šerkšnotų miškų, po sniego kepurėmis pasislėpę jaukūs namai, iš kamino virstantys dūmai, bylojo apie šilumą, kuri šaltą žiemos dieną jaukiai kvietė užeiti. Tai už Sudeikių įsikūrę Nakvynės namai. Dauguma gyventojų – vyrai, tačiau čia sukasi ir dvi moteriškės, kurios mikliai dėliojo į lėkštes garuojančius pietus. Sodybos šeimininkas kunigas Saulius Kalvaitis, globėjiškai bendrauja su nakvynės namų gyventojais. Šie žmonės taip pat neliko užmiršti ir jiems buvo perduoti ne tik vaikų sveikinimai, bet ir maisto atsargos, kurias padovanojo Vita ir Rimas Vilčinskai. „Dabar galėsime košes, blynus valgyti su uogiene“, - džiaugėsi gyventojai. Visada gera daryti gera!

Baigiasi metai, kurie buvo visokie: linksmi, kūrybingi, prasmingi, tačiau kartu ir labai sudėtingi. Norisi padėkoti visiems, kurie ne tik dalyvavo Bendrumo akcijoje, bet ir tiems, kurie prisidėjo prie jaukesnės aplinkos, sveikesnės visuomenės kūrimo. Ačiū visiems, kurie šypsojotės ir tie, kurie be reikalo pykote. Ačiū visiems, kurie buvote šalia! Ačiū visiems kitiems, kurių nepaminėjome! Būkite sveiki ir padovanokite kiekvienam iš mūsų šypseną, kuri nieko nekainuoja, o duoda labai daug!
Su Šventėmis!
Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro kolektyvas

2010 m. gruodžio 7 d., antradienis

JUDĖJIMAS SAVO SVEIKATOS LABUI



Sveika gyvensena susideda iš daug atskirų dalių, kurioms skirtingais žmogaus gyvenimo laikotarpiais stiprinti reikia skirti ne vienodą dėmesį. Sveikata yra labai svarbi visą žmogaus gyvenimą ne tik siekiant asmeninės laimės, bet ir ekonominės gerovės. Sveikata yra suprantama kaip visuma, kurią sudaro viena nuo kitos priklausančios sveikatos sritys. Fizinis aktyvumas – yra viena iš sveikatą veikiančių sričių. Didelė dalis vaikų ir suaugusiųjų gyvena hipokinetiškai (mažai juda). Mokykloje vaikai turi ilgą laiką sėdėti suole, jų kaulų ir raumenų sistema patiria didžiulį statinį krūvį. Laisvalaikį dažnai praleidžia užsiimdami sėdima veikla – skaitymu, televizijos laidų žiūrėjimu, „pasineria“ į virtualią erdvę ir pan. Toks gyvenimo būdas neigiamai veikia augančio vaiko sveikatą.
Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo ir visą lapkričio mėnesį vykdė konkursą „Aš sportuoju“. Jame galėjo dalyvauti visi rajono vaikai (nuo darželio iki aukščiausios gimnazijos klasės). Taisyklėse buvo nurodyta, kad dalyviai pateiktų CD, kuriuose nuotraukomis ar filmuota medžiaga pateiktų su fiziniu aktyvumu susijusias veiklas. Akcentuota į judėjimą, fizinio aktyvumo formas, kurios teikia malonumą, geras emocijas, nesiekiant aukštų rezultatų. Svarbiausia – gera savijauta ir sveikata.
Organizatoriams buvo pristatyta 12 darbų. Gruodžio 3 dieną komisija, kurioje dalyvavo Biuro direktorė Alma Gaidienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos švietimo, sporto ir turizmo vedėjas Romualdas Kraulišas, Utenos rajono tarybos narys Giedrius Indrašius bei Biuro darbuotojos Ina Meidienė ir Dalia Vanagienė, išrinko nugalėtojus. Tai Aukštakalnio pradinės mokyklos ketvirtokai, kuriems talkino mokytojos: Edita Ivonienė, Danutė Lašienė, Jolanta Mikužienė; 3a klasės mokinys Tadas Mikužis. Laimėtojai buvo apdovanoti sportiniais krepšiais, vaisių-riešutų rinkiniais bei padėkomis. Taip pat už dalyvavimą padėkos buvo įteiktos mokyklos-darželio „Saulutė“ darželinukams ir jų auklėtojoms: Aušrai Būgienei, Irenai Maigienei; Vyturių pagrindinės mokyklos 4c klasės mokiniams ir jų mokytojai Reginai Rimkienei; Vyturių pagrindinės mokyklos 3c klasės mokiniams ir jų mokytojai Ritai Malinauskaitei.
Nors už lango gili žiema ir ore sklando Kalėdų dvasia, tačiau šis metų laikas leidžia naudotis tik šiam sezonui būdingoms aktyvioms veikloms: slidinėjimu, čiuožimu, važinėjimu nuo kalniukų su rogutėmis, statant sniego pilis ar tiesiog praleidžiant laiką žiemiškame miške. Pasidžiaukime tuo, ką dovanoja gamta. Geros emocijos, fizinis aktyvumas suteiks jėgų ir bus puiki Kalėdinė dovana sau patiems. Ši dovana – SVEIKATA.

SKANIOS RYTINES KAVOS

Jeigu esi tikras kavos fanas, tai per daugybę kavos gėrimo
metų turėjo susikaupti milžiniškas kiekis tirščių. Štai kaip netikėtai
galima juos panaudoti paprasčiausiems buitiniams poreikiams:


Kavos tirščius reikia išdžiovinti orkaitėje, ant kepimo popieriaus. Įdėkite
truputį tirščių į šaldytuvą - produktų kvapai liausis maišęsi. Įsukite
tirščius į švarų skudurėlį ir įdėkite į patalynės krūvelę spintoje - tai
suteiks jai ypatingą aromatą. Patrinkite truputėlį tirščių tarp delnų - tai
padės atsikratyti nemalonių kvapų, likusių po žuvies darinėjimo.


TRĄŠOS.

Daug augalų (rožių krūmai, azalijos, rododendrai, lelijos) mėgsta taip
vadinamą rūgščią dirvą. Kavos tirščių likučiai iš rytmetinio kavos puodelio
taps šiems augalams puikiausia trąša. Jeigu jūs rimtai užsiimate
sodininkyste vasarnamyje ar užmiesčio sklype, nepatingėkite išmesti tirščius
į komposto duobę.


PRIEMONĖ PRIEŠ SKRUZDĖLES.

Išberkite šiek tiek džiovintų tirščių aplink tas vietas, kurias norite
apsiginti nuo skruzdėlių arba tiesiai ant skruzdėlyno - tai privers jas
pakeisti gyvenamą vietą.


DAŽAI.

Sudrėkinkite tirščius karštame vandenyje - gausis ekologiškai nekenksmingi
dažai audiniams, popieriui ar Velykų kiaušiniams. Galima į tokius dažus
pamerkti įprastus žydrus džinsus - tai suteiks jiems šviesiai rudą,
"vintažinį" atspalvį.



PRIEMONĖ NAIKINTI ĮBRĖŽIMAMS ANT BALDŲ.

Paties smulkiausio malimo tirščius
užpilkite karštu vandeniu, kad susidarytų košelė. Gautą mišinį atsargiai
įtrinkite į įbrėžimus, atsiradusius ant medinių baldų - jie išnyks tiesiog
akyse.


VALYMO PRIEMONĖ.


Tirščiai - tokia pati abrazyvinė medžiaga kaip ir mums įprasti valomieji
milteliai. Naudokite košelę iš tirščių įsisenėjusioms riebalų dėmėms
naikinti nuo viryklės.


APSAUGA NUO KAČIŲ.

Jeigu jūsų katė taip ir taikosi įsirengti asmeninį tualetą po mylimu rožių
krūmu, paprasčiausiai paberkite ten truputį tirščių, sumaišytų su sausomis
apelsinų žievelėmis - kvapas atbaidys gyvūną.


ŠAMPŪNAS ŠUNIUI NUO BLUSŲ.

Po to, kai apdorosite savo augintinio kailį įprastu šampūnu nuo blusų,
patrinkite jį dideliu kiekiu kavos tirščių, sumaišytų su vandeniu. Blusų
problema išnyks pati savaime, o kailiukas maloniai kvepės ir bus labai
minkštas pačiupinėti.

2010 m. gruodžio 3 d., penktadienis

Konkurso "Aš sportuoju" nugalėtojų laukia apdovanojimai

Baigėsi konkursas „Aš sportuoju“. Komisija 2010-12-03 dieną išrinko nugalėtojus: grupinis darbas – Aukštakalnio pradinės mokyklos renginys „Šeimų sporto šventė“ (mokytojos E. Ivonienė, D.Lašienė, J. Mikužienė) ir Aukštakalnio pradinės mokyklos 3 A klasės mokinys Tadas Mikužis.
Ačiū visiems dalyvavusiems ir linkime, kad fizinis aktyvumas Jūsų gyvenime taptų kasdienine veikla.

2010 m. lapkričio 30 d., antradienis

2010 M. PAAUGLIŲ PATYČIŲ PAPLITIMO TYRIMO REZULTATAI

Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2010 m. spalio-lapkričio mėn. atliko 11-16 metų paauglių patyčių paplitimo tyrimą. Utenos rajono mokyklose buvo išdalinta 500 anketų, o tyrime dalyvavo 492 mokiniai, atitinkantys tyrimo tikslinę grupę. Buvo apklausti 171 mergaitė ir 147 berniukai, gyvenantys mieste, bei 87 mergaitės ir 87 berniukai, gyvenantys už miesto, kaime.
Patyčias (priekabiavimą) galima apibūdinti kaip „tyčinį pasi¬kartojantį neigiamą (nemalonų arba skausmingą) vieno ar kelių asmenų elgesį, nukreiptą prieš asmenį, kuriam sunku pačiam apsiginti“. Patyčios yra vienas iš pagrindinių veiksnių, smarkiai žalo¬jančių vaikų psichikos sveikatą ir trukdančių saugiai jaustis mokykloje, namuose, gatvėje. Patyčios skirstomos į tiesio¬gines (fizinės, žodinės), kai vaikas yra puolamas atvirai, ir netiesiogines (vaikas skaudinamas nenaudojant tiesioginės agresijos).
Nors apie patyčias Lietuvoje labai daug kalbama, kai kurie mokiniai vis dar nežino, kas yra patyčios, ir nemano, jog jie tyčiojasi ar iš jų yra tyčiojamasi. Lyginant mieste ir už miesto, kaime gyvenančių mokinių atsakymus, pastebėta, jog mokiniai, gyvenantys mieste, mokykloje ar klasėje jaučiasi saugesni už mokinius, gyvenančius už miesto, kaime.
Už miesto, kaime gyvenantys mokiniai taip pat dažniau nei mieste gyvenantys yra dėl patyčių nenuėję į mokyklą (atitinkamai 9 ir 5 proc.), pamokas (11 ir 6 proc.) ar vengę vietų mokykloje (26 ir 23 proc.).
13 proc. mieste ir 21 proc. už miesto, kaime gyvenančių mokinių patiria mokykloje patyčias. 10 proc. respondentų nežino, ar iš jų tyčiojasi kiti mokiniai. Tyrimų duomenys rodo, kad berniukai dažniau nei mergaitės tampa patyčių objektu (7 proc. berniukų, gyvenančių mieste, bei 11 proc., gyvenančių už miesto, kaime, lyginant su 6 proc. mieste gyvenančių mergaičių bei 10 proc. už miesto, kaime).
Ir mieste, ir už miesto, kaime gyvenantys mokiniai kenčia tiek nuo tiesioginių fizinių, tiek nuo netiesioginių verbalinių patyčių. Pastebėta, kad tarp mieste gyvenančių mokinių paplitę apkalbinėjimas, šmeižimas, pravardžiavimas, erzinimas, šaipymasis ir stumdymas.
Tarp už miesto, kaime gyvenančių mokinių be apkalbinėjimo, šmeižimo, pravardžiavimo, erzinimo bei šaipymosi paplitęs ir mušimas, kumščiavimas.
Dažniausios patyčių vietos, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos (mieste ar už miesto), nesiskiria. Tai yra mokyklos koridorius, klasė bei mokyklos kiemas, teritorija.
Dažniausiai mieste gyvenantys mokiniai patyčių atveju stengiasi parodyti, kad tai jų nejaudina, pasako apie tai draugams ar tėvams arba nesiima jokių veiksmų.
Už miesto, kaime gyvenantys mokiniai patyčių atveju dažniausiai atsako tuo pačiu, pasako tėvams arba stengiasi parodyti, kad tai jų nejaudina.
Tiek mieste, tiek už miesto, kaime gyvenantys mokiniai patyčių atveju kreipiasi(-ųsi) į klasės auklėtoją ar tėvus.
Remiantis respondentų atsakymais, galima teigti, jog 13 proc. mieste ir 14 proc. už miesto, kaime gyvenančių mokinių tyčiojasi iš kitų, o atitinkamai 8 proc. ir 10 proc. nežino, ar tyčiojasi. Dažniausi tyčiojimosi būdai: pravardžiavimas, erzinimas, šaipymasis, apkalbinėjimas, šmeižimas, ignoravimas, nebendravimas, nepriėmimas į bendrą veiklą, stumdymas.
Jei mokykloje vyksta patyčios, mokiniai dažniausiai bando apginti tą, iš kurio(-ios) tyčiojasi.
Dauguma mokinių (42 proc. mieste gyvenančių ir 46 proc. už miesto, kaime) mano, jog mokytojai nesityčioja iš mokinių.
Dauguma mokinių mano, jog, jei mokytojas mato, kad yra tyčiojamasi iš kurio nors mokinio, jis stabdo patyčias.
75 proc. mieste ir 77 proc. už miesto, kaime gyvenančių mokinių mano, jog patyčios yra nenormalu. Taip pat 77 proc. mieste ir 74 proc. už miesto, kaime gyvenančių mokinių mano, jog reikia pranešti suaugusiesiems, jei iš jų tyčiojasi. Apie vaiką, kuris tyčiojasi iš kitų mokinių, praneštų kiek mažiau – 67 proc. mieste ir 68 proc. už miesto, kaime gyvenančių mokinių.
Tyrimo duomenis analizavo ir apibendrino Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Evelina Narkevičiūtė-Petravičienė

