Mikrobangų krosnelės – pavojus sveikatai
Šį kartą pakalbėsiu apie labai populiarų virtuvės įrengimą – mikrobangų krosnelę. Daugiau kaip 90% Amerikos namų(neradau duomenų apie lietuvius) pastoviai naudoja mikrobangų krosnelę ir taip aukoja sveikatą dėl patogumo. Mikrobangų krosnelė yra greitas ir patogus būdas paruošti maistą , ypatingai kai šiandieną visiems trūksta laiko. Bet problema yra ta, kad mikrobangų krosnelėse pašildytas ar virtas maistas yra labai pavojingas sveiktai. Priedo ir pačios mikrobangų krosnelės spinduliuoja elektromagnetines radiaciją, kurį taip pat yra pavojingos sveikatai. Deja daugelis žmonių apie mikrobangų krosnelių pavojų net neįtaria.
Kaip veikia mikrobangų krosnelė ?
Jos veikia gana paprastai: krosnelėje esanti elektroninis vamzdis (magnetronas) sukelia besikeičiantį elektromagnetinį lauką. Dėl besikeičiančio elektromagnetinių bangų, maiste esančios vandens molekulės taip pat riebalų ir baltymų molekulės yra priverstos suktis aplinkui(iki 5 milijardų kartų per sekundę). To rezultatas – labai didelė trintis tarp vandens ir kitų maiste esančių molekulių ir tai sužildo maistą(panašiai kaip trinant delnus sušyla rankos arba trinant du pagalius įžiebiama ugnis). Mikrobangų maistas šyla iš vidurio(centro) į šonus todėl pati mikrobangų krosnelė ir net indas išlieka nesušilęs. Procesas yra visiškai priešingas naudojant tradicinius maisto padorojimo budus(virimą, kepimą), kai šiluma sklinda konvekcinių būdu (nuo kraštų į centrą). Tam kad būtų išvengtą susikirtimo su aukšto dažnio radijo bangomis, mikrobangų krosnelės skleidžia 2450Mhz dažnio bangas(mikro bangos), kurių vidutinis ilgis yra apie 12 cm.
Beje mikro bangų trinties fenomenas atsitiktinai buvo atrastas 1946 m darant eksperimentus su magnetiniais laukais. Vienas mokslininkas pastebėjo, kad kišenėje buvęs šokoladas išsilydė, šis atradimas, kaip tik ir davė pagrindą sukurti mikrobangų krosnelę ir jau 1952 m. Mikrobangų krosnelės pasirodė rinkoje.
Oficialiai mikrobangų vis dar saugios?
Oficialiai vis dar teigiama, kad mikrobangų krosnelės yra absoliučiai saugios ir nekelia jokio pavojaus sveikatai. Bet ar tikrai saugios?
1991 Metais vienoje Amerikos ligoninėje prieš perpilant kraują jis buvo pašildytas mikrobangų krosnelėje – kraujas buvo šildomas labai trumpa laiką ir tik iki kūno temperatūros(37 Laipsnių). Deja perpylus mikrobangų krosnelė pašildytą kraują ligonis mirė. Tai buvo skausmingas, bet svarbus įrodymas, kad šildymas mikrobiologinėje krosnelėje žymiai pakeičia objekto cheminė struktūrą. Jie tik iki 37 laipsnių pašildytas kraujas tampa pakankamai toksiškas, kad sukeltų mirtiną autoimuninę reakciją, tai kas atsitinka su maistu, kuris būna šildomas ilgesnį laiką ir aukštesnėje temperatūroje.
Mikrobangų vyksta daugiau nei šildymas
Mikrobangų krosnelėje krosnelėje vyksta kur kas daugiau procesų nei šildymas. Labai didelis kiekis energijos veikiantis šildomą maistą suskaido baltymų molekules, ir sukelia reakcijas kurios normalia nevyktų naudojant kitus maisto gaminimo būdus. To rezultatas sukuriamos naujos ir organizmui neatpažįstamos molekulės, kurios yra toksiškos ir net gali būti kancerogeniškos. Tai paaiškina biomechaninius pakitimus, kurie buvo nustatyti vieno tyrimo dalyviams.
Šveicarų eksperimentas
Eksperimentą atliko Šveicarijos Federalinis Technologijos institutas (Swiss Federal Institute of Technology) ir jis patvirtino, kad mikrobangų krosnelės kenkia žmonių sveiktai . Buvo tiriamas savanorių (kurie valgė mirkobangėje paruoštą maistą) kraujas. Rezultatai buvo šokiruojantys:
1. Tyrimo dalyviams sumažėjo hemoglobino kiekis kraujyje , to rezultatas - mažiau deguonies pernešama į ląsteles.
2. Taip pat savanoriams padidėjo cholesterolis ir baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) kiekis. Padidėjęs leukocitų kiekis rodo, kad organizmas patiria stresą, į organizmą pateko infekcija/toksinas(ar kitas neatpažįstamas svetimkūnis) arba atsirado pažeista ląstelė, kuria reikia sunaikinti.
3. Limfocitų kiekis sumažėjo, kas yra imuninės sistemos silpnumo požymis.
4. Ne gana to dar savanorių kraujo serume buvo rąstas padidėjęs šviesą skleidžiančių bakterijų(light-emitting bacteria) kiekis . Tai paaiškinama tuo, kad elektromagnetinių bangų energija išlieka maiste, kas ir sukelia energijos pokyčius kraujyje ir bakterijų dauginimąsi bei švytėjimą. Šis atradimas parodo, kad net vanduo šildytas mikrobangų krosnelėje yra nesaugus vartoti.
Tyrimo išvadoje teigiama, kad mikrobangų krosnelėje paruoštame maiste pakinta molekulinė ir energetinė struktūra. Taip pakitusio maisto patekimas į organizmą yra nepalankus sveikatai.