Gruodžio 1 – Pasaulinė ŽIV/AIDS diena

Galbūt simboliška, kad pirmą žiemos dieną (gamtos sąstingio ir ramybės laikotarpiu) yra minima ŽIV/AIDS diena. Žmogus visada galvoja, kad „tos“ ligos egzistuoja kažkur, bet, tikrai, nepalies jo ar jo artimųjų, tačiau pravartu žinoti apie pavojus ir visada elgtis atsakingai. Net mažo neatsargumo kaina gali sugriauti įprastą gyvenimą.
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, pažeidžiantis imuninę sistemą, saugančią organizmą nuo infekcijų. ŽIV sukelia ŽIV ligą, kurios paskutinė stadija yra AIDS – įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas. Užsikrėtus ŽIV žmogus ilgus metus gali jaustis sveikas ir darbingas bei, apie infekciją nieko neįtardamas, platinti ją kitiems( nėra šiai ligai būdingų klinikinių simptomų). Antikūniai prieš žmogaus imunodeficito virusą atsiranda dažniausiai po 3-4 savaičių. ŽIV atakuoja ir naikina imuninės sistemos ląsteles, kurios kovoja su ligomis, todėl organizmas tampa neatsparus infekcijoms ir navikams.
ŽIV perduodamas : lytinių santykių metu ( vaginalinius, analinius, oralinius), per kraują (naudojant virusu užkrėstus švirkštus, adatas, medicininius instrumentus; perpilant kraują), iš motinos – vaikui (nėštumo, gimdymo, maitinimo krūtimi metu).
Išskiriami penki saugaus lytinio elgesio elementai: susilaikymas nuo intymių santykių; abipusės ištikimybės išsaugojimas; atsitiktinių lytinių partnerių neturėjimas; saugių lytinių santykių propagavimas; taisyklingas prezervatyvų naudojimas.
Susilaikymas nuo lytinių santykių – pats saugiausias būdas neužsikrėsti ŽIV lytiškai. Jauniems žmonėms reikėtų kuo vėliau pradėti lytinį gyvenimą. O nusprendusiems juos pradėti, svarbu vadovautis ištikimybės, pagarbos partneriui ir atsakomybės principais. Kiekvienas turi žinoti galimas rizikingo elgesio pasekmes.
ŽIV/AIDS – NĖRA IŠGIJIMO ATVEJŲ
NĖRA VAKCINOS
NESUSIFORMUOJA IMUNITETAS
Jeigu sužinote, kad esate užsikrėtęs ŽIV, apie tai būtina pasakyti savo lytiniams partneriams. Jie taip pat turėtų pasitikrinti ar nėra užsikrėtę ŽIV. Asmuo, gyvenantis su ŽIV/AIDS sergančiuoju, visada turi naudoti apsisaugojimo priemones. Užsikrėsti naudojantis bendru dušu, tualetu, indais, stalo įrankiais, baldais ir pan., - neįmanoma. Nėra nustatyta nei vieno atvejo, kad ŽIV užsikrėtė per seiles, ašaras, prakaitą, šlapimą. ŽIV neplatina vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai.
Saugokite save ir kitus! Būkite atsakingi ir nepamirškite, kad tik nuo Jūsų pačių priklauso gyvenimo kokybė ir trukmė.

2010 m. lapkričio 26 d., penktadienis

Bendrumo akcija "Kalėdinis sveikinimas vienišam žmogui"


Akcijos dalyviai kuria Kalėdų atvirukus, kuriuose sveikinimo tekstas rašomas ranka. Sukurtus atvirukus iki gruodžio 21 dienos pristatykite į Jūsų mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialisto kabinetą arba į Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą, kurio adresas – Utenio a. 7, Utena.
Jūsų sveikinimai Kalėdų išvakarėse pasieks tuos, kurie jaučiasi vieniši ir visų užmiršti.
Sukurk ir padovanok gerumą labiausiai to stokojančiam!
Laukiame Jūsų darbelių.

2010 m. lapkričio 24 d., trečiadienis

Mikrobanginėje pašildytas maistas yra nuodingas

Kaip veikia mikrobangų krosnelė ?
Jos veikia gana paprastai: krosnelėje esanti elektroninis vamzdis (magnetronas) sukelia besikeičiantį elektromagnetinį lauką. Dėl besikeičiančio elektromagnetinių bangų, maiste esančios vandens molekulės taip pat riebalų ir baltymų molekulės yra priverstos suktis aplinkui(iki 5 milijardų kartų per sekundę). To rezultatas - labai didelė trintis tarp vandens ir kitų maiste esančių molekulių ir tai sušildo maistą(panašiai kaip trinant delnus sušyla rankos arba trinant du pagalius įžiebiama ugnis). Mikrobangų maistas šyla iš vidurio(centro) į šonus todėl pati mikrobangų krosnelė ir net indas išlieka nesušilęs. Procesas yra visiškai priešingas naudojant tradicinius maisto padorojimo budus(virimą, kepimą), kai šiluma sklinda konvekcinių būdu (nuo kraštų į centrą). Tam kad būtų išvengtą susikirtimo su aukšto dažnio radijo bangomis, mikrobangų krosnelės skleidžia 2450Mhz dažnio bangas(mikro bangos), kurių vidutinis ilgis yra apie 12 cm.
Beje mikro bangų trinties fenomenas atsitiktinai buvo atrastas 1946 m darant eksperimentus su magnetiniais laukais. Vienas mokslininkas pastebėjo, kad kišenėje buvęs šokoladas išsilydė, šis atradimas, kaip tik ir davė pagrindą sukurti mikrobangų krosnelę ir jau 1952 m. Mikrobangų krosnelės pasirodė rinkoje.
Oficialiai vis dar teigiama, kad mikrobangų krosnelės yra absoliučiai saugios ir nekelia jokio pavojaus sveikatai. Bet ar tikrai saugios?
1991 Metais vienoje Amerikos ligoninėje prieš perpilant kraują jis buvo pašildytas mikrobangų krosnelėje - kraujas buvo šildomas labai trumpa laiką ir tik iki kūno temperatūros(37 Laipsnių). Deja perpylus mikrobangų krosnelė pašildytą kraują ligonis mirė. Tai buvo skausmingas, bet svarbus įrodymas, kad šildymas mikrobiologinėje krosnelėje žymiai pakeičia objekto cheminė struktūrą. Jie tik iki 37 laipsnių pašildytas kraujas tampa pakankamai toksiškas, kad sukeltų mirtiną autoimuninę reakciją, tai kas atsitinka su maistu, kuris būna šildomas ilgesnį laiką ir aukštesnėje temperatūroje.
Mikrobangų krosnelėje vyksta kur kas daugiau procesų nei šildymas. Labai didelis kiekis energijos veikiantis šildomą maistą suskaido baltymų molekules, ir sukelia reakcijas kurios normalia nevyktų naudojant kitus maisto gaminimo būdus. To rezultatas sukuriamos naujos ir organizmui neatpažįstamos molekulės, kurios yra toksiškos ir net gali būti kancerogeniškos. Tai paaiškina biomechaninius pakitimus, kurie buvo nustatyti vieno tyrimo dalyviams.
Šveicarų eksperimentas
Eksperimentą atliko Šveicarijos Federalinis Technologijos institutas , ir jis patvirtino, kad mikrobangų krosnelės kenkia žmonių sveikatai . Buvo tiriamas savanorių (kurie valgė mikrobangėje paruoštą maistą) kraujas. Rezultatai buvo šokiruojantys:
1. Tyrimo dalyviams sumažėjo hemoglobino kiekis kraujyje , to rezultatas - mažiau deguonies pernešama į ląsteles.
2. Taip pat savanoriams padidėjo cholesterolis ir baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) kiekis. Padidėjęs leukocitų kiekis rodo, kad organizmas patiria stresą, į organizmą pateko infekcija/toksinas(ar kitas neatpažįstamas svetimkūnis) arba atsirado pažeista ląstelė, kuria reikia sunaikinti.
3. Limfocitų kiekis sumažėjo, kas yra imuninės sistemos silpnumo požymis.
4. Ne gana to dar savanorių kraujo serume buvo rąstas padidėjęs šviesą skleidžiančių bakterijų(light-emitting bacteria) kiekis . Tai paaiškinama tuo, kad elektromagnetinių bangų energija išlieka maiste, kas ir sukelia energijos pokyčius kraujyje ir bakterijų dauginimąsi bei švytėjimą. Šis atradimas parodo, kad net vanduo šildytas mikrobangų krosnelėje yra nesaugus vartoti.
Tyrimo išvadoje teigiama, kad mikrobangų krosnelėje paruoštame maiste pakinta molekulinė ir energetinė struktūra. Taip pakitusio maisto patekimas į organizmą yra nepalankus sveikatai.
Šiuos faktus patvirtino palyginamoji studija, kuria atliko Raum ir Zelt (1992m)
Vakarų šalyse mikrobangų žalą biologiniams objektams( įskaitant žmones) buvo pastebėtas per antrąjį pasaulinį karą. Tuo tarpų Sovietų sąjungos mokslininkai jau 1930- siais metas nustatė, kad mikrobangos neigiamai veikia gyvūnų ir žmonių nervinę sistemą. Deja vakarų šalių mokslininkai šiuos atradimus ignoravo.
1980 - siais Wašingtono(USA) valstijos mokslininkai tyrė namuose naudojamas mikrobangų krosneles ir nustatė, kad per tirpinimo, virimo ir kepimo procesus( visa tai atliekant mikrobangų krosnelėmis) mikrobangų spinduliavimas buvo vidutiniškai ketvirtadalių didesnis nei leistina norma - 10m W/cm2. Tyrimas nustatė, kad 24 iš 30 modelių neatitinka reikalavimų ir turėtų būti išimti iš rinkos. Mikro bangų emisija šiuose krosnelėse siekė iki 20m W/cm2. Deja korumpuoti Amerikos politikai apsvarstę šio tyrimo rezultatus neišdrįso mikrobangų krosnelių uždrausti, nes didžiausias mikrobangų krosnelių gamintojas 'užtikrino', kad sveikatai keliamo pavojaus nėra.
Mikrobangos kenkia akims
Deja tyrimą atlikęs profesorius teigia ką kitą: Mikrobangų radiacija(spinduliavimas) 'atsitrenkdama' į akis sukelia ilgalaikius pokyčius. Nors mikrobangų skleidžiami spinduliai yra neskausmingi ir nesukelia žalos iš karto, per ilgesni laiką tai labai kenkia akims. Pakartotinė (dažna) mikrobangų radiacija(spinduliavimas) sukelia kaupiamąją žalą akims(žala pasirodo po kurio laiko). Tas pats pasakytina ir apie mikrobangines krosneles. Žmonės pastoviai naudojantys mikrobangų krosneles gali labai pakenkti akims ar net visiškai prarasti regėjimą.
Berlyno mokslininkas Berliner Stiftung Warentest (Berlin Foundation for Product Tests) 1990 -siais metais patvirtino faktą, kad visos rinkoje esančios mikrobangų krosnelės skleidžia sveikatai pavojingas elektromagnetines bangas.
Mikrobangų krosnelės buvo uždraustos Sovietų sąjungoje
Kinsko Radijo technologijų instituto mokslininkai nustatė, kad mikrobangų krosnelių skleidžiamos bangos ir mikrobangų krosnelėje virtas maistas sukelia rimtas sveikatos problemas ir to rezultatas 1976 m. Visoje Sovietų Sąjungoje mikrobangų krosnelės buvo uždraustos ir nustatyti labai aukšti mikrobangų standartai. Taip pat sovietai apie mikrobangų krosnelių pavojų įspėjo visą likusį pasaulį. Deją šis draudimas vėliau buvo panaikintas(dėl verslininkų įtakos)
Kinsko mokslininkų tyrimai taip pat nustatė , kad labai sumažėja maistinė vertė (60-90 %) - sumažėjęs vitaminų ir mineralų kiekis ir net suprastėjusi baltymų kokybė. Taip pat buvo pastebėtas hormonų pakitimas, ypatingai disbalansas tarp moteriškų ir vyriškų hormonų. Pastovus valgymas mikrobangėje virto/ šildyto maisto sukelia atminties pablogėjimą ar net praradimą, nesugebėjimą sukoncentruoti, emocinį sutrikimą ir sumažėjusį protinį pajėgumą.
Dar viename eksperimente, viena grupė gėlių buvo laistoma paprastu vandeniu, o kita mikrobangėje pašildytu ir atvėsintu vandenių. Mikrobangėje šildytu vandeniu laistomi augalai labai greitai sunyko. Išvadas darykit patys.
Stanford University School of Medicine, California mokslininkai atrado, kad kaitinant motinos pieną mikrobanginėje krosnelėje (72 -98 laipsnių) daug griečiau dauginasi bakterijos: E. Coli bakterijų kiekis padidėjo 18 kartų, nei nešildytame piene. Taip pat sunyko 96% immunoglobulin-A antikūnių, kurie labai svarbus kovojant su į vaiko organizmą patekusiais mikrobais. Net ir šildant 20-25 laipsnių temperatūroje E.coli padidėjo 5 kartus. Tyrimo išvada - mikrobangų radiacija turi pro-infekcinį poveiki, kuris yra nepastebimas naudojant vien šiluminį efektą.
Kitame Vienos (Austrija) mokslininkų atliktame tyrime nustatyta, kad kūdikių maistas šildytas mikrobangų krosnelėje kelia pavojų vaiko sveikatai ir ypač imuninei sistemai.
Doc. Lita Lee , 1989 žurnale Lancet rašo: Mikrobangėje pašildytose kūdikių maiste trans-amino rūgštys(baltymų molekulės) virsta į sintetinius cis izomerus. Sintetiniai izomerai - cis-amino rūgštys ar trans -riebalinės rūgštys yra biologiškai neaktyvios. Dar daugiau viena amino rūgštis - L-proline - pavirsta į d-izomerą, kuris yra žinomas kaip neuro-toksinas (nuodija nervų sistemą) ir nephra-toksinas (kenkia inkstams).
'Mikrobanginis maistas' sukelia vėžį
Straipsnyje Doc. Lita Lee rašo, kad kiekviena mikrobangų krosnelė skleidžia sveikatai pavojingą elektromagnetinę radiaciją ir verdant/šildant maistą mikrobangų krosnelėje susidaro organiniai toksinai ir kancerogenai. Taip pat 'mikrobaginis maistas' skatina vėžį, kenkia smegenims ir širdžiai. Mokslininkė tvirtina, kad mikrobangų krosnelės yra daug pavojingesnės nei daugelis galvoja. Išvadoje pažymima:
Mikrobangėje ruošiant mėsą susidaro d-Nitrosodienthanolamines - gerai žinomas kancerogenas
Mikrobangėje verdant/šildant pieną ir grūdinius produktus(pvz.: košes) kai kurios amino rūgštys pavirsta į kancerogenus.
Mikrobangėje atšildant šaldytus vaisius, juose esanti gliukozė(cukrus) tampa kancerogeniška.
Kancirogeniniai laisvieji radikalai susidaro mikrobangėje verdant/šildant augalinį maistą ir ypač šaknines daržoves (morkas, burokėlius)
Labai sumažėja maistinė vertė(prarandami vitaminai ir mineralai)
Aprašydami mikrobangų krosnelių skleidžiama radiaciją Rusijos mokslininkai net išskyrė 'mikrobangų krosnelių ligą'. Pirmieji jos simptomai yra žemas kraujo spaudimas ir lėtas širdies ritmas. Vėliau pasireiškia chroniškas simpatinės nervų sistemos aktyvumas(streso požymis) ir aukštas kraujo spaudimas, taip pat gali būti galvos skausmas, galvos svaigimas, skausmingos akys, nemiga, irzlumas, skrandžio skausmai, nervinė įtampa, nesugebėjimas susikoncentruoti, padidėjusi apendicito rizika, kataraktos, reprodukcinės(lytinės) sistemos sutrikimai ir net vėžys. Šie chroniški simptomai gali privesti prie antinksčių išsekimo(nuolat jaučiamas nuovargis, alergijos) ir išeminė širdies liga (vainikinės arterijos užsikimšimas ir širdies smūgis).
Tiesa yra slopinama
Kai Šveicarijos mokslininkai Doc. Hertel ir Blanc publikavo tyrimo rezultatus kurie buvo nepalankūs mikrobangų krosnelėms, elektros prietaisų asociacija jiems pradėjo grasinti teismais ir net susidorojimu. Nepaisant to Doc. Hertel tvirtai laikėsi savo nuomonės ir prisiteisė kompensaciją.
Vienas mikrobangų pašildytas/virtas valgis žmogaus nenužudys, bet per ilgesnį laiką, pastoviai vartojant šitokį maistą organizmas yra alinamas ir anksčiau ar vėliau jus užklups ligos. Anksčiau ar vėliau oficialiai bus paskelbtas faktas, kad mikrobangų krosnelės sukelia vėžines ligas ir kitas ligas .Valgymas mikrobangų krosnelėje virtą/šildytą maistą tai lėta savižudybė. Ruošdami maistą mikrobangėje žmonės sutaupo laiko, bet už tai moka sveikatos kaina ir trumpina savo gyvenimą.

Žmonių sveikata prastėja dėl pašalinio vaistų poveikio

Anot mokslų daktaro Vytauto Stonkaus, oficiali statistika byloja, kad dažniausiai žmonės miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio, bet naujausi tyrimai parodo, kad jas pralenkia šiuolaikinės medicinos pasekmės. Iš prigimties mums duota labai stipri imuninė sistema, tačiau daugelis šiuolaikinių gydymų būdų ją visiškai sunaikina. Tik vienas pavyzdys: vaistai nuo astmos ar lėtinio bronchito, vartojami ilgai, patys sukelia uždegimą. Jis gydomas hormoniniais vaistais, kurie savo ruožtu sukelia eilę kitų komplikacijų.
Gydomas ne žmogus, o atskiros jo dalys
Anot pašnekovo, farmacininkams naudinga, kad žmonės sirgtų, bet ne taip stipriai, kad numirtų. Todėl nuolat išrandami nauji vaistai. „Pavyzdžiui, opaligė pas mus net tris mėnesius gydoma antibiotikais. Per tą laiką imuninė sistema visiškai „sutaršoma“. Nustatyta, kad žmogaus imuninė sistema silpsta dėl probiotinių bakterijų naikinimo. Paskelbus šiuos tyrimus, iškart buvo sukurti nauji vaistai su probiotikais, užuot keitus gydymo būdus ar mokant žmones teisingai maitintis. Taigi ir vėl pasipelnė farmacininkai“, - svarstė pašnekovas.
Jo teigimu, naujausi tyrimai įrodo, kad šiuolaikinis lėtinių ligų gydymas yra niekam tikęs, nes šiuolaikinė medicina žaloja natūraliai organizme vykstančius procesus. Ilgas vaistų vartojimas pateisinamas tik sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze.
Medikas taip pat abejoja, kad naujos kartos vaistai, nors jie yra pagaminti naudojant naujausias technologijas, yra geresni už savo pirmtakus. Gydytojai esą pastebi, kad šie brangesni vaistai neretai kelia daugiau sunkių komplikacijų nei seni. Tačiau farmacininkai pateikia savo algoritmus, o dabartinis gydytojas pats susigaudyti vaistų gausoje nesugeba.
Anot V. Stonkaus, didžiausia bėda, kad žmogus medicinoje suskirstytas į daugybę sričių ir kiekvieną jų gydo tik tam tikros srities specialistas, nelabai išmanantis jų sąsajas. Todėl kardiologas negali pagelbėti širdies sutrikimų turinčiam pacientui, kuriam ligą sukelia, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai ar virškinimo problemos.
„Užsienyje egzistuoja labai daug organizacijų, institutų, kurie oponuoja oficialiai medicinai ir naudoja visai kitokius gydymo metodus, pasitelkiančius ir žmogaus nusiteikimą. Pavyzdžiui, jau ir moksliniais tyrimais nustatyta, kad vanduo yra tarsi kompiuteris. Jis turi atmintį. Jei tu geri vandenį ir sakai : „Vandenėli, koks tu geras, suteiki man sveikatos“, - jo sudėtis bus visai kitokia, nei jį keiksnotume. Tas pats yra ir su maisto ruošimu“, - pasakojo pašnekovas.
Jo manymu, pradžiai Lietuvoje turėtų būti bent jau įsteigtas holistinės medicinos informacijos centras, kuriame būtų renkami naujausi tyrimai apie gydymo būdus ir su jais supažindinami gydytojai. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra medikų, vėžį gydantys ne chemoterapija, kuri visiškai nualina organizmą ir daugeliu atvejų nepadeda, bet dirbtinai užkeldami kūno temperatūrą.
„Deja, daugelis pažangių gydymo metodų, susijusių su lėtinėmis ligomis, yra blokuojami. Pasaulyje vaistų parduodama už 650 mlrd. dolerių. 40 proc. receptinių vaistų išgeria amerikiečiai ir niekur kitur pasaulyje nėra tiek sergančių žmonių, kaip Amerikoje. Ir jų gyvenimo trukmė ima trumpėti. Trečdalio vaistų, kurie skiriami medikų, žmonėms nereikia, nes jie tik pablogina sveikatą“, - įsitikinęs medikas.
Kuo mažesnės vaistų kainos, tuo daugiau jų vartojama
V. Stonkaus teigimu, dėl šiuolaikinės medicinos padarinių Lietuvoje kasmet miršta apie 4 tūkst. žmonių. Šis skaičius paskaičiuotas remiantis Amerikos mokslininkų algoritmais, kurie nustatė, kad Amerikoje tokių mirčių – apie 800 tūkst.
Pašnekovo įsitikinimu, žmonių sveikata dar labiau blogės sumažinus kompensuojamųjų vaistų kainas. Mat vaistus gydytojo nurodymu ar savo pageidavimu žmonės vartos ilgiau. „Taigi farmacininkai vis tiek išloš. Jei sumažėtų vaistų pirkimas, įvyktų rimta ekonominė krizė. Didžiulės sumos čia cirkuliuoja. Paskaičiuota, kad kasmet žmonės perka 15 proc. daugiau vaistų“, - teigė medikas.
Anot jo, neigiami vaisto poveikiai išryškėja ne iš karto, o kai vaistas būna rinkoje jau keletą metų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai farmacininkai susimoka milijonines sumas ir toliau gamina pavojingą vaistą. Taip esą įvyko su vienu analgetiku Amerikoje. Taip pat pasitaiko atvejų, kai vienoje šalyje vaistas uždraustas, o kitoje – leidžiamas.
„Nieko nepadarysi, visur yra savi lobistai – tai dideli pinigai. Todėl žmonės patys turi domėtis ir pagal galimybes vartoti kuo mažiau vaistų. Pavyzdžiui, išgirti antivirusiniai vaistai nuo gripo gali sukelti tokius simptomus, kurie daug nemalonesni už patį gripą. Kinai vietoj jų vartoja įvairias žoles. Jas perėmė ir amerikiečiai.
Farmacininkai teigia, kad žolelių poveikis neįrodytas klinikiniais tyrimais. Iš tiesų jis labai priklauso nuo to, kur tos žolelės augo, kokie buvo metai, kokia žemė. Tačiau jos tikrai veikia ir tai reikia žinoti. Pavyzdžiui, saldymedis labai gera žolė peršalus, tačiau jei tokią arbatą ilgiau nei dvi savaites geria aukštą kraujospūdį turintis žmogus, jo gydymasis gali baigtis insultu, nes saldymedis dar labiau pakelia kraujospūdį“, - pasakojo V. Stonkus.
Vandenį reikia gerti su druska?
Medikas kritikuoja visoje Europoje vykdomą kampaniją prieš druską, kuri netgi vadinama „baltąja mirtimi“. Mat su padidėjusiu druskos vartojimu siejamas aukštas žmonių kraujospūdis bei širdies ir kraujagyslių ligų plitimas.
V. Stonkus tikina, kad kraujospūdis kyla kaip tik dėl druskos trūkumo, o ne pertekliaus. „Prieš kiekvieną operaciją ir po jos žmogui lašinamas didelės koncentracijos fiziologinis druskos tirpalas. Per ilgą savo praktiką nė karto nemačiau, kad kam nors pakiltų spaudimas. Natris – pagrindinis elementas, nuo kurio priklauso maistinių medžiagų patekimas į ląstelę ir pašalinimas. Tik reikia naudoti ne rafinuotą, o jūros arba paprastą pilkąją druską.
Beje, kol virškinimo trakte vanduo netaps 9 proc. druskos tirpalu, nei vienas lašas nepateks į kraujotaką. Anot senovės kinų, jei žmogus prieš valgį ir po valgio pavartoja truputį druskos, jis neserga 72 ligomis, tarp kurių ir Alzhaimeris. Kad druska mums reikalinga, įrodo ir naujausi moksliniai tyrimai“, - tikino pašnekovas.
Anot V. Stonkaus, tokį druskos tirpalą nesudėtinga pasidaryti ir namuose. Galima gerti ir mineralinį vandenį, tačiau reikėtų rinktis šarminį, kuris mažintų mūsų organizmo rūgštingumą, susidarantį dėl neteisingos mitybos ir streso. Žinoma, visada reikia nepamiršti saiko.
Vytautas Stonkus

Geriamosios sodos galios

Jei valgysime daug daržovių, užterštų nitratais, ar vietoje teigiamo rezultato negausime neigiamo? „Neekologiškos daržovės nėra tokios grėsmingos, kaip įsivaizduojame. Augalas nepasiims mineralų ir kitų medžiagų daugiau, negu jam reikia. Tiesa, importuoti vaisiai tikrai būna apipurkšti nuo gedimo saugančiais chemikalais. Juos galima pašalinti geriamąja soda. Parsinešėte iš parduotuvės vynuogių, apelsinų, bananų ar agurkų ir - į koncentruotą sodos tirpalą. Jo receptas paprastas: sauja sodos - litras vandens. Puikiai tirpina chemikalus. Po 15-20 minučių nuplaukite švariu vandeniu ir, gerbiamosios šeimininkės, turėsite jau nebe „sintetinį", o gurgždantį, lyg močiutės augintą vaisių ar daržovę."

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia

KONFERENCIJA Sveikatos prioritetai ir jų stiprinimas

PROGRAMA

2010 m. gruodžio 1 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka Maironio g. 12, Utena
9.45–10.00 Dalyvių registracija
10.00–10.10 Sveikinimo žodis
Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas
10.10–10.50 Visuomenės sveikatos samprata. Problemos ir perspektyvos
Romualdas Sabaliauskas
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius
10.50–11.40 Kai kurie priklausomybę sukeliančių medžiagų pirminės prevencijos principai šeimoje ir mokykloje
Romualdas Žekas
Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovas
11.40–12.20 Vaikų asmens higiena ir kosmetika
Rūta Burbienė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė
12.20–12.40 Pertrauka
12.40–13.20 Vaikų mitybos problemos ir sveikos mitybos pagrindai
Dr. Roma Bartkevičiūtė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja
13.20–14.00 Konsultacijos aktualiais klausimais
* Konferencija skiriama visuomenės sveikatos specialistams, sveikatos priežiūros specialistams, bendrosios praktikos gydytojams, pedagogams, socialiniams pedagogams, sveikos gyvensenos propaguotojams.
* Konferencija nemokama, tačiau būtina išankstinė registracija.
Registruotis prašome iki 2010-11-29 el. paštu: a.gaidiene@utena.lt arba tel. (8 389) 518 67.
* Konferencijos dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Kontaktiniai asmenys:
Alma Gaidienė, tel. 8 389 51 867 Utenos r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
Vanda Žemaitytė, tel. 8 5 276 14 80 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