Šiuos faktus patvirtino palyginamoji studija, kuria atliko Raum ir Zelt (1992m)
Kiti mokslininkų tyrimai
Vakarų šalyse mikrobangų žalą biologiniams objektams( įskaitant žmones) buvo pastebėtas per antrąjį pasaulinį karą. Tuo tarpų Sovietų sąjungos mokslininkai jau 1930- siais metas nustatė, kad mikrobangos neigiamai veikia gyvūnų ir žmonių nervinę sistemą. Deja vakarų šalių mokslininkai šiuos atradimus ignoravo.
1980 - siais Wašingtono(USA) valstijos mokslininkai tyrė namuose naudojamas mikrobangų krosneles ir nustatė, kad per tirpinimo, virimo ir kepimo procesus( visa tai atliekant mikrobangų krosnelėmis) mikrobangų spinduliavimas buvo vidutiniškai ketvirtadalių didesnis nei leistina norma – 10m W/cm2. Tyrimas nustatė, kad 24 iš 30 modelių neatitinka reikalavimų ir turėtų būti išimti iš rinkos. Mikro bangų emisija šiuose krosnelėse siekė iki 20m W/cm2. Deja korumpuoti Amerikos politikai apsvarstę šio tyrimo rezultatus neišdrįso mikrobangų krosnelių uždrausti, nes didžiausias mikrobangų krosnelių gamintojas 'užtikrino', kad sveikatai keliamo pavojaus nėra.
Mikrobangos kenkia akims
Deja tyrimą atlikęs profesorius teigia ką kitą: Mikrobangų radiacija(spinduliavimas) 'atsitrenkdama' į akis sukelia ilgalaikius pokyčius. Nors mikrobangų skleidžiami spinduliai yra neskausmingi ir nesukelia žalos iš karto, per ilgesni laiką tai labai kenkia akims. Pakartotinė (dažna) mikrobangų radiacija(spinduliavimas) sukelia kaupiamąją žalą akims(žala pasirodo po kurio laiko). Tas pats pasakytina ir apie mikrobangines krosneles. Žmonės pastoviai naudojantys mikrobangų krosneles gali labai pakenkti akims ar net visiškai prarasti regėjimą.
Berlyno mokslininkas Berliner Stiftung Warentest (Berlin Foundation for Product Tests) 1990 -siais metais patvirtino faktą, kad visos rinkoje esančios mikrobangų krosnelės skleidžia sveikatai pavojingas elektromagnetines bangas.
Mikrobangų krosnelės buvo uždraustos Sovietų sąjungoje
Kinsko Radijo technologijų instituto mokslininkai nustatė, kad mikrobangų krosnelių skleidžiamos bangos ir mikrobangų krosnelėje virtas maistas sukelia rimtas sveikatos problemas ir to rezultatas 1976 m. Visoje Sovietų Sąjungoje mikrobangų krosnelės buvo uždraustos ir nustatyti labai aukšti mikrobangų standartai. Taip pat sovietai apie mikrobangų krosnelių pavojų įspėjo visą likusį pasaulį. Deją šis draudimas vėliau buvo panaikintas(dėl verslininkų įtakos)
Kinsko mokslininkų tyrimai taip pat nustatė , kad labai sumažėja maistinė vertė (60-90 %) - sumažėjęs vitaminų ir mineralų kiekis ir net suprastėjusi baltymų kokybė. Taip pat buvo pastebėtas hormonų pakitimas, ypatingai disbalansas tarp moteriškų ir vyriškų hormonų. Pastovus valgymas mikrobangėje virto/ šildyto maisto sukelia atminties pablogėjimą ar net praradimą, nesugebėjimą sukoncentruoti, emocinį sutrikimą ir sumažėjusį protinį pajėgumą.
Augalai ir mikrobangų krosnelės
Dar viename eksperimente, viena grupė gėlių buvo laistoma paprastu vandeniu, o kita mikrobangėje pašildytu ir atvėsintu vandenių. Mikrobangėje šildytu vandeniu laistomi augalai labai greitai sunyko. Išvadas darykit patys.
Mikrobagų krosnelėje šildytas motinos pienas
Stanford University School of Medicine, California mokslininkai atrado, kad kaitinant motnos pieną mikrobanginėje krosnelėje (72 -98 laipsnių) daug griečiau dauginasi bakterijos: E. Coli bakterijų kiekis padidėjo 18 kartų, ne nešildytame piene. Taip pat sunyko 96% immunoglobulin-A antikūnių, kurie labai svarbus kovojant su į vaiko organizmą patekusiais mikrobais. Net ir šildant 20-25 laipsnių temperatūroje E.coli padidėjo 5 kartus. Tyrimo išvada – mikrobangų radiacija turi pro-infekcinį poveiki, kuris yra nepastebimas naudojant vien šiluminį efektą.
Kitame Vienos (Austrija) mokslininkų atliktame tyrime nustatyta, kad kūdikių maistas šildytas mikrobangų krosnelėje kelia pavojų vaiko sveikatai ir ypač imuninei sistemai.
Doc. Lita Lee , 1989 žurnale Lancet(Britų medicininis žuranalas) rašo: Mikrobangėje pašildytose kūdikių maiste trans-amino rūgštys(baltymų molekulės) virsta į sintetinius cis izomerus. Sintetiniai izomerai – cis-amino rūgštys ar trans -riebalinės rūgštys yra biologiškai neaktyvios. Dar daugiau viena amino rūgštis – L-proline – pavirsta į d-izomerą, kuris yra žinomas kaip neuro-toksinas (nuodija nervų sistemą) ir nephra-toksinas (kenkia inkstams).