2010 m. lapkričio 15 d., pirmadienis

Cukrus– legalus narkotikas

Cukrus yra labai žalingas maisto produktas ir jo reikia vengti kaip maro. Pagal naujausius tyrimus cukrus yra narkotikas ir cukraus priklausomybės yra sunkiau atsikratyti negu kokaino ir tai yra moksliniais tyrimas įrodytas faktas. Pelėms buvo leista rinktis cukrų, kokainą ar
vandenį ir visos pelės rinkdavosi cukrų. Net ir tos pelės kurios ankščiau turėjo kokaino, labai greitai ‘persijungė’ į cukrų. Žinant keik žmonių šiandiena vartoja cukrų reiškia, kad visi šie
žmonės yra narkomanai. Jūs turbūt paklausite, jei cukrus yra narkotinė medžiaga tai kodėl
jis yra legalus. Atsakymas labai paprastas - maisto pramonės magnatai ir lobistai nenori to girdėti, nes cukraus pramonė yra milijardinis biznis.
Kaip sužinoti ar tu turi cukraus priklausomybę
Šie simptomai gali parodyti, kad jūs turite cukraus priklausomybę:
• Niekai negalit numesti svorio, net jei pastoviai sportuojate
• Jaučiatės liūdnas (depresija)
• Blogai miegate
• Dažnai jaučiatės pavargęs ir lietargiškas
• Aukštas kraujo spaudimas
• Nuolat norite ko nors saldaus
• Padidėjęs blogas cholesterolis (LDL)
Vidutinis vartotojas kartais net nežino, kad jis vartoja labai daug cukraus. Jis yra dedamas į labai daug produktų, ypatingai pusiau paruoštus ar pagamintus parduotuvėse. Maisto kompanijos moka labai gražiai tai nuslėpti, pateikdami įvairias jo formas, kaip fruktozės sirupas, ir kt. Todėl visada skaityk ir analizuok etiketes ir ingredientus: kiek cukraus yra 100 gramų. Taip pat cukrus gali būtį
pateiktas kaip fruktozė, gliukozė, sacharozė ir kt.
Cukrus coloje – labai daug cukraus yra suvartojama geriant ‘colas’ ir kitus putojančius
gėrimus. 0,5l Coca-colos buteliuke yra apie 10 arbatinių šaukštelių cukraus.
Todėl nustok save nuodijęs ir pradėk gerti vandenį. Beje dietinė Cola yra dar blogiau nes ji pasaldinta dirbtiniai saldikliais, kurie sukelia vėžį ir kitas ligas. Taip pat labai daug cukraus yra alkoholiniuose gėrimuose.
Cukrus slopina imuninę sistemą. Du arbatiniai šaukšteliai cukraus bent dviem valandom 50% prislopina imuninę sistemą ir taip atverią kelią infekcinėms ligoms. Žinant kad dauguma žmonių pastoviai naudoja cukrų – reiškia kad jų imuninė sistema yra prislopinta visą dieną ir nenuostabu kad jei pasigauna infekcines ligas, tokias kaip sloga, gripas ir kt.
Cukraus žala: sutrikdo mineralų balansą, ypatingai ‘ištraukia’ iš kaulų kalcį, kuris per ilgesnį laiką veda į osteoporozę (sumažėjęs kaulų tankis ir dėl to jie lengvai lūžta). Perteklinis cukraus vartojimas ‘padaro organizmą rūgštų’, nors cukraus skonis yra saldus, patekęs į organizmą, jis rūgština – pakeičia rūgščių ir šarmų pusiausvirą ( ‘ph’).
Cukrus skatina blogojo cholesterolio(LDL) gamybą ir sumažina gerąjį cholesterolį(HDL).
Aukštas gliukozės kiekis kraujyje ir fermentacija labai skatina vežinių ląstelių dauginimąsi, todėl jei jums diagnozuotas vėžys, iškart nustokit vartoje cukrų.
Perteklinis cukraus vartojimas sumažina insulino jautrumą, kuris veda į antro tipo debetą. Debetas jau yra vadinamas 21 amžiaus maru. Cukrus veda į ankstyvą senėjimą ir susiraukšlėjusią odą . Cukraus vartojimas sukelia autoimunines ligas tokias kaip artritas, astma, išsėtinė sklerozė ir kt. Cukrus sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, nes jis nusėda ant kraujagyslių sienelių. Cukrus net gali pakeisti jūsų DNR struktūrą. Cukrus gali sukelt kataraktas ir kitas regėjimo problemas. Cukraus vartojimas gali sukelti Alzhaimerio, depresiją ir dar daug kitų ligų. Cukraus vartojimas veda į hormonų disbalansą. Cukrus sukelia dantų ėduonį.
Jei iš cukraus gautos kalorijos yra nesudeginamos atliekant fizinę veiklą, tai jas organizmas paverčia riebalais, kurie atsiranda ant pilvo, šlaunų ar kitų kūno vietų. Tai veda į viršsvorį
ir nutukimą. Cukrus sukelia įvairias maisto alergijas ir silpnina imuninę sistemą.
Cukrus cukrui nelygus. Ne visas cukrus yra vienodas. Dauguma vaisių turi nemažai cukraus, bet jis nedaro jokios žalos. Nes vaisiai turi skaidulų, kurios sulėtiną cukraus įsisavinimą ir duoda mums taip reikalingos energijos. Taip pat vaisiai turi enzimų kurie padeda suvirškinti ir įsisavinti.
Tačiau nevertėtų piktnaudžiauti džiovintais vaisiais, nes jie turi daug didesnį cukraus kiekį ir nebeturi enzimų.
Kuo pakeisti cukrų
Geriausia cukraus iš viso nevartoti, bet jei negalite jo atsisakyti, tai jį galite pakeisti medumi,
kuris yra gana geras ir naudingas produktas, tik nereikia juo piktnaudžiauti. Taip pat cukrų galima pakeisti agavos ar klevo sirupu.

Ką reikia žinoti apie nitratus

Daržovės duoda daugelį žmogaus organizmui reikalingų vitaminų. Tačiau jose yra ir nitratų. Įvairiose daržovėse jų randamas nevienodas kiekis. Ypač daug šių kenksmingų medžiagų sukaupia šiltnamio augalai. Nors, atlikus mokslinius tyrimus, paaiškėjo, kad į organizmą patekę nitratai ilgainiui sukelia vėžį, daržovių atsisakyti nereikia. Tik svarbu žinoti, kaip jas paruošti.
Virsta nitritais
Su maisto produktais ar geriamuoju vandeniu patekę į organizmą nitratai virsta toksiškesniais junginiais - nitritais. Šie jungiasi su kraujo baltymu - hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną. Jis trukdo į audinius pernešti reikiamą kiekį deguonies, todėl organizme pradeda jo stigti.
Kai methemoglobino koncentracija didesnė nei 10 proc. organizmas apnuodijamas - žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja, jam darosi silpna, skauda galvą, padidėja kepenys ir kt.
Bandymais įrodyta, kad patekęs į žmogaus organizmą didelis nitratų kiekis sutrikdo galvos smegenų biosroves, pažeidžia endokrininių organų veiklą, pakeičia daugelio fermentų aktyvumą, imunologinę funkciją.
Be to, nitritai organizme jungiasi su maisto produktuose esančiomis baltyminėmis medžiagomis - aminais. Todėl susidaro vėžio atsiradimą skatinančios medžiagos - nitrozaminai.
Kūdikiams, senyvo amžiaus žmonėms, ligoniams, sergantiems širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir kitomis ligomis, kai audiniams reikia didesnio deguonies kiekio, jautrumas nitratams, taigi ir nitritams, padidėja.
Nitratus reikia „atskiesti"
Įvairios daržovės nitratų sukaupia nevienodą kiekį. Tai priklauso nuo rūšies, amžiaus, vegetacinės dalies, auginimo sąlygų ir dar nuo daugelio veiksnių.
Nitratus labiausiai kaupia špinatai, salotos, petražolių ir salierų lapai, burokėliai, ridikėliai, kopūstai, kiek mažiau - bulvės ir pomidorai, mažiausiai - saldžiosios paprikos, žirniai, cikorinės salotos.
Taip pat reikėtų žinoti, kad įvairiose augalų dalyse nitratų kiekis būna skirtingas. Daugiau jų susikaupia augalo kote, šerdyje, su augalo šaknimi susijusiose dalyse.
Pavyzdžiui, petražolėse ar krapų lapuose jų būna net iki 60 proc. mažiau nei kote, žiedinio kopūsto žiedyne - 70 proc. mažiau nei lapkotyje, morkos paviršinėje dalyje - iki 80 proc. mažiau nei šerdyje, agurkuose, ridikėliuose priešingai - odelėje 70 proc. daugiau nei kitose dalyse.
Nitratų padaugėja vien azoto trąšomis tręšiamose daržovėse. Daug mažiau jų susikaupia nuo fosforo, kalio, magnio trąšų.
Daržovėse esantys nitratai mažiau pavojingi negu geriamo vandens, nes jose esantys vitaminai C, B, E, karotinas stabdo kancerogeninių nitrozaminų susidarymą.
Daug vitamino C turi paprikos, pomidorai, svogūnų ropelės, žalieji žirneliai, todėl šių daržovių reikėtų dėti į mišraines ir „atskiesti" tas, kurios kaupia nitratus.
Padeda nugalėti ligas
Galbūt vertėtų atsisakyti daugiausia nitratų sukaupiančių daržovių? Taip elgtis būtų neprotinga, nes jose yra vitaminų, mikroelementų ir kitų medžiagų, kurios skatina imunitetą, padeda organizmui kovoti su įvairiomis ligomis, tarp jų - su vėžiu.
Ypač svarbūs daržovėse esantys vitaminai A, E, C, karotenoidai, selenas, folatai. Jie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, t. y. laisvuosius radikalus padaro nekenksmingus. Žinoma, mityba turi būti visavertė.
Remiantis daugelio epidemiologinių tyrinėjimų duomenimis, spėjama, kad jei daržovių ir vaisių būtų vartojama 75 proc. daugiau nei dauguma žmonių šiuo metu vartoja, būtų galima išvengti 10-50 proc. virškinimo organų vėžio atvejų.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos normas nitratų per parą į organizmą gali patekti iki 5 mg vienam žmogaus kūno kilogramui.
Svarbu žinoti
Turinčias daug nitratų daržoves gali „išduoti" šiek tiek kitoks skonis. Tačiau ne specialistui tai suprasti nėra lengva. Todėl reikia žinoti, kaip sumažinti kenksmingų medžiagų kiekį žalumynuose.
Padeda mirkymas ir terminis apdorojimas. Pavyzdžiui, nuluptas bulves valandai palikus pasūdytame vandenyje, didžioji dalis nitratų pasišalina. Bet kur kas mažiau lieka ir vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Ruošiantis valgyti šviežias daržoves, o jos yra sveikiausios, nes išlaiko visus vitaminus, rekomenduojama jas palaikyti vandenyje. Nustatyta, kad plaunant daržoves kenksmingų medžiagų jose sumažėja iki 15 proc. Verdant daržoves, nitratai lieka nuovire, todėl jo vartoti maistui nepatartina.
Jei norima paruošti salotų, daržoves pjaustyti reikėtų prieš pat valgant. Mat pjaustytuose žalumynuose nitratai tuoj pat virsta nitritais. Tą procesą galima sulėtinti į daržoves įpylus aliejaus - geriausia saulėgrąžų arba alyvuogių. Jei įkrečiama grietinės ar majonezo, nitratai virsta nitritais kur kas greičiau.
Tinkamiausias metodas
Pats geriausias metodas atsikratyti kuo daugiau nitratų - tinkamai apdoroti daržoves. Nustatyta, kad nitratai turi savo „mėgstamas" vietas, o jas pašalinus, sumažėja tų kenksmingų medžiagų kiekis.
Taigi kokias daržovių dalis reikia nupjauti? Petražolių ir krapų geriausia vartoti tik šakeles, o kotus išmesti. Baltagūžių kopūstų viršutinių lapų ir koto nepatartina vartoti. Ypač daug nitratų turi ką tik nurauti kopūstai, jų sumažėja tik apie kovo mėnesį.
Morkos kenksmingų medžiagų sukaupia prie lapų, todėl reikėtų nupjauti vieną ar pusantro centimetro tos dalies. Raudonieji burokėliai daugiausia nitratų turi taip pat prie lapų, tad tą dalį geriau išmesti.
Moliūgai ir agurkai, net jei auginimo sąlygos nebuvo palankios, nesukaupia daug nitratų. Jų daugiausia būna prie pat žievelės ir vaiskočių srityje. Jei agurkas bus nuluptas, o abu jo galai nupjauti - į organizmą nitratų beveik nepateks. O nesunokusio aguročio ir arbūzo minkštimo ties žieve valgyti nerekomenduojama.
Po bulvių žievele nitratų gerokai mažiau nei gumbo viduryje, todėl su luoba nitratai beveik nepasišalina. Maždaug 80 proc. nitratų nelieka bulves verdant.

2010 m. lapkričio 5 d., penktadienis

Nicoje (Prancūzija) įvyko 7-asis Pasaulinis vyrų sveikatos kongresas


Higienos institutui vykdant projektą (kartu su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru) “Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų ir slaugos darbuotojų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas (VP1-1.1-SADM-10-V-01-007), kurį finansuoja ES, atsirado galimybė 2010 m. spalio 28-30 dienomis dalyvauti Nicoje vykusiame 7-ajame Pasauliniame vyrų sveikatos kongrese. Jame dalyvavo delegacija iš Lietuvos. Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Ina Meidienė, buvo viena iš konferencijos dalyvių.
Kongresą organizavo Tarptautinė vyrų sveikatos draugija, kurios pagrindinė veiklos sritis – lytinė sveikata, vyrų sveikatos problemos biologine, socialine, politine bei visuomenės sveikatos aspektais.
Kongreso plenarinėse ir paralelinėse sesijose pristatyti naujausi pasiekimai onkologinių ligų, senėjimo, kardiologijos, psichikos sveikatos, vyrų lytinės sveikatos srityse, taip pat – svarbiausi sveikatos mokymų, marketingo ir informacijos sklaidos, sveikatos politikos bei strategijų vyrų sveikatos srityje pasiekimai. Didžiausias dėmesys buvo skirtas onkologinėms ligoms, o ypač – prostatos vėžio profilaktikai, pasiekimams diagnozuojant ir gydant; statistikai.
Plenarinėje sesijoje pasisakė atstovai iš Indijos, Rusijos, JAV, Japonijos, Azijos bei Europos. Buvo galima palyginti situaciją kiekviename kontinente. Analizuoti lemiantys veiksniai, kurie daro didžiausią įtaką žmogaus sveikatai. Pateikta statistika, kuri atskleidė vyrų onkologinių susirgimų paplitimą bei išgyvenamumą. Šiuo metu geriausia situacija Japonijoje (pagal pateiktus duomenis).
Daug dėmesio skirta šeimos politikai: vyrų, gyvenančių šeimoje, sveikatos ypatumams; kaip pasikeičia šeimos gyvenimas, susirgus onkologine liga vienam iš narių ir kt. Akcentuota, kad vyrų ir moterų lytinis gyvenimas yra labai skirtingas. Tai, kas svarbu vyrams, gali būti mažai aktualu moterims ir atvirkščiai.
Didelis dėmesys skiriamas prevencinei veiklai: informuoti visuomenę sveikos gyvensenos klausimais, visuomenės sveikatos marketingas, profilaktinių patikrinimų svarba, socialiniai determinantai, lytinė sveikata ir kt. Iš girdėtų pranešimų galima daryti išvadą, kad didžiausią įtaką vyrų sveikatai daro rūkymas, antsvoris (netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas) ir kt. A. Kamalov iš Rusijos pateikė komišką paveikslą, kuriame šuo bėga bėgimo takeliu (treniruoklis), o šeimininkas šalia žiūri televizorių, skaito laikraštį…
Apibendrinant galima išskirti svarbiausius akcentus:
• Kiekvienas vyras turi rūpintis savo sveikata ir vienas iš veiksmų, ką jis turi atlikti, tai perkopus 40 metų, kasmet pasitikrinti savo sveikatą (PSA vėžio žymenys). Tokiu būdu galima laiku diagnozuoti ligos pradžią ir suteikti reikiamą gydymą.
• Sėklidžių vėžys yra retas tarp 20-35 metų amžiaus vyrų, tačiau tai gali nutikti po 15 metų.
• Vyrai, sergantys prostates vėžiu dažniau suserga depresija ir keturis kartus dažniau nusižudo.
• Visame pasaulyje vyrai gyvena trumpiau nei moterys. Taip yra todėl, kad vyrai labiau linkę į žalingus įpročius, rečiau lankosi pas gydytojus, mažiau rūpinasi savo sveikata, dirba darbus, kurie yra pavojingi sveikatai, dažnai neturi sveikatos draudimo.
• Pabrėžiama, kad svarbus bendradarbiavimas tarp vyrų ir moterų sveikatos bendruomenių ir kt.

2010 m. lapkričio 4 d., ketvirtadienis

Konkurso "Mano šeima" nugalėtojai



2010 lapkričio 3 dieną išrinkti piešinio konkurso "Mano šeima" nugalėtojai:
Alina Ivaškaitė 7A kl., Daumantas Mikšys 7B kl., Laura Stanislovėnaitė 8 kl. (Užpalių gimnazija)
Aušrinė Aglinskaitė 7D kl., Gerda Meidutė 7B kl., Živilė Židonytė 8B kl., Martynas Šulcas 7G kl. (Aukštakalnio pagrindinė mokykla)
Paulius Lukauskas 8C kl.(Vyturių pagrindinė mokykla).
Piešinio konkursas „Mano šeima“ vyko pagal Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialiosios programos projektą „Saugok save ir kitus“, kurį vykdo Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Šeima - tai maža valstybė, kurioje formuojasi asmenybė, santykiai su aplinka. Šiuo konkursu buvo siekta stiprinti šeimos vaidmenį: plėtoti emocinius tėvų ir vaikų santykius, skatinti jų bendravimą ir bendradarbiavimą šeimoje.
Piešinio konkurso "Mano šeima" vertinimo komisijai buvo pateikta 170 darbų iš Aukštakalnio, Vyturių, R.Šaltenio, Krašuonos, Saldutiškio, Sudeikių pagrindinių mokyklų ir Užpalių gimnazijos. Konkurse dalyvavo 7-8 klasių mokiniai. Darbai bus eksponuojami Visuomenės sveikatos biure.

2010 m. spalio 8 d., penktadienis

Po metų pertraukos startuoja naujai atgimęs Nacionalinis konkursas “Blaivi klasė”

Nuo 2005 m. iki 2009 m. buvo vykdomas rūkymo prevencijai skirtas konkursas „Nerūkanti klasė“. Per penkerius konkurso gyvavimo metus jame dalyvavo daugiau kaip 20 tūkstančių mokinių.
Atsižvelgiant į kintančią jaunimo legalių ir nelegalių narkotinių medžiagų vartojimo situaciją, nuo 2010 m. numatoma organizuoti Nacionalinį konkursą „Blaivi klasė“. Konkurse numatomos prevencinės veiklos, susijusios su šiomis priklausomybėmis: rūkymu, alkoholio ir nelegalių narkotinių medžiagų vartojimu. Konkursas skirtas Lietuvos švietimo ir ugdymo įstaigų 8 klasių mokiniams.
Pagrindinis konkurso tikslas: siekti pagerinti mokinių, jų tėvų, specialistų ir visos bendruomenės žinias apie legalių ir nelegalių narkotinių medžiagų poveikį sveikatai, formuoti sveikos gyvensenos nuostatas, skatinant nepradėti vartoti, o vartojančius nutraukti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.
Konkursas organizuojamas pagal tarptautinę metodiką, jo efektyvumas yra patvirtintas tarptautinėmis mokslinėmis studijomis.

Konkursas vyks nuo 2010 m. spalio iki 2011 m. balandžio.

Konkurso vykdytojai:
- oficialus koordinatorius: Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centras,
- konkurso organizatoriai: savivaldybių/rajonų Visuomenės sveikatos biurai.
Konkurso mokslinis konsultantas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Profilaktinės medicinos katedra.
Konkurso metodinis konsultantas: Valstybinis psichikos sveikatos centras.

Konkurso garbės globėja: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Konkurso finansiniai rėmėjai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nuotykių parkas „Lokės pėda“, UAB „Corpus Medica“, UAB „Verslo tekstai“ ir kiti privatūs rėmėjai.


Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

2010 m. spalio 7 d., ketvirtadienis

KONKURSO „AŠ SPORTUOJU“ TAISYKLĖS

1. KONKURSO DALYVIAI - MOKSLEIVIAI.
2. KONKURSAS VYKS NUO LAPKRIČIO 2 IKI LAPKRIČIO 30 DIENOS.
3. DALYVAVIMO SĄLYGOS:

 Į CD patalpintos nuotraukos (su prierašais, komentarais) ar filmuota medžiaga, kuriuose užfiksuotos su fiziniu aktyvumu susijusios veiklos.
 Gali būti vieno vaiko ar grupės vaikų žaidimų, mankštos, sporto šakos, aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdai ar kt.
 Galima kurti vienos dienos „dienoraštį“, kuriame atsispindėtų veiklos, susijusios su kūno kultūra.
 Galima sukurti medžiagą, kuri atskleistų fizinį aktyvumą įvairiais metų laikais (pavasario, vasaros, rudens, žiemos).
 Formatas – nuotraukos ar filmuota medžiaga kompaktiniame diskelyje.
 Konkursui pateikiami originalūs, estetiški darbai.
 Pagrindiniai akcentai – judėjimas, fizinio aktyvumo formos; sportas, kuris teikia malonumą ir geras emocijas, nesiekiant aukštų rezultatų.
 CD turi būti įdėtas į voką, ant kurio užrašyta: mokinio vardas, pavardė, mokykla, klasė, tel. Nr.
 Darbus pristatyti iki lapkričio 30 d. į mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistės kabinetą ar į Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą, Utenio a. 7.

4. PATEIKTĄ MEDŽIAGĄ VERTINS UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO SUDARYTA KOMISIJA, KURI ATRINKS GERIAUSIUS DARBUS.
5. DARBAI BUS NEVERTINAMI, JEI NEATITIKS KONKURSO TEMATIKOS IR BUS PRISTATYTI NELAIKU.
6. NUGALĖTOJAI BUS PASKELBTI IKI 2010 m. GRUODŽIO 6 d. INTERNETO SVETAINĖJE – http://vipsveikata.blogspot.com , MOKYKLŲ SKELBIMŲ LENTOSE BEI INFORMUOTI ASMENIŠKAI.
7. UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS PASILIEKA TEISĘ DISPONUOTI, EKSPONUOTI DARBUS.

2010 m. spalio 4 d., pirmadienis

SKELBIMAS

Jaunimo psichologinės paramos centras, emocinės paramos telefonu ir internetu tarnyba
„Jaunimo linija“
Ir Andrius Mamontovas
Kviečia į iniciatyvos „NEBIJOK KALBĖTI“
Renginį, Spalio 23 d., 18 val.,
Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos
Konferencijų salėje, Maironio g. 12
Ką kiekvienas galime padaryti, kad savižudybių Lietuvoje būtų mažiau? Kaip galime padėti žmonėms, galvojantiems apie savižudybę?
Jei Tau, kai ir mums, visa tai rūpi, ateik ir:
- Sužinok daugiau apie emocinę paramą, savižudybių prevenciją, „Jaunimo liniją“ ir iniciatyvą „Nebijok kalbėti“,
- Užduok Tau svarbius klausimus bei diskutuok su „Jaunimo linijos“ savanoriais ir Andriumi Mamontovu.
Norėtum pasikalbėti su „Jaunimo linijos“ savanoriu asmeniškai? Tokia galimybė bus viso renginio metu ir valandą po jo.
Renginys nemokamas. Laukiame Tavęs!

2010 m. rugsėjo 27 d., pirmadienis

PIEŠINYS, KURIS IŠPLAUKIA IŠ SIELOS GELMIŲ


Utena, pasipuošusi rudens „rūbu“, maloniai šviečiant ir šildant saulutei, laukė savo gimtadienio. Šventine nuotaika žibėjo miestelėnų akys , o šventės dienos programa žadėjo daug įdomybių. Kiekvienas galėjo rasti širdžiai mielą pramogą ar tiesiog paganyti akis, visa Aušros gatve, šurmuliuojančioje mugėje.
Pasveikinti ir padovanoti dovaną gyventojams, buvo pasiruošęs ir Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Šį sykį tai buvo neįprasta dovana, kurią kiekvienas kūrėme pats.
A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos salėje vyko susitikimas su psichologe, dailės terapijos specialiste Aušra Šūmakariene. Susitikimas intrigavo savo paslaptingumu, nes jo tikslas – nupiešti asmeninę mandalą. Kadangi registracija buvo išankstinė, tai drąsiai galima sakyti, kad norinčių dalyvauti paskaitoje buvo gerokai daugiau nei leido galimybės.
Maloniai prabėgo dvi valandos, kurių metu lektorė trumpai supažindino su mandalos ištakomis, jos ryšiu su žmogaus savastimi, poveikiu sveikatai bei emocinei būsenai. Galiausiai sužinojome nuo ko pradėti piešti mandalą, svarbiausias taisykles. Nebuvo jokių pavyzdžių ar šablonų. Tai turi vykti iš savęs, per savo jausmus ir būseną, kuri valdo žmogų konkrečiu momentu.
Po meditacijos visi dalyviai pasinėrė į naują savęs ieškojimo kelią, per savo asmeninės mandalos kūrimą. Auditorijoje buvo tylu ir šioje erdvėje gimė naujo pažinimo apraiškos. Dėl laiko stokos, dauguma dalyvių nespėjo užbaigti savo mandalų. Tačiau kiekvienas darbas (nors ir nebaigtas) turėjo savo individualų „veidą“, savo „paslaptį“...
Kiekvienas turėjome savo kūrinį, į kurį įdėjome užkoduotą informaciją. A. Šūmakarienė pakomentavo spalvų, simbolių, linijų, kraštinių ir kitas, mandalą sudarančių detalių reikšmes. Tačiau lektorė pabrėžė, kad norint specialistui giliau išanalizuoti mandaloje slypinčią informaciją, būtina pažinti žmogų, žinoti jo aplinkos subtilybes ir kt. Kiekvieną kartą nupiešta mandala bus kitokia ir tai atliekant pastoviai, galima pastebėti įvairių pokyčių bei emocijų, kurios žmogų veikia kiekvieną dieną.
Taigi – mandala, tai labai individualu, tai labai asmeniška ir gilu, tai nėra tik spalvų ir linijų derinys. Į ją gali sutilpti visas gyvenimas. Tai tiek daug, o kartu – taip mažai. Kad tai puikus atsipalaidavimo ir harmonijos su savimi būdas, įsitikinome visi, dalyvavę šiuose užsiėmimuose. Stebint iš šalies, nusivylusių nebuvo.
Norime padėkoti visiems, nepagailėjusiems laiko ir atėjusiems į mūsų renginį, taip pat - bibliotekos direktorei Vidai Garunkštytei, kuri jau ne pirmą sykį geranoriškai suteikia visas sąlygas, kad tokie renginiai įvyktų.

2010 m. rugsėjo 20 d., pirmadienis

PIEŠINIO „MANO ŠEIMA“ KONKURSO TAISYKLĖS

1. KONKURSO DALYVIAI 7-8 KLASIŲ MOKSLEIVIAI.
2. KONKURSAS VYKS NUO SPALIO 1 IKI SPALIO 30 DIENOS.
3. DALYVAVIMO SĄLYGOS:

 Darbai gali būti atlikti įvairia technika;
 Formatas - neapibrėžtas;
 Konkursui pateikiami originalūs, estetiškai tvarkingi, visiškai užbaigti darbai;
 Pagrindiniai akcentai piešiniuose – santykiai šeimoje, bendravimas, bendradarbiavimas, saugumas, emociniai ryšiai bei pasitikėjimas;
 Piešinio pabaigoje nurodoma: mokinio vardas, pavardė, mokykla, klasė, tel.Nr.
 Piešinius pristatyti iki spalio 30 d. į mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistės kabinetą.

4. PIEŠINIUS VERTINS UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO SUDARYTA KOMISIJA, KURI ATRINKS GERIAUSIUS DARBUS.
5. DARBAI BUS NEVERTINAMI, JEI NEATITIKS KONKURSO TEMATIKOS IR BUS PRISTATYTI NELAIKU.
6. NUGALĖTOJAI BUS PASKELBTI IKI 2010 m. LAPKRIČIO 5 d. INTERNETO SVETAINĖJE – http://vipsveikata.blogspot.com , MOKYKLŲ SKELBIMŲ LENTOJE BEI INFORMUOTI ASMENIŠKAI.
7. UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS PASILIEKA TEISĘ PUBLIKUOTI, EKSPONUOTI DARBUS.