'Mikrobanginis maistas' sukelia vėžį
Straipsnyje 'Health Effects of Microwave Radiation – Microwave Ovens“ Doc. Lita Lee rašo, kad kiekviena mikrobangų krosnelė skleidžia sveikatai pavojingą elektromagnetinę radiaciją ir verdant/šildant maistą mikrobangų krosnelėje susidaro organiniai toksinai ir kancerogenai. Taip pat 'mikrobaginis maistas' skatina vėžį, kenkia smegenims ir širdžiai. Mokslininkė tvirtina, kad mikrobangų krosnelės yra daug pavojingesnės nei daugelis galvoja. Išvadoje pažymima:
· Mikrobangėje ruošiant mėsą susidaro d-Nitrosodienthanolamines – gerai žinomas kancerogenas
· Mikrobangėje verdant/šildant pieną ir grūdinius produktus(pvz.: košes) kai kurios amino rūgštys pavirsta į kancerogenus.
· Mikrobagėje atšildant šaldytus vaisius, juose esanti gliukozė(cukrus) tampa kancerogeniška.
· Kacirogeniniai laisvieji radikalai susidaro mikrobangėje verdant/šildant augalinį maistą ir ypač šaknines daržoves (morkas, burokėlius)
· Labai sumažėja maistinė vertė(prarandami vitaminai ir mineralai)
Mikrobangų krosnelių liga
Aprašydami mikrobangų krosnelių skleidžiama radiaciją Rusijos mokslininkai net išskyrė 'mikrobangų krosnelių ligą'. Pirmieji jos simptomai yra žemas kraujo spaudimas ir lėtas širdies ritmas. Vėliau pasireiškia chroniškas simpatinės nervų sistemos aktyvumas(streso požymis) ir aukštas kraujo spaudimas, taip pat gali būti galvos skausmas, galvos svaigimas, skausmingos akys, nemiga, irzlumas, skrandžio skausmai, nervinė įtampa, nesugebėjimas susikoncentruoti, padidėjusi apendicito rizika, kataraktos, reprodukcinės(lytinės) sistemos sutrikimai ir net vėžys. Šie chroniški simptomai gali privesti prie antinksčių išsekimo(nuolat jaučiamas nuovargis, alergijos) ir išeminė širdies liga (vainikinės arterijos užsikimšimas ir širdies smūgis).
Tiesa yra slopinama
Kai Šveicarijos mokslininkai Doc. Hertel ir Blanc publikavo tyrimo rezultatus kurie buvo nepalankūs mikrobangų krosnelėms, elektros prietaisų asociacija jiems pradėjo grasinti teismais ir net susidorojimu. Nepaisant to Doc. Hertel tvirtai laikėsi savo nuomonės ir neseniai prisiteisės kompensaciją.
Mikrobagų krosnelių maistas – lėta savižudybė
Vienas mikrobangų pašildytas/virtas valgis žmogaus nenužudys, bet per ilgesnį laiką, pastoviai vartojant šitokį maistą organizmas yra alinamas ir anksčiau ar vėliau jus užklups ligos. Anksčiau ar vėliau oficialiai bus paskelbtas faktas, kad mikrobangų krosnelės sukelia vėžines ligas ir kitas ligas bei yra ne mažiau pavojingos nei rūkymas (prisiminkit kiek laiko praėjo kol buvo oficialiai paskelbtas rūkymo pavojus sveikatai). Valgymas mikrobangų krosnelėje virtą/šildytą maistą tai lėta savižudybė. Ruošdami maistą mikrobangėje žmonės sutaupo laiko, bet už tai moka sveikatos kaina ir trumpina savo gyvenimą.
Ant mikrobagės reikia dėti spyną
Susipažinus su visais straipsnyje išvardintais pavojais ant mikrobangų krosnelės reikia dėti didelę spyną ir niekada jos daugiau nebenaudoti.
2009 m. gegužės 12 d., antradienis
Gyventi kiekvienas turi išmokti pats
Sveiką gyvenseną sudaro: asmens higiena ir kultūra, racionali mityba, fizinis aktyvumas, grūdinimasis, poilsis, sveikatai žalingų įpročių atsisakymas, psichoemocinis stabilumas. Fizinis aktyvumas – vienas iš svarbiausių veiksnių sveikos gyvensenos link.
Jau senovės graikai suprato, kad judesys ne tik užgrūdina kūną, bet ir savotiškai nuteikia sielą, ugdo charakterį. Išlikusios skulptūros rodo, kad žmonių kūnai buvo pasiekę nuostabios darnos.
Kūno kultūros plėtotė siejasi su daugeliu žmogaus vertybių: sveikata, gyvenimo kokybe bei daro įtaką socialinei, ekonominei, kultūrinei asmenybės ir visuomenės raidai.
Visuomenėje sprendimus, susijusius su fizinio aktyvumo didinimu, priima ir įgyvendina ir pats asmuo, ir kolektyvas (šeima, klasė, mokykla, draugų grupė), regiono lygiu – rajonas, miestas, savivaldybė.
Žmogus negali pakeisti savo lyties, genetinių veiksnių, bet yra rizikos faktorių, kuriuos galima kontroliuoti keičiant gyvenseną ir įpročius. Tai rūkymas, kraujospūdis, cholesterolio ir saldumynų kiekis, kūno svoris, fizinis aktyvumas ir stresas.
Judėjimas – vienas biologinių sveiko žmogaus poreikių.
Fizinis aktyvumas yra geros sveikatos, socialinės ir ekonominės gerovės sąlyga.
Tai visuma aktyvių judesių, kuriuos padaro raumenys ir sąnariai. Tai gyvybės, veiklumo ir aktyvumo požymis. Jis priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės, savijautos ir pomėgių. Aktyvios fizinės veiklos deficito problema aktuali visiems amžiaus tarpsniams, tačiau opiausia, kai kalbama apie vaikų sveikatą.
Žmogaus augimas ir vystymasis priklauso nuo kasdienio fizinio aktyvumo.
Fizinio aktyvumo kiekis kinta visą gyvenimą ir priklauso nuo įgimtų savybių bei aplinkos veiksnių.
Darbe, buityje, poilsiaujant ar sportuojant žmogus atlieka įvairius judesius.
Judesių suma, atlikta per tam tikrą laiko vienetą, vadinama fiziniu aktyvumu.
Kiekvieno žmogaus natūralus poreikis fiziniam aktyvumui yra skirtingas.