2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis

IR VĖL – KAIP VISADA...

Prasidėjusi „Bobų vasara“, besidraikantys voratinkliai, po kojomis šnarantys nugeltę medžių lapai ir dar daug kitų malonių smulkmenų, kurios lyg ir veda link susimąstymo apie save, apie savo sveikatą, savo požiūrį į gyvenimą ir jo kokybę. Apmaudu, kad prieš gerą pusmetį suplanuota ir perėjusi visas organizavimo peripetijas, „Sveikatos mokykla“ Utenoje neįvyko. Nors norinčių dalyvauti bei susidomėjusių žmonių buvo nemažai, tačiau beveik paskutinę dieną dalyvių sąrašas sutrumpėjo iki tos ribos, kuri tapo kliūtimi šiai mokyklai įvykti.
Rugsėjo 13d. vakarą, grupelė smalsuolių kartu su visuomenės sveikatos biuro darbuotojomis, Utenos sveikuolių klubo „Gija“ pirmininke Angele Mažeikiene, rinkosi Dauniškio gimnazijos tikybos kabinete. Ir nors šioje mokykloje vyksta remonto darbai, tačiau gimnazijos direktorius Donatas Juodelė geranoriškai sutiko padėti organizuojant šį renginį ir leido naudotis treniruoklių sale.
Susitikimas su Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentu Dainiumi Kepeniu bei viceprezidente Sigita Kriaučiūniene įvyko taip šiltai ir jaukiai, kad labiau buvo panašu į senai nesimačiusių bendraminčių susiėjimą. S. Kriaučiūnienė įtaigiai papasakojo sąjungos vykdomų mokymų privalumus, pasidalino per 20 metų sukaupta patirtimi, papasakojo smagių istorijų, kurios nuspalvino sveikatos mokyklų kasdienybę.
Jos pasakyti žodžiai, kad dažnas apauga namų dulkėmis ir tiesiog nenori, o gal neturi kantrybės ką nors keisti savo gyvenime. Pirmiausia reikia pradėti nuo minčių ir pagaliau suvokti, kad svarbiausia vertybė sveikata ir jos išsaugojimas. To galima pasiekti tinkamai organizavus savo dienotvarkę: pakankamai skirti laiko fiziniam aktyvumui, mitybai, grūdinimuisi, meditacijai ir kt. Vienas iš svarbių veiksnių, kuris tiesiogiai (teigiamai ar neigiamai) veika mūsų organizmą, tai darbas. Jeigu dirbame nemielą, netenkinantį savo poreikių darbą, reikėtų kuo greičiau apsispręsti ir jo atsisakyti, nes per ilgą laiką, tai kenkia žmogaus psichikai, kas lemia įvairių ligų atsiradimą.
Visada galvojame, kad apie sveiką gyvenimo būdą žinome tiek daug, jog nieko naujo neišgirsime. D.Kepenio prisistatymas neleido suabejoti pasirinkimo teisingumu. Visiems dalyviams buvo pateiktas klausimas – kas juos paskatino ateiti į šį susitikimą? Atsakymai buvo įvairiausi: pradedant – „atėjau pasižiūrėti į gerbiamą Kepenį“; „jau esu dalyvavusi mokymuose Palangoje, kurie man labai patiko, tai noriu dar ką nors įdomaus išgirsti“; „mokau sveikos gyvensenos vaikus, tai tikiuosi išgirsti informaciją, kurią pritaikyčiau darbe su vaikais“... ir baigiant konkrečiais negalavimais, kuriuos tikimasi išgydyti būtent šios mokyklos siūlomais metodais. Visus susirinkusiuosius siejo vienas bendras bruožas – sveikatos išsaugojimas, stiprinimas, atstatymas.
Išklausėme įdomios paskaitos, vyko diskusijos, D.Kepenis atsakė į visus jam pateiktus klausimus. Tačiau tiek lauktai ir planuotai sveikatos mokyklai Utenoje, nebuvo lemta tapti „kūnu“. Kodėl taip nutiko? Tai klausimas, kuris verčia į viską žvelgti su apmaudu: gal mes esame tiek sveiki, kad jokie užsiėmimai mums nereikalingi? Bet gi iš visų susirinkusiųjų tik keli manė, kad neturi jokių problemų su sveikata. O gal mes taip neturime valios, kad atrandame tūkstantį priežasčių, kurios neleidžia savaitę laiko leisti sau pajausti kitokį gyvenimo ritmą (grafikas buvo pritaikytas dirbančiam žmogui), išbandyti save, pabendrauti su bendraminčiais, užsiauginti emocinio stabilumo ir dvasios stiprybės sparnus.
Ir visgi, viena galimybe pavyko pasinaudoti ir mums. D.Kepenis ankstų rytą laukė visų, panorusių pasimankštinti, ant Dauniškio ežero tilto. Nedidelė grupelė žmonių, kartu su mokytoju, pasveikino bundančią saulę, fiziniai pratimai sušildė kūnus, meditacijos metu jautėme ne tik lengvumą kūne, bet ir savo mintyse; pasveikinome kiekvieną sutiktąjį, o pasiruošimą dienos darbui baigėme įlysdami į jau pravėsusį Dauniškio vandenį. Nenusakomai malonu ir gaila, kad tokia graži pradžia turėjo taip greitai baigtis. Tačiau entuziazmas nugalėjo ir buvo nuspręsta, kad visi norintys rinksis kiekvieną rytą 6 val. prie Dauniškio ežero tilto ir kartu su sveikuoliu Juliumi Morkūnu pradės dieną mankšta bei grūdinimusi. Tikimės ir kviečiame visus miestelėnus įsitraukti į rytinių procedūrų kompleksą, kuris ne tik pažadins, bet ir suteiks energijos visai dienai. Rūpinkimės savimi čia ir dabar. Labai tinka filosofo Artūro Šopenhauerio žodžiai - Kūnas yra žmogaus valios atspindys. Niekas kitas to už mus nepadarys, tik mes patys!

„MANDALA – SIELOS VEIDRODIS BEI HARMONIJA SU SAVIMI“

Rugsėjo 25 dieną, 10 val. Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, konferencijų salėje vyks susitikimas su psichologe, dailės terapijos specialiste Aušra Šūmakariene. Ji papasakos apie vieną iš dvasinio meno formų – mandalas. Piešti mandalas galės visi norintieji. Jų piešimas, tai kūrybinis procesas, kurio metu kuriama harmonija iš vidaus į išorę. Šiam procesui piešimo įgūdžių nereikia. Norint išbandyti save, kuriant asmeninę mandalą, reikia geros nuotaikos, keleto priemonių: A3 formato lapas, spalvoti pieštukai, liniuotė, trintukas, skriestuvas.
Kviečiame visus norinčius registruotis telefonu – 8 (389) 51867, el.p. – inamed5@gmail.com .
Renginys nemokamas. Laukiame Jūsų!

2010 m. rugsėjo 7 d., antradienis

DVASINĖS IR FIZINĖS SVEIKATOS UGDYMO MOKYKLA

Utena, 2010 m. rugsėjo mėn. 13-19 d.d.

1. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI. Sveikatingumo praktikomis ugdyti dvasines, dorines ir darnos vertybes, atstatyti ir palaikyti sveikatą, puoselėti žmogiškąsias vertybes. Įvertinti savo sveikatos būklę, nustatyti kūno konstituciją pagal Ajurvedą, išmokti pagrindinių sveikatingumo būdų ir metodų.

2. DALYVIAI. Kviečiami dalyvauti visi norintys bendruomenės nariai, ugdymo įstaigų sveikatingumo ir kūno kultūros pedagogai, sveikuolių ir ,,Sporto visiems“ klubų nariai.

3. LAIKAS IR VIETA. 2010 m. rugsėjo mėn. 13-19 d., Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Utenio a. 7, Utena.
4. DALYVAVIMO SĄLYGOS. Turėti patogią sportinę aprangą, tinkamą rytinėms mankštoms bet kokiu oru, kilimėlius, šiltus apklotus (vakariniams užsiėmimams). Būtinas dalyvavimas visuose užsiėmimuose, nes ik tuomet gaunamas didžiausias efektas sveikatai.

5. PROGRAMOS TURINYS

Sveikatos mokyklos programą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė

Programoje prieš praktinius užsiėmimus bus pateiktos trumpos teorinės žinios, taisyklės, nuostatos. Taip pat bus mokoma savistabos ir savikontrolės, judėjimo ir grūdinimosi, kvėpavimo ir meditacijos būdų bei teisingos mitybos, skysčių vartojimo, psichofizinės ir dvasinės savireguliacijos procesų, praktikų, minčių, kūno ir žalingų įpročių higienos, kaitinimosi pirtyje taisyklių.
Praktiniuose užsiėmimuose naudojama šokio ir juoko terapija, jogos ir gimnastikos pratimai, grūdinimosi, kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos, meditacijos, teikiami vegetariškos mitybos pietūs.

6. ORGANIZATORIAI
Lietuvos sveikuolių sąjunga, Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.










UGDOMOJI 7 DIENŲ PROGRAMA (30 val.)


2010-09-13, Pirmadienis

17.30-21.00 – Įvadinė paskaita. Dalyvio anketų pildymas. Dalyvavimo sąlygos. Susipažinimas. (Dauniškio gimnazijos treniruoklių salė, Vaižganto g. 48)
Temos:
- Joga (I dalis): pagrindiniai principai, kvėpavimo, meditacijos nauda sveikatai, atsipalaidavimai.
- Energijos šaltiniai ir kvėpavimo technika, atsipalaidavimo meditacija. Šios technikos ir žinios padeda nuimti įtampą, stresą, atsipalaiduoti, gerai pailsėti, pajusti jų poveikį gyvenimo kokybei.
- Sveika, teisinga mityba. Žalingi įpročiai. Higiena. Klausymosi menas.
- Grūdinimosi būdai ir priemonės.

2010-09-14, Antradienis

6.00–7.00. Rytinė mankšta, lėtas meditacinis bėgimas, grūdinimosi procedūros. (Dauniškio ežeras, prie tilto)
Rytinė mankšta, rąžymosi, tempimo, lankstumo, pusiausvyros, tonizuojantys ir ėjimo – bėgimo, aerobiniai bei jėgos pratimai.
12.00 -12.30 – Pietūs (Kavinė „Abu“, Aukštaičių 3 b., Utena)
12.30–13.00 – Paskaita „Teisingos, kultūringos mitybos taisyklės principai“ (Kavinė „Abu“, Aukštaičių 3 b., Utena).
17.30–21.00 – Joga – teorija ir praktika (II dalis). (Dauniškio gimnazijos treniruoklių salė, Vaižganto g. 48 )

2010-09-15, Trečiadienis

6.00–7.00. Rytinė mankšta, lėtas meditacinis bėgimas ir grūdinimosi procedūros. Rytinė mankšta, rąžymosi, tempimo, lankstumo, pusiausvyros, tonizuojantys ir ėjimo – bėgimo, aerobiniai bei jėgos pratimai. 5 min. grūdinimosi procedūros su apšilimo masažais. (Dauniškio ežeras, prie tilto )
12.00-12.30 – Pietūs (Kavinė „Abu“, Aukštaičių 3 b., Utena).
12.30–13.00 – Paskaita „Teisinga, sveika mityba, ką ir kaip gerti bei valgyti“. (Kavinė „Abu“, Aukštaičių 3 b., Utena).
17.30–21.00 - Joga – teorija ir praktika (III dalis). (Dauniškio gimnazijos treniruoklių salė, Vaižganto g. 48 )



2010-09-16, Ketvirtadienis

6.00-7.00 – Rytinė mankšta, lėtas meditacinis bėgimas ir grūdinimosi procedūros. (Dauniškio ežeras, prie tilto)
12.00 -12.30 – Pietūs (Kavinė „Abu“, Aukštaičių 3 b., Utena).
12.30-13.00 – Paskaita „Teisinga, sveika mityba, ką ir kaip gerti bei valgyti. (Kavinė „Abu“, Aukštaičių 3 b., Utena).
17.30-21.00 – Joga – teorija ir praktika (IV dalis) (Dauniškio gimnazijos treniruoklių salė, Vaižganto g. 48 )

2010-09-17, Penktadienis

6.00-7.00 – Rytinė mankšta, lėtas meditacinis bėgimas ir grūdinimosi procedūros. (Dauniškio ežeras, prie tilto)
12.00-12.30 – Pietūs. (Kavinė „Abu“, Aukštaičių 3 b., Utena)
12.30-13.00 – Paskaita „Teisinga, sveika mityba, ką ir kaip gerti bei valgyti“. (Renginio vieta:)
17.30-21.00 – Joga – teorija ir praktika (V dalis). (Dauniškio gimnazijos treniruoklių salė, Vaižganto g. 48 )

2010-09-18, Šeštadienis

7.00-8.30 – Rytinė mankšta, meditacinis bėgimas ir grūdinimosi procedūros. (Dauniškio ežeras, prie tilto)
9.00–10.00 Sveikatos būklės įvertinimas (kraujo spaudimas, pulsas, svoris, testai); (Dauniškio gimnazijos treniruoklių salė, Vaižganto g. 48 )
10.30–12.00 Joga – praktika (VI dalis, Dauniškio gimnazijos treniruoklių salė, Vaižganto g. 48 )
Tobulinamos jogos asanų (pozų) kompleksas.
12.00 -13.00 – Pietūs. (Kavinė „Abu“, Aukštaičių 3 b., Utena).
14.00-15.30 – INDĖNŲ žygis (procesas), dėmesio koncentracijai, proto ramybei, kolektyvinei
sąmonei ugdyti. (Buitūnai)
16.00–19.00 – Pirtis. Taisyklės kaip naudotis pirtimi, poveikis sveikatai. Pokalbiai, diskusijos prie stalo, dainos. (Buitūnai)

2010 m. rugpjūčio 23 d., pirmadienis

INFORMACINIS PRANEŠIMAS TĖVAMS

Primename, kad mokiniai kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. privalo pasitikrinti sveikatą.
Vaiko sveikatos pažymėjimą (formą Nr. 027-1/a) turi pateikti Visuomenės sveikatos priežiūros specialistams mokyklose.
Būtina išankstinė registracija pas savo apylinkės gydytoją ar pediatrą.

2010 m. liepos 29 d., ketvirtadienis

SKANU, GAIVU IR LABAI VASARIŠKA

Maitinamės kasdien ir drąsiai galima teigti, kad mityba yra vienas iš svarbiausių gyvenimo veiksnių, kuris gali tiek teigiamai, tiek neigiamai veikti mūsų organizmą . Labai svarbu ką ir kaip valgome. Nesinori būti „šiukšlių dėže“, į kurią brukama viskas. Sakoma – ką valgysi, toks ir pats būsi. Tai atsispindi mūsų nuotaikoje, aktyvume, mąstyme, kūno „dizaine“, odoje, plaukų bei akių žvilgesyje.
Sulaukėme nepaprastai permainingos vasaros, kuri stebina netikėtomis liūtimis, o po jų – „prislegia“ neįprastu karščiu. Karščiai veikia mūsų organizmą ir natūraliai vartojame daugiau skystų produktų, valgome mažiau „sunkaus“ maisto. Vieną receptą, parsivežtą iš kelionės į Kiprą, noriu pasiūlyti skaitytojams.
Vaisių salotos. Tinka visos uogos bei vaisiai. Pvz.: melionas, apelsinai, kriaušė, obuolys, bananai, braškės (mėlynės, žemuogės ar kt.). Nuplautus bei nuluptus vaisius supjaustome ir supilame į dubenį, beriame uogas ir užpilame apelsinų sultimis (tinka ir kitokios). Išmaišome. Atšaldome ir vartojame kaskart, kai išalkstame ar tiesiog norime atsigaivinti. Smagu, gražu, malonu ir labai naudinga. Skanaus!

“UTENOS RAJONO GYVENTOJAI LAUKIAMI SVEIKATOS MOKYKLOJE”



Žiniasklaidos priemonėse ir įvairiuose tyrimuose skelbiami duomenys apie prastėjančią visuomenės, o ypatingai jaunų žmonių, sveikatą, žalingų įpročių plitimą, psichologinio pažeidžiamumo didėjimą verčia susirūpinti tuo, ar teisinga linkme yra formuojama ir įgyvendinama sveikatos politika Lietuvoje. Esame paradokso liudininkai: medicina ir farmacija vystosi žaibiškais tempais, o lėtinės ligos pakerta vis jaunesnio amžiaus žmones, jų sukeliamos komplikacijos sąlygoja socialinę atskirtį, auga mirtingumo rodikliai.

Sveikatos mokyklos Lietuvoje

Lietuvos Sveikuolių Sąjungos (LSS) įkurta Palangos sveikatos mokykla neseniai atšventė 20-ąsias veiklos metines. Daugiau kaip 30000 dalyvių joje iš naujo atrado sveikatą, gyvenimo pilnatvę, surado kelią į save, savo prigimtį ir vidų, atskleidė savo galimybes ir taip pakeitė ne tik asmeninio, bet ir šeimos gyvenimo kokybę. Apie tai kalbamės su Dainium Kepeniu, LSS Prezidentu, sveikatos mokyklos vadovu.

Kas paskatino įkurti sveikatos mokyklą?

Sąjūdžio aušroje pirmą kartą prakalbome apie naujos Lietuvos sveikatos kultūros sistemą, kuri remsis ne sovietine Simaškos gydymo sistema, bet mūsų genialių tautiečių S.Šalkauskio, V.Sezemano, A.Maceinos, K.Dineikos ir Vydūno teoriniu ir praktiniu palikimu, pagrįstu holistiniu sveikatos ugdymo principu. Tada visa širdimi tikėjome, kad tuoj tuoj pasibaigs revoliucinė audra šalyje ir prasidės naujos valstybės statyba, kurios fundamente bus Vydūniškoji kūno-sielos ir dvasios vienybės ir darnos sistema. Tačiau ši žydra svajonė netruko išgaruoti. Rusiškąjį socialistinį sveikatos modelį pakeitė grobuoniškas kapitalistinis vakarietiškas.

Kokia Jums atrodo šiuolaikinė sveikatos apsaugos politika Lietuvoje?

Sveikatos kultūros sistemos šalyje iki šiol nėra - tą įvairiai konstatuoja ir kairieji ir dešinieji. Tačiau, kai rodome klaidžiojantiems kur yra kelias, pateikiame skaičiavimus, kad sveikatos mokyklų absolventai sutaupo biudžetui per 3 mln. litų per metus, nes du kart mažiau serga, matome tik balkšvas akis.
Vykdomos, arba teisingiau, iš vis nevykdomos sveikatos apsaugos politikos Lietuvoje rezultatas yra tas, kad auganti karta pasmerkta sveikatos tamsai, netgi sąmoningai nuodijama „čipsais“ ir “koka kolom”, parduodamom mokyklose, neaiškios kilmės energetiniais gėrimais ir kt., o tokių kreivų stuburų ir netinkančių kariuomenei jaunuolių dar niekada tiek daug mūsų krašte nebuvo. Gal todėl buvęs sveikatos ministras pasirašė įsakymą kurti tik profesionalų kariuomenę. Taigi mums blogai?! – Patys ir kalti! Ar daug sveikuolių rinkome į valdžią? Kodėl neatėjome prie Seimo, kai jo sveikatos komitete atsakingas už sveiką gyvenseną 4 metus buvo Šustauskas? O kas tada jį ten paskyrė? Kodėl ano neišvijome lauk? Gal manome, kad tai buvo netyčia? Jeigu ne mes, tai kas turėjo visas tas idėjas įgyvendinti? Ar iki šiol nesupratome, kad tik dvasingi ir sveiki žmonės gali valdyti valstybę? Svarbiausia, kad nėra ko kaltinti.

Koks Lietuvos sveikuolių sąjungos įkurtos sveikatos mokyklos tikslas?
Čia pravartu prisiminti išminčiaus posakį: “Dieve, duok man jėgų pakeisti tai, ką aš galiu pakeisti, duok man kantrybės susitaikyti su tuo, ko aš pakeisti negaliu, ir duok man išminties atskirti vieną nuo kito." Tai pats svarbiausias mokyklos tikslas. Jo siekti reikia visą gyvenimą, tačiau sveikatos mokyklos metu žmonės supažindinami su pagrindiniais principais ir praktiškai mokomi kaip to siekti: kasdieninėmis rytinėmis mankštomis, vegetarine mityba, kvėpavimo ir savireguliavimo pratybomis, vyksta paskaitų ir pokalbių ciklas.
Ką galėtumėte pasakyti tokių mokyklų skeptikams?
Mokslininkai įrodė, jog Palangos sveikatos mokykloje taikoma sveikatos stiprinimo metodika yra viena efektyviausių siekiant greičiau atkurti žmogaus adaptacines galimybes, sumažinti ankstyvo senėjimo greitį ir suaktyvinti organizmo imuninę sistemą.
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog vadovaujantis mokyklos metodika iki 50% sustabdomas organizmo senėjimo procesas, palieknėjama vidutiniškai 3-4 kilogramais, biologiškai atjaunėjama 3-5 metais, sustiprinamos širdies-kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo, šalinimo, lytinės, judėjimo sistemų funkcijos. Taip pat įveikiamas nerimas, depresija, įtampa, nemiga, įvairūs skausmai ir sutrikimai.
Sirgę įvairiomis ligomis, ypač kraujotakos, plaučių, nevaisingumo, stuburo, sąnarių, onkologinėmis, daug greičiau atstato organizmo biologinę pusiausvyrą, pagreitinamas socialinės adaptacijos šeimoje ir kolektyve problemų sprendimas. Daugelis sveikatos mokyklos dalyvių įgyja naują požiūrį į gyvenimą, sėkmingiau sprendžia šeimos problemos.

Kaip kilo idėja perkelti dvidešimties metų žmonių sveikatos stiprinimo patirtį iš Palangos sveikatos mokyklos į kitus Lietuvos regionus?

2009 m. vasarį Lazdijų visuomenės sveikatos biuro direktorės kvietimu sėkmingai pravedėme sveikatos mokyklą 25-iems Lazdijų savivaldybės, visuomenės sveikatos biuro ir kt. organizacijų darbuotojams. Jų tarpe buvo ir Lazdijų savivaldybės meras. Prisitaikant prie šių dienų žmonių gyvenimo ritmo, darbinio užimtumo ir poreikių, septynias dienas vykusios sveikatos mokyklos rezultatai pranoko lūkesčius: neatsitraukiant nuo darbo ir šeimos, dalyvių savijauta ženkliai pagerėjo atsikračius nereikalingo viršsvorio 2-6 kg, išmokus atsipalaidavimo, kvėpavimo technikų, meditacijos, sveikos mitybos taisyklių. Mokykloje vestos paskaitos ir praktiniai užsiėmimai sulaukė tik labai gerų ir puikių dalyvių vertinimų.
Nuo pernai metų jau devyniuose Lietuvos miestuose vykdėme sveikatos mokyklas. Jų dalyvių patirti įspūdžiai ir pokyčiai įpareigoja mus toliau rengti tokias mokyklas, nes žmonės Lietuvoje šiuo metu žino mažiau nei žinojo prieš 20 metų...

Kas paskatino tokią mokyklą organizuoti Utenoje?

Pasklidus teigiamiems įspūdžiams apie vykdytas sveikatos mokyklas Lietuvoje, susidomėjimas jomis labai išaugo. Todėl mielai atsiliepiame į iniciatyvas bendradarbiauti. Vienas iš tokių biurų, entuziastingai parodžiusių susidomėjimą šiuo projektu, – Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, vadovaujamas direktorės Almos Gaidienės. Sveikatos mokykla Utenoje vyks rugsėjo 13-19 d.d., šiuo metu baigama planuoti programa ir derinamos sąlygos mokyklos užsiėmimams vesti, registruojami dalyviai.
Kviečiu dalyvauti visus, turinčius klausimų sveikos gyvensenos tematika, siekiančius iš naujo atrasti gyvenimo pilnatvę ir sveikatą, atsikratyti įtampos, atjaunėti dvasiškai ir fiziškai, atskleisti savo galimybes. Informaciją apie Utenos sveikatos mokyklą teikia bei registruoja telefonu 83 895 1867 ar elektroniniu paštu: a.gaidiene@utena.lt; i.meidiene@utena.lt biuro darbuotojos.

DVASINĖS IR FIZINĖS SVEIKATOS UGDYMO MOKYKLOS
PROGRAMA (vieta tikslinama)

_______________________, Utena
2010 m. rugsėjo mėn. 13-19 d.d.

1. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI. Sveikatingumo praktikomis ugdyti dvasines, dorines ir darnos vertybes, atstatyti ir palaikyti sveikatą, puoselėti žmogiškąsias vertybes. Įvertinti savo sveikatos būklę, nustatyti kūno konstituciją pagal Ajurvedą, išmokti pagrindinių sveikatingumo būdų ir metodų.

2. DALYVIAI. Kviečiami dalyvauti visi norintys bendruomenės nariai, ugdymo įstaigų sveikatingumo ir kūno kultūros pedagogai, sveikuolių ir ,,Sporto visiems“ klubų nariai.

3. LAIKAS IR VIETA. 2010 m. rugsėjo mėn. 13-19 d.d., Utena, (tikslinama).

4. DALYVAVIMO SĄLYGOS. Turėti patogią sportinę aprangą, tinkamą rytinėms mankštoms bet kokiu oru, kilimėlius, šiltus apklotus (vakariniams užsiėmimams). Būtinas dalyvavimas visuose užsiėmimuose, nes ik tuomet gaunamas didžiausias efektas sveikatai.

5. PROGRAMOS TURINYS

Sveikatos mokyklos programą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė

Programoje prieš praktinius užsiėmimus bus pateiktos trumpos teorinės žinios, taisyklės, nuostatos. Taip pat bus mokoma savistabos ir savikontrolės, judėjimo ir grūdinimosi, kvėpavimo ir meditacijos būdų bei teisingos mitybos, skysčių vartojimo, psichofizinės ir dvasinės savireguliacijos procesų, praktikų, minčių, kūno ir žalingų įpročių higienos, kaitinimosi pirtyje taisyklių.
Praktiniuose užsiėmimuose naudojama šokio ir juoko terapija, jogos ir gimnastikos pratimai, grūdinimosi, kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos, meditacijos, teikiami vegetariškos mitybos pietūs.

6. ORGANIZATORIAI
Lietuvos sveikuolių sąjunga, Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Utenos sveikuolių klubas ,,Gija”.

UGDOMOJI 7 DIENŲ PROGRAMA (30 val.)


2010-09-13, Pirmadienis

17.30-21.00 – Įvadinė paskaita. Dalyvio anketų pildymas. Dalyvavimo sąlygos. Susipažinimas. (adresas: )
Temos:
- Joga (I dalis): pagrindiniai principai, kvėpavimo, meditacijos nauda sveikatai, atsipalaidavimai.
- Energijos šaltiniai ir kvėpavimo technika, atsipalaidavimo meditacija. Šios technikos ir žinios padeda nuimti įtampą, stresą, atsipalaiduoti, gerai pailsėti, pajusti jų poveikį gyvenimo kokybei.
- Sveika, teisinga mityba. Žalingi įpročiai. Higiena. Klausymosi menas.
- Grūdinimosi būdai ir priemonės.