Fizinis aktyvumas yra bazinis sveikatos pamatas, apimantis gerą gyvenimo kokybę ir sergamumo mažėjimo tendenciją.
Reguliari fizinė veikla:
• padeda išsaugoti ir pagerinti sveikatą,
• aktyvina medžiagų apykaitą,
• širdies darbą,
• gerina savijautą, miegą, apetitą,
• mažina tikimybę įgyti nereikalingo antsvorio,
• padeda išvengti laikysenos sutrikimų,
• įveikti psichoemocinę įtampą, stresą,
• vyresnio amžiaus žmonėms padeda pristabdyti kaulų išretėjimo procesą,
• trečdaliu sumažina ankstyvą mirtingumą nuo širdies ligų ir infarkto,
• 50 proc. mažina sergamumą storosios žarnos bei krūties vėžiu,
• 50 proc. mažina riziką išsivystyti II tipo diabetui,
• mažina hipertenzijos riziką, nuo kurios kenčia kas penktas suaugęs gyventojas,
• padeda kontroliuoti rizikingą elgseną: rūkymą, alkoholio, narkotikų vartojimą,
• fiziškai aktyvus jaunimas demonstruoja geresnius pasiekimus moksle.
Bet kokia fizinė veikla – ėjimas, bėgimas, lipimas laiptais ir kiti pratimai, suaktyvina širdies darbą, pagerina galvos smegenų mitybą, ramina ir stiprina nervų sistemą, kelia nuotaiką ir darbingumą, stiprina raumenis.
Fiziniai pratimai gerina raumenyse vykstančią medžiagų apykaitą, gerina kraujotaką.
Judėdami treniruojame ne tik raumenis – mes stipriname visą organizmą; tvirtėja judamasis aparatas (griaučiai, sausgyslės, sąnariai); tankėja kapiliarų tinklas audiniuose, kraujagyslės tampa elastingesnės; fizinių pratimų metu suintensyvėjęs širdies darbas skatina ir kvėpavimo sistemos funkciją.
Mankštos pratimai ypač svarbūs silpnos sveikatos vaikams. Jie stiprina organizmą, padeda koreguoti sveikatos trūkumus.
Mažai judant :
• retėja kaulinis audinys, padidėja kaulų lūžių tikimybė, atsiranda nugaros skausmai,
• mažėja nervų sistemos tonusas,
• suglemba raumenys, mažėja judesių amplitudė, prastėja koordinacija, lankstumas, jėga, aerobinė ištvermė,
• didėja psichoemocinė įtampa, sunkiau įveikiamos stresinės situacijos.
Patarimai norintiems pradėti mankštintis:
• Mankštą visuomet pradėkite apšilimu;
• Nesimankštinkite nepraėjus 2 val. po gausaus valgio;
• Mankštinkitės tik apsirengę patogia ir laisva apranga bei apsiavę sportiniais bateliais;
• Nustokite treniruotis, jei darosi silpna, svaigsta galva ar trūksta oro;
• Pradėkite nuo nedidelės mankštos ir pamažu didinkite intensyvumą. Nepersistenkite ir neskubėkite didinti krūvio;
• Baigdami treniruotę padarykite keletą atsipalaidavimo pratimų.
Vidutinio intensyvumo veiklos metu parausvėja veidas, padažnėja kvėpavimas, bet nebūtinai suprakaituojama.
Vaikystėje ir paauglystėje susidaro fizinio aktyvumo įgūdžiai visam gyvenimui, todėl ypač svarbu skatinti fizinį aktyvumą vaikų ir jaunimo tarpe.
Pakankamas judėjimas vaikystėje yra puiki lėtinių neinfekcinių ligų bei nutukimo profilaktikos priemonė brandžiame amžiuje. Vaikai, savarankiškai bėgiodami, žaisdami, tai atlikdami impulsyviai, savo malonumui, nekelia sau tikslo mankštintis, treniruotis, mokytis judesių technikos ir panašiai. Judėjimas jiems teikia džiaugsmą. Reikia rūpintis vaikų poreikiu judėti, nes vaikas iš prigimties yra aktyvus. Jis pavargsta ne tiek nuo judesių, kiek nuo pasyvumo.
Fiziškai aktyvūs tėvai kur kas daugiau dėmesio skiria fizinei vaiko saviugdai, labiau rūpinasi savo ir savo šeimos narių sveikata nei fiziškai neaktyvūs tėvai.
Daugelyje ekonomiškai stiprių šalių įsitikinimas, kad judėjimo aktyvumas, derinamas su sveika mityba, padeda išsaugoti ir pagerinti sveikatą, jau tapo kultūros dalimi, o aktyvaus laisvalaikio leidimo formos – neatskiriama žmonių gyvenimo dalimi ir įpročiu.
Kasdieną sunaudojama vis mažiau energijos, nes buityje daug kas mechanizuota (skalbimo mašinos, dulkių siurbliai, automobiliai ir kt.). Į darbą dažniausiai važiuojama, o ne einama.
Energijos išskirti negalima, ją galima tik suvartoti.
Jei energijos sunaudojama daugiau nei gaunama su maistu, organizmas ją ima iš savo sukauptų atsargų. Kūno svoris krinta, nes mažėja atsargų kiekis.
Organizmui naudinga gavimo ir sunaudojimo pusiausvyra.
Tyrimais yra nustatyta, kad svoris labiau auga rudenį nei pavasarį. Tai siejama su judresniu gyvenimo būdu bei lengvesniu maistu šiltuoju metų periodu. Jei fizinis aktyvumas yra mažas, tai poveikis sveikatai yra minimalus arba jo iš viso nėra.
Yra daugybė veiklų, kurios nereikalauja didelių pastangų ar išlaidų, o sveikatai duoda begalinę naudą. Tik dažnas į tai nekreipia dėmesio ir fiziškai aktyvesnį gyvenimo būdą nukelia į ateitį. Galima atrasti tūkstantį priežasčių, kurios pastoviai trukdo pradėti sportuoti.
Bėgimas – viena populiariausių ir pigiausių sporto šakų. Nustatyta, kad lėtas, bet ilgas bėgimas (1-2 km) teigiamai veikia žmogaus organizmą. Bėgiojant sunormalėja kraujospūdis, pagerėja kraujo apytaka, kraujyje sumažėja cholesterolio, įvyksta teigiamų hormoninių poslinkių, mažėja tikimybė susirgti ateroskleroze ir vėžiu. Bėgimas išvalo rūkančiųjų plaučius, skatina kepenų ląstelių atsinaujinimą, neleidžia raumeniniam audiniui virsti riebaliniu.
Vaikščiojimas taip pat stiprina sveikatą, nes einant mankštinami viso kūno raumenys, mažėja sąnarių ir raumenų sustingimas bei skausmai, stabdomas kaulinio audinio irimas (osteoporozė), diabeto atsiradimas, mažėja padidėjęs kraujospūdis, širdies priepuolio ir insulto pavojus, įtampa, gerėja kraujotakos ir kvėpavimo sistemų veikla, stiprėja širdis, didėja plaučių talpa, gerėja protinė veikla, nes daugiau deguonies teikiama smegenims, rečiau skauda galvą, gerėja savijauta, pagerėja medžiagų apykaita, padidėja fizinė ištvermė ir pajėgumas.
Šiandien vis populiaresnis tampa plaukimas. Plaukiant stuburas pailsi nuo nuolatinės įtampos, išeikvojama daug šilumos, kalorijų, kurios atgaunamos pagerėjus medžiagų apykaitai. Suaktyvėjęs širdies darbas ir į odą plūstantis kraujas yra puiki natūralaus masažo priemonė, vanduo gaivina ir stiprina nervų sistemą. Plaukimas – viena geriausių kvėpavimo organus stiprinančių priemonių, didinančių organizmo atsparumą, stiprinančių širdies ir kraujagyslių sistemą.
Tai tik keletas būdų, kurie galėtų tapti Jūsų gyvenimo neatsiejama dalimi. Kaip malonu, pabudus anksti ryte, pasveikinus kylančią saulę, pavaikščioti ar pabėgioti rasotame parke, ežero pakrante ar šalia čiurlenančio upeliuko...Gera nuotaika, energija, gyvenimo džiaugsmas ir visa tai taip paprasta pasiekti.
Tarp žmogaus fizinės ir psichikos sveikatos egzistuoja glaudus ryšys.
Skatinant sportuoti, reikia galvoti ne apie kuo didesnius pasiekimus, bet apie fizinio aktyvumo teikiamą džiaugsmą, sveikatos saugojimą ir stiprinimą.
Besimankštindami po 30min. 2-3 kartus per savaitę, Jūs galite 15 proc. pagerinti savo fizinį pajėgumą ir sustiprinti sveikatą.
Taip Jūs galite 10-15 metų sumažinti ir savo biologinį amžių. Įrodyta, kad žmonės, kurie reguliariai mankštinasi, gyvena ilgiau.
KAS TRUKDO MANKŠTINTIS JUMS?
Jau senovės graikai suprato, kad judesys ne tik užgrūdina kūną, bet ir savotiškai nuteikia sielą, ugdo charakterį. Išlikusios skulptūros rodo, kad žmonių kūnai buvo pasiekę nuostabios darnos.
Kūno kultūros plėtotė siejasi su daugeliu žmogaus vertybių: sveikata, gyvenimo kokybe bei daro įtaką socialinei, ekonominei, kultūrinei asmenybės ir visuomenės raidai.
Visuomenėje sprendimus, susijusius su fizinio aktyvumo didinimu, priima ir įgyvendina ir pats asmuo, ir kolektyvas (šeima, klasė, mokykla, draugų grupė), regiono lygiu – rajonas, miestas, savivaldybė.
Žmogus negali pakeisti savo lyties, genetinių veiksnių, bet yra rizikos faktorių, kuriuos galima kontroliuoti keičiant gyvenseną ir įpročius. Tai rūkymas, kraujospūdis, cholesterolio ir saldumynų kiekis, kūno svoris, fizinis aktyvumas ir stresas.
Judėjimas – vienas biologinių sveiko žmogaus poreikių.
Fizinis aktyvumas yra geros sveikatos, socialinės ir ekonominės gerovės sąlyga.
Tai visuma aktyvių judesių, kuriuos padaro raumenys ir sąnariai. Tai gyvybės, veiklumo ir aktyvumo požymis. Jis priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės, savijautos ir pomėgių. Aktyvios fizinės veiklos deficito problema aktuali visiems amžiaus tarpsniams, tačiau opiausia, kai kalbama apie vaikų sveikatą.
Žmogaus augimas ir vystymasis priklauso nuo kasdienio fizinio aktyvumo.
Fizinio aktyvumo kiekis kinta visą gyvenimą ir priklauso nuo įgimtų savybių bei aplinkos veiksnių.
Darbe, buityje, poilsiaujant ar sportuojant žmogus atlieka įvairius judesius.
Judesių suma, atlikta per tam tikrą laiko vienetą, vadinama fiziniu aktyvumu.
Kiekvieno žmogaus natūralus poreikis fiziniam aktyvumui yra skirtingas.
Fizinis aktyvumas yra bazinis sveikatos pamatas, apimantis gerą gyvenimo kokybę ir sergamumo mažėjimo tendenciją.
Reguliari fizinė veikla:
• padeda išsaugoti ir pagerinti sveikatą,
• aktyvina medžiagų apykaitą,
• širdies darbą,
• gerina savijautą, miegą, apetitą,
• mažina tikimybę įgyti nereikalingo antsvorio,
• padeda išvengti laikysenos sutrikimų,
• įveikti psichoemocinę įtampą, stresą,
• vyresnio amžiaus žmonėms padeda pristabdyti kaulų išretėjimo procesą,
• trečdaliu sumažina ankstyvą mirtingumą nuo širdies ligų ir infarkto,
• 50 proc. mažina sergamumą storosios žarnos bei krūties vėžiu,
• 50 proc. mažina riziką išsivystyti II tipo diabetui,
• mažina hipertenzijos riziką, nuo kurios kenčia kas penktas suaugęs gyventojas,
• padeda kontroliuoti rizikingą elgseną: rūkymą, alkoholio, narkotikų vartojimą,
• fiziškai aktyvus jaunimas demonstruoja geresnius pasiekimus moksle.
Bet kokia fizinė veikla – ėjimas, bėgimas, lipimas laiptais ir kiti pratimai, suaktyvina širdies darbą, pagerina galvos smegenų mitybą, ramina ir stiprina nervų sistemą, kelia nuotaiką ir darbingumą, stiprina raumenis.
Fiziniai pratimai gerina raumenyse vykstančią medžiagų apykaitą, gerina kraujotaką.
Judėdami treniruojame ne tik raumenis – mes stipriname visą organizmą; tvirtėja judamasis aparatas (griaučiai, sausgyslės, sąnariai); tankėja kapiliarų tinklas audiniuose, kraujagyslės tampa elastingesnės; fizinių pratimų metu suintensyvėjęs širdies darbas skatina ir kvėpavimo sistemos funkciją.
Mankštos pratimai ypač svarbūs silpnos sveikatos vaikams. Jie stiprina organizmą, padeda koreguoti sveikatos trūkumus.
Mažai judant :
• retėja kaulinis audinys, padidėja kaulų lūžių tikimybė, atsiranda nugaros skausmai,
• mažėja nervų sistemos tonusas,
• suglemba raumenys, mažėja judesių amplitudė, prastėja koordinacija, lankstumas, jėga, aerobinė ištvermė,
• didėja psichoemocinė įtampa, sunkiau įveikiamos stresinės situacijos.
Patarimai norintiems pradėti mankštintis:
• Mankštą visuomet pradėkite apšilimu;
• Nesimankštinkite nepraėjus 2 val. po gausaus valgio;
• Mankštinkitės tik apsirengę patogia ir laisva apranga bei apsiavę sportiniais bateliais;
• Nustokite treniruotis, jei darosi silpna, svaigsta galva ar trūksta oro;
• Pradėkite nuo nedidelės mankštos ir pamažu didinkite intensyvumą. Nepersistenkite ir neskubėkite didinti krūvio;
• Baigdami treniruotę padarykite keletą atsipalaidavimo pratimų.
Vidutinio intensyvumo veiklos metu parausvėja veidas, padažnėja kvėpavimas, bet nebūtinai suprakaituojama.
Vaikystėje ir paauglystėje susidaro fizinio aktyvumo įgūdžiai visam gyvenimui, todėl ypač svarbu skatinti fizinį aktyvumą vaikų ir jaunimo tarpe.
Pakankamas judėjimas vaikystėje yra puiki lėtinių neinfekcinių ligų bei nutukimo profilaktikos priemonė brandžiame amžiuje. Vaikai, savarankiškai bėgiodami, žaisdami, tai atlikdami impulsyviai, savo malonumui, nekelia sau tikslo mankštintis, treniruotis, mokytis judesių technikos ir panašiai. Judėjimas jiems teikia džiaugsmą. Reikia rūpintis vaikų poreikiu judėti, nes vaikas iš prigimties yra aktyvus. Jis pavargsta ne tiek nuo judesių, kiek nuo pasyvumo.
Fiziškai aktyvūs tėvai kur kas daugiau dėmesio skiria fizinei vaiko saviugdai, labiau rūpinasi savo ir savo šeimos narių sveikata nei fiziškai neaktyvūs tėvai.
Daugelyje ekonomiškai stiprių šalių įsitikinimas, kad judėjimo aktyvumas, derinamas su sveika mityba, padeda išsaugoti ir pagerinti sveikatą, jau tapo kultūros dalimi, o aktyvaus laisvalaikio leidimo formos – neatskiriama žmonių gyvenimo dalimi ir įpročiu.
Kasdieną sunaudojama vis mažiau energijos, nes buityje daug kas mechanizuota (skalbimo mašinos, dulkių siurbliai, automobiliai ir kt.). Į darbą dažniausiai važiuojama, o ne einama.
Energijos išskirti negalima, ją galima tik suvartoti.
Jei energijos sunaudojama daugiau nei gaunama su maistu, organizmas ją ima iš savo sukauptų atsargų. Kūno svoris krinta, nes mažėja atsargų kiekis.
Organizmui naudinga gavimo ir sunaudojimo pusiausvyra.
Tyrimais yra nustatyta, kad svoris labiau auga rudenį nei pavasarį. Tai siejama su judresniu gyvenimo būdu bei lengvesniu maistu šiltuoju metų periodu. Jei fizinis aktyvumas yra mažas, tai poveikis sveikatai yra minimalus arba jo iš viso nėra.
Yra daugybė veiklų, kurios nereikalauja didelių pastangų ar išlaidų, o sveikatai duoda begalinę naudą. Tik dažnas į tai nekreipia dėmesio ir fiziškai aktyvesnį gyvenimo būdą nukelia į ateitį. Galima atrasti tūkstantį priežasčių, kurios pastoviai trukdo pradėti sportuoti.
Bėgimas – viena populiariausių ir pigiausių sporto šakų. Nustatyta, kad lėtas, bet ilgas bėgimas (1-2 km) teigiamai veikia žmogaus organizmą. Bėgiojant sunormalėja kraujospūdis, pagerėja kraujo apytaka, kraujyje sumažėja cholesterolio, įvyksta teigiamų hormoninių poslinkių, mažėja tikimybė susirgti ateroskleroze ir vėžiu. Bėgimas išvalo rūkančiųjų plaučius, skatina kepenų ląstelių atsinaujinimą, neleidžia raumeniniam audiniui virsti riebaliniu.
Vaikščiojimas taip pat stiprina sveikatą, nes einant mankštinami viso kūno raumenys, mažėja sąnarių ir raumenų sustingimas bei skausmai, stabdomas kaulinio audinio irimas (osteoporozė), diabeto atsiradimas, mažėja padidėjęs kraujospūdis, širdies priepuolio ir insulto pavojus, įtampa, gerėja kraujotakos ir kvėpavimo sistemų veikla, stiprėja širdis, didėja plaučių talpa, gerėja protinė veikla, nes daugiau deguonies teikiama smegenims, rečiau skauda galvą, gerėja savijauta, pagerėja medžiagų apykaita, padidėja fizinė ištvermė ir pajėgumas.
Šiandien vis populiaresnis tampa plaukimas. Plaukiant stuburas pailsi nuo nuolatinės įtampos, išeikvojama daug šilumos, kalorijų, kurios atgaunamos pagerėjus medžiagų apykaitai. Suaktyvėjęs širdies darbas ir į odą plūstantis kraujas yra puiki natūralaus masažo priemonė, vanduo gaivina ir stiprina nervų sistemą. Plaukimas – viena geriausių kvėpavimo organus stiprinančių priemonių, didinančių organizmo atsparumą, stiprinančių širdies ir kraujagyslių sistemą.
Tai tik keletas būdų, kurie galėtų tapti Jūsų gyvenimo neatsiejama dalimi. Kaip malonu, pabudus anksti ryte, pasveikinus kylančią saulę, pavaikščioti ar pabėgioti rasotame parke, ežero pakrante ar šalia čiurlenančio upeliuko...Gera nuotaika, energija, gyvenimo džiaugsmas ir visa tai taip paprasta pasiekti.
Tarp žmogaus fizinės ir psichikos sveikatos egzistuoja glaudus ryšys.
Skatinant sportuoti, reikia galvoti ne apie kuo didesnius pasiekimus, bet apie fizinio aktyvumo teikiamą džiaugsmą, sveikatos saugojimą ir stiprinimą.
Besimankštindami po 30min. 2-3 kartus per savaitę, Jūs galite 15 proc. pagerinti savo fizinį pajėgumą ir sustiprinti sveikatą.
Taip Jūs galite 10-15 metų sumažinti ir savo biologinį amžių. Įrodyta, kad žmonės, kurie reguliariai mankštinasi, gyvena ilgiau.
KAS TRUKDO MANKŠTINTIS JUMS?
2009 m. gegužės 11 d., pirmadienis
Mums rūpi aplinkos apsauga
Galimybę aplinkosauginėje veikloje Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui suteikė dalyvavime projekte ,,Vanduo ir sveikata''. Pagrindinis tikslas - ugdyti vaikų supratimą apie neatsiejamą sveikatos ir ekologijos tarpusavio ryšį, skatinant pažintinius, estetinius, kūrybinius įgūdžius. Projekte numatyta įvairi mokomoji veikla moksleiviams, įtraukiant mokyklų bendruomenę, Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistes, bei kitas organizacijas.
Balandžio mėn. su Vaikutėnų ir Kuktiškių mokyklų moksleiviais vyko diskusijos apie vandenį, jo poveikį žmogaus organizmui ir poreikį jį saugoti. Užpalių moksleiviai kartu su mokyklos darbuotojais ir visuomenės sveikatos specialistėmis tvarkė Užpalių apylinkes.
Gamta - neatsiejama nuo žmogaus gyvenimo
Balandžio 30 d. Užpalių mokyklos moksleiviai , mokytojai, mokyklos darbuotojai kartu su Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojomis dalyvavo akcijoje ,,Gražinkime Užpalius ''. Džiugu, kad užpaliečiai, organizuoja aplinkos tvartymo akcijas, rūpinasi aplinka kurioje gyvena.
2009 m. gegužės 6 d., trečiadienis
Baigėsi rašinio konkursas "Sveikai gyventi padeda"
Visą balandžio mėnesį Utenos rajono penktų klasių moksleiviai galėjo dalyvauti rašinio konkurse "Sveikai gyventi padeda". Vaikai buvo pakankamai aktyvūs ir pristatė nemažai rašinių. Daugiausia dalyvių buvo iš Aukštakalnio bei Krašuonos pagrindinių mokyklų.
2009-05-05 Biuro direktorės A.Gaidienės sudaryta komisija atrinko 15 geriausių darbų, kurių autoriai bus apdovanoti prizu - kelione į Anykščius. Kiti konkurso dalyviai gaus padėkos raštus.
Moksleiviai, kurie vyks į kelionę:
Vyturių pagrindinės mokyklos - Sandra Čepurnaitė,
Rapolo Šaltenio pgrindinė - Vilmantė Petrauskaitė
Karolina Purvinytė
Užpalių gimnazija - Ingrida Gaučytė
Gintarė Bučinskaitė
Aukštakalnio pagrindinė - Austėja Lasytė
Gerda Meidutė
Karolina Maciulevičiūtė
Gabrielė Tarailytė
Tomas Česnavičius
Krašuonos pagrindinė - Raminta Kairionytė
Viktorija Sadaunikaitė
Aurelija Klimašauskaitė
Edvinas Jočys
Paulius Pumputis
Didelis ačiū visiems dalyviams bei jų mokytojams ir tėveliams.
2009-05-05 Biuro direktorės A.Gaidienės sudaryta komisija atrinko 15 geriausių darbų, kurių autoriai bus apdovanoti prizu - kelione į Anykščius. Kiti konkurso dalyviai gaus padėkos raštus.
Moksleiviai, kurie vyks į kelionę:
Vyturių pagrindinės mokyklos - Sandra Čepurnaitė,
Rapolo Šaltenio pgrindinė - Vilmantė Petrauskaitė
Karolina Purvinytė
Užpalių gimnazija - Ingrida Gaučytė
Gintarė Bučinskaitė
Aukštakalnio pagrindinė - Austėja Lasytė
Gerda Meidutė
Karolina Maciulevičiūtė
Gabrielė Tarailytė
Tomas Česnavičius
Krašuonos pagrindinė - Raminta Kairionytė
Viktorija Sadaunikaitė
Aurelija Klimašauskaitė
Edvinas Jočys
Paulius Pumputis
Didelis ačiū visiems dalyviams bei jų mokytojams ir tėveliams.
2009 m. balandžio 14 d., antradienis
Raudonais dažais - per sveiką mitybą
"Pažiūrėkite, kas pasidarė mūsų maistui. Chemikai kuria medžiagas, kad būtų skaniau, gražiau atrodytų, ilgiau išsilaikytų, o yra šventa fiziologinė taisyklė: bet kokia svetima medžiaga, patekusi į žmogaus organizmą, turi šalutinį poveikį", - sakė LŽ profesorė Domicelė Mikalauskaitė.
Mokslininkė neneigė, kad yra ir gerų maisto priedų, tačiau sudarant leistinų vartoti medžiagų sąrašus atsakomybės ir išmanymo vis dėlto trūksta.
"Girdžiu per radiją: tokia ir tokia medžiaga išbraukiama iš papildomųjų sąrašo dėl kancerogeninio veikimo. Pasiimu tą sąrašą ir žiūriu, kas tai per medžiaga, sukelianti vėžį, - pasakojo mitybos žinovė. - Raudoni dažai. Ką galėjo jais dažyti? Turbūt nealkoholinius gėrimus, mėsą, dešras... Argi nereikėtų teisti už tokius dalykus? Bet kaip teisi neišmanėlius. Tie, kurie klauso, - irgi neišmanėliai. Kaip kitaip, liaudiškai kalbant, juos pavadinsi?!"
Būtinos visos
Prof. D.Mikalauskaitė - Lietuvos mitybos korifėjaus akademiko Vlado Lašo mokinė. Jis praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį mitybos klausimais tobulinosi Vokietijoje pas pasaulinio masto mokslininką Maxą Rubnerį, tyrusį žmogaus energijos apykaitą. Grįžęs iš Vokietijos V.Lašas pradėjo tyrinėti Lietuvos gyventojų mitybą. D.Mikalauskaitė dar studentė 1945 metais įsitraukė į šią sritį.
Kiekvienas kraštas turi savo mitybos normas. Sovietmečiu Ministrų tarybos potvarkiu buvo sudaryta komisija Lietuvos gyventojų mitybos normoms nustatyti. Komisijos pirmininku paskirtas V.Lašas, sekretore - D.Mikalauskaitė. Jai teko visi organizaciniai ir derinimo su valdžios įstaigomis darbai. Vis dėlto buvusios Sovietų Sąjungos respublikos savo mitybos normas rengė neilgai, tik kelerius metus. Lietuvoje komisija taip pat buvo panaikinta. Maskva parengė bendras mitybos nuostatas, o atskiroms respublikoms jos buvo pritaikomos atsižvelgiant į geografinę padėtį.
"Juk žmogui visko reikia - jo organizmas sudarytas iš maisto medžiagų. Jis maitinasi, nes iš tų maisto medžiagų gauna energiją gyvybinėms funkcijoms palaikyti, dirba, vaikšto. Nesimaitintų - iš bado mirtų. Ir visos pažintos maisto medžiagos yra būtinos. Jei bent vienos trūksta, pavyzdžiui, kurio nors vitamino, žmogus serga, kokia nors bėda atsiranda. Kitas dalykas, jeigu ko nors esama per daug, - irgi blogai. Pavyzdžiui, riebalų. Taigi mitybos normos visiems yra būtinos", - kalbėjo mokslininkė.
Paprastai mitybos normos skirstomos į kūdikių, vaikų, jaunuolių, jaunų suaugusiųjų, suaugusiųjų ir pagyvenusių suaugusiųjų nuo maždaug 70 metų. Atsižvelgiant į numatytas normas, kiek kurios maisto medžiagos reikia mūsų organizmui, nereikėtų pamiršti ir dar vieno dalyko - žmonės yra skirtingi.
Tamsiausia sritis
Mityba, pasak D.Mikalauskaitės, labai sudėtinga sritis ir, palyginti su kitomis medicinos sritimis, ko gero, mažiausiai ištirta. Tiesiog nebuvo priemonių pažinti, todėl žmonės daugelį amžių sėmėsi žinių iš gyvenimo patirties.
Jau nuo medicinos tėvo Hipokrato laikų, maždaug IV šimtmečio prieš Kristų, fiksuojamas tas pažinimas, o atskiros maisto medžiagos, pavyzdžiui, mineralinės druskos, buvo ištirtos tik XVII-XVIII amžiuje. Angliavandenių, riebalų, kitų maisto medžiagų normos pradėtos pažinti XVIII šimtmetyje. Taip pat ir baltymų, tačiau jų sudėtinės amino rūgštys atpažintos visai neseniai - 1918 metais. Dabar, praėjus mažiau nei šimtui metų, jos jau žinomos, skirstomos į grupes, tad galima pasakyti, kas darosi žmogaus organizmui, jei kurios nors trūksta ar yra per daug.
Vitaminai atrasti pačioje XVIII amžiaus pabaigoje, o kiekvienas jų pažintas - dar vėliau. Tarkim, dabar jau visų gerai žinomas vitaminas C atrastas tik XX amžiaus trečiąjį dešimtmetį. Vengrų mokslininkams už šį atradimą buvo skirta Nobelio premija.
"Jūrininkai masiškai sirgdavo skorbutu, buvo manoma, jog tai yra infekcinė liga. Kiek šimtų metų praėjo, kol paaiškėjo, kad priežastis - vitamino C stoka. Reikėjo jį pirmiausia atrasti, - pasakojo mokslininkė. - Daug kas atrandama pastaraisiais dešimtmečiais. Pavyzdžiui, tik XX amžiuje buvo