2010-09-14, Antradienis

6.00–7.00. Rytinė mankšta, lėtas meditacinis bėgimas, grūdinimosi procedūros. (adresas)
Rytinė mankšta, rąžymosi, tempimo, lankstumo, pusiausvyros, tonizuojantys ir ėjimo – bėgimo, aerobiniai bei jėgos pratimai.
12.00 -12.30 – Pietūs (adresas)
12.30–13.00 – Paskaita „Teisingos, kultūringos mitybos taisyklės principai“. (Renginio vieta ten pat, kur ir pietūs:)
17.30–21.00 – Joga – teorija ir praktika (II dalis). (Renginio vieta: )

2010-09-15, Trečiadienis

6.00–7.00. Rytinė mankšta, lėtas meditacinis bėgimas ir grūdinimosi procedūros. Rytinė mankšta, rąžymosi, tempimo, lankstumo, pusiausvyros, tonizuojantys ir ėjimo – bėgimo, aerobiniai bei jėgos pratimai. 5 min. grūdinimosi procedūros su apšilimo masažais. (Renginio vieta: )
12.00-12.30 – Pietūs (Renginio vieta:)
12.30–13.00 – Paskaita „Teisinga, sveika mityba, ką ir kaip gerti bei valgyti“. (Renginio vieta:)
17.30–21.00 - Joga – teorija ir praktika (III dalis). (Renginio vieta:)


2010-09-16, Ketvirtadienis

6.00-7.00 – Rytinė mankšta, lėtas meditacinis bėgimas ir grūdinimosi procedūros. (Renginio vieta:)
12.00 -12.30 – Pietūs (Renginio vieta:)
12.30-13.00 – Paskaita „Teisinga, sveika mityba, ką ir kaip gerti bei valgyti. (Renginio vieta: )
17.30-21.00 – Joga – teorija ir praktika (IV dalis) (Renginio vieta:)
2010-09-17, Penktadienis

6.00-7.00 – Rytinė mankšta, lėtas meditacinis bėgimas ir grūdinimosi procedūros. (Renginio vieta:)
12.00-12.30 – Pietūs. (Renginio vieta:)
12.30-13.00 – Paskaita „Teisinga, sveika mityba, ką ir kaip gerti bei valgyti“. (Renginio vieta:)
17.30-21.00 – Joga – teorija ir praktika (V dalis). (Renginio vieta:)


2010-09-18, Šeštadienis

7.00-8.30 – Rytinė mankšta, meditacinis bėgimas ir grūdinimosi procedūros. (Renginio vieta:)
9.00–10.00 Sveikatos būklės įvertinimas (kraujo spaudimas, pulsas, svoris, testai); (Renginio vieta:)
10.30–12.00 Joga – praktika (VI dalis, 1,5 val.). Tobulinamos jogos asanų (pozų) kompleksas. (Renginio vieta:)
12.00 -13.00 – Pietūs. (Renginio vieta: )
14.00-15.30 – INDĖNŲ žygis (procesas), dėmesio koncentracijai, proto ramybei, kolektyvinei
sąmonei ugdyti. (renginio vieta)
16.00–19.00 – Pirtis. Taisyklės kaip naudotis pirtimi, poveikis sveikatai. Pokalbiai, diskusijos prie stalo, dainos. (renginio vieta)


2010-09-19, Sekmadienis

7.00-8.30 – Rytinė mankšta, meditacinis bėgimas ir grūdinimosi procedūros. (Renginio vieta:)
10.00-11.30 Sveikatos mokyklos uždarymas, baigiamųjų anketų pildymas, dalyvių/svečių pasisakymai, sveikatos mokyklos apibendrinimas, pažymėjimų įteikimas. (Renginio vieta)
12.00–13.00 šventiniai pietūs, atsisveikinimas. (Renginio vieta)

2010 m. liepos 20 d., antradienis

Skiepų svarba keliaujantiems

Kiekvienais metais pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje,
daugėja keliautojų. Šiuolaikinėmis transporto priemonėmis
greitai įveikiami dideli atstumai, lankomos net ir pačios
atokiausios pasaulio šalys.
Tačiau kelionės - tai ne tik puikūs įspūdžiai ir poilsis,
jų metu susiduriama ir su rizika sveikatai. Ši rizika, o ypač
užkrečiamųjų ligų, susijusi su daugybe veiksnių: kelionės
ypatumais, kokia šalis lankoma, kokiu transportu
keliaujama, kokiomis sąlygomis gyvenama, kiek laiko
praleidžiama svetur. Rizika susijusi ir su keliaujančio
žmogaus ypatybėmis: amžiumi, sveikatos būkle, įpročiais ir
gyvenimo būdo ypatumais, kurie tam tikrais atvejais gali būti
užkrečiamųjų ligų rizikos veiksniais (pavyzdžiui, hepatitu B
užsikrėsti daug didesnę galimybę turi daug seksualinių
partnerių turintys asmenys).
Kiekvienais metais Pasaulio sveikatos organizacija
(PSO) rengia informacinį leidinį „Tarptautinės kelionės ir
sveikata”. Jo tikslas - užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui
tarp valstybių, apsaugoti keliautojus nuo rizikos sveikatai
veiksnių, informuoti apie užkrečiamųjų ligų riziką visose
pasaulio šalyse. PSO akcentuoja, kad prieš kelionę
kiekvienas asmuo turėtų konsultuotis su gydytoju dėl rizikos
veiksnių jo sveikatai kelionės metu.
Viena efektyviausių profilaktikos priemonių nuo
užkrečiamųjų ligų - skiepai. Kiekvienoje šalyje vykdomos
skiepijimų programos, kurių metu kūdikiai ir vaikai skiepijami
nuo užkrečiamųjų ligų (Lietuvoje pagal skiepų kalendorių
skiepijama nuo 9 užkrečiamųjų ligų). Skiepų pagalba
sukuriamas imunitetas, t.y. žmogus tampa apsaugotas nuo
konkrečios užkrečiamosios ligos. Skiepai dažnai apsaugo ne
tik nuo infekcijų, tačiau ir nuo komplikacijų, kurios gali turėti
fizinių ir psichologinių pasekmių visam gyvenimui. Be to,
skiepai yra viena iš ekonomiškai efektyviausių profilaktikos
priemonių, išsauganti darbingumą, sutaupanti gydymui
skirtas lėšas ir pan. Šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje
naudojamos saugios vakcinos ir nepageidaujamos reakcijos
pasitaiko itin retai.
Skiepai vykstant į tam tikras šalis gali būti privalomi.
Dažniausiai - tai skiepijimai nuo geltonojo drugio. Skiepijimai
nuo meningokokinės infekcijos privalomi piligrimams,
vykstantiems į Hadžą.
Nors visi kiti skiepai yra rekomenduotini, prieš
vykstant į kelionę kiekvienas turėtų būti informuotas apie
užkrečiamųjų ligų riziką ir galimas profilaktikos priemones.
Tam, kad po skiepų susiformuotų pakankamas imunitetas,
reikalingas tam tikras laikotarpis. Šio laikotarpio trukmė
priklauso nuo ligos, nuo kurios skiepijama, kiek kartų reikia
skiepyti, ar žmogus nuo šios ligos buvo skiepytas anksčiau.
Todėl dėl skiepų į medikus reikėtų kreiptis iki kelionės likus 4-
6 savaitėms. Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama
rekomenduojant nuo kokių ligų žmogui reikia pasiskiepyti yra
šalis į kurią keliaujama, kelionės trukmė, keliautojo amžius,
sveikatos būklė, ankstesni skiepai, skiepų kaina.
Dažniausiai keliautojai skiepijami nuo geltonojo
drugio, hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, poliomielito,
meningokokinės infekcijos, difterijos, stabligės, gripo.
Geltonasis drugys - susirgimas, registruojamas kai
kuriose Afrikos ir Pietų Amerikos šalyse. Juo pasiskiepijus
gaunamas tarptautinis skiepijimo nuo geltonojo drugio
sertifikatas - dokumentas, kurio šiuo metu reikalaujama
vykstant į kai kurias šalis ar tranzitu per jas. Nuo šio susirgimo
būtina skiepytis keliautojams, vykstantiems į endemines
teritorijas - dalį Afrikos ir Pietų Amerikos šalių.
Hepatitas A - keliautojams aktualiausia infekcija:
nustatyta, kad iš visų virusinių hepatitų, kuriais užsikrečiama
kelionėse, hepatitas A sudaro 60 proc. Juo kasmet pasaulyje
suserga apie 1,5 mln. žmonių. Hepatitas A plinta fekaliniu -
oraliniu keliu, t.y. per užkrėstą vandenį, maistą, rankas.
Pagrindiniai rizikos veiksniai: termiškai neapruoštas maistas
(pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas įvairioms jūros
gėrybėms), geriamas vanduo, maudymasis baseinuose.
Hepatito A virusui būdinga tai, kad jis gana atsparus
aplinkoje ir žmogaus užsikrėtimui reikalinga maža užkrato
dozė. Ši infekcija paplitusi daugelyje pasaulio šalių, tam
įtakos turi ir higieninės sąlygos. Pastaraisiais dešimtmečiais
dėl sparčiai kylančio pragyvenimo lygio bei skiepijimų
hepatito A vakcina sergamumas šia liga ryškiai sumažėjo
Šiaurės ir Vakarų Europos bei Šiaurės Amerikos šalyse. Pagal
hepatito A paplitimo rodiklius pasaulio šalys skirstomos į
didelio endemiškumo šalis (Afrikos, Pietų Amerikos, kai
kurios Azijos šalys), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir
Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir
Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija). Hepatitui
A imlūs visi žmonės, neturintys imuniteto šiai ligai.
Imunitetas įgyjamas persigus hepatitu A ar pasiskiepijus.
Skiepijama inaktyvuota hepatito A arba kombinuota hepatito
A ir hepatito B vakcinomis. Šios vakcinos pasižymi
efektyvumu, saugumu, jomis skiepijami vaikai ir suaugusieji.
Po skiepų nuo hepatito A apsauginis imunitetas išsivysto.
Šiame Informacinio biuletenio numeryje taip pat
rasite informacijos ir apie ūmias žarnyno infekcines ligas,
kurių protrūkis pastebimas vasarą. Tai grupė ligų, plintančių
per mikroorganizmais užkrėstą maistą bei kontaktiniu būdu.
Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje sergamumas žarnyno
infekcinėmis ligomis didėja ir vidutiniškai kasmet
užregistruojama nuo 11 iki 20 tūkst. atvejų. Tačiau oficialioji
statistika neatspindi realios situacijos, kadangi ne visi
susirgę kreipiasi medicinos pagalbos, netiriami
mikrobiologiškai. Atskirų nozologinių ligų daugiametės
tendencijos yra panašios į Europos Sąjungos šalių
tendencijas. Didžiausiais sergamumas yra vaikų iki 6 metų
amžiaus. Beveik du trečdaliai susirgusiųjų asmenų žarnyno
infekcinėmis ligomis užsikrečia namų aplinkoje ir nuo
namuose paruošto maisto.
Keliautojai - viena pagrindinių rizikos grupių,
galinčių susirgti šia liga. Ypač rizikuoja išsivysčiusių šalių
gyventojai, vykstantys į endemines vidurių šiltinės šalis,
todėl vakcina rekomenduojama keliautojams, vykstantiems
į vietoves, kuriose yra blogos higieninės sąlygos. Skiepijama
vidurių šiltinės polisaharidine vakcina, kuri yra gerai
toleruojama ir suteikia patikimą apsaugą.
Hepatitas B - sunki virusinė liga, pažeidžianti
kepenis. Jai būdingos lėtinės formos, dėl kurių žmogus gali
susirgti kepenų ciroze ar kepenų vėžiu. Hepatitu B
užsikrečiama virusui su krauju ar kitais kūno skysčiais
patekus į organizmą per pažeistą odą ar gleivinę.
Dažniausiai užsikrečiama nesaugių lytinių santykių metu ir
per nesaugias medicinines procedūras, vartojant injekcinius
narkotikus. Lytinis hepatito B viruso plitimo kelias ypač
paplitęs tarp paauglių ir jauno amžiaus suaugusiųjų šalyse su
žemu ar vidutiniu hepatito B viruso paplitimo lygiu.
Skiepijama rekombinantine hepatito B vakcina arba
kombinuota hepatito A ir hepatito B vakcina.
Hepatito B virusas paplitęs daugelyje šalių, mažas
paplitimas yra tik Vakarų Europoje, Australijoje, Naujojoje
Zelandijoje ir Šiaurės Amerikoje (išskyrus Aliaską bei arktinę
Kanadą). Nuo hepatito B patariama skiepytis keliautojams,
vykstantiems į didelio hepatito B paplitimo šalis, taip pat
keliautojams, kuriems gali prireikti medicininės ir
stomatologinės pagalbos užsienio šalyse bei turintiems
seksualinių kontaktų užsienyje ar vartojantiems injekcinius
narkotikus.
Keliautojams gali būti rekomenduojama skiepytis
nuo difterijos, stabligės, meningokokinės infekcijos ir kitų
užkrečiamųjų ligų, skiriama chemioprofilaktika nuo
maliarijos.
Parengė:
Daiva Razmuvienė
Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

2010 m. liepos 7 d., trečiadienis

VASAROS STOVYKLA DEGESOJE











Vasara – atostogų metas. Linksma saulutė, žemuogių kvapas, švelnus ežero bangavimas, vaikų šurmulys, pietūs gamtoje, kažkur šalia besitaškančių poilsiautojų klegesys. Birželio 30 dieną Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojos (jau antri metai) lankėsi Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centro organizuojamoje vasaros stovykloje Degesoje (Zarasų raj.). Šios išvykos tikslas – per aktyvią veiklą ir žaidimus, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius, skatinti kūrybines galias bei atskleisti bendravimo, bendradarbiavimo, savitarpio pagalbos svarbą kasdieniniame gyvenime.
Stovyklautojai buvo įvairaus amžiaus, tačiau tai netrukdė rasti bendrą kalbą ir visus įtraukti į organizuojamas veiklas. Ypač norime padėkoti auklėtojai Nijolei, kuri buvo puiki pagalbininkė bei savo šiluma pasidalino ir su mumis. Galėjome pasidžiaugti vaikų sukurtais darbeliais iš gamtinės medžiagos, buvome supažindintos su kitomis vaikams teikiamomis vasariškomis pramogomis.
Mes savo programėlę orientavome į aktyvias veiklas, kurios ne tik išjudina raumenis, skatina galvoti, leidžia geriau pažinti vienam kitą, emocijas iškelia į pirmą vietą, bet ir buvo kalbama apie sveikos gyvensenos subtilybes, trumpai buvo aptarti vandenyje tykantys pavojai, diskutuojant atskleisti veiksmai, būtini ištikus nelaimei. Kadangi viskas vyko šalia ežero, daugiausia buvo kalbama apie pagalbą skęstančiajam.
Šaunu, kad vaikai turi puikias galimybes džiaugtis visais vasaros teikiamais malonumais ir nors tai niekada neatstos kartu su šeima praleistų džiugių akimirkų, tačiau tai yra didelis indėlis į kiekvieno stovyklautojo širdelę. Galbūt visgi kas nors užsiliks šių vaikų širdelėse. Jau vien ko vertos geros emocijos. O būtent jų čia buvo daug.
Keletas akimirkų iš stovykloje vykusios veiklos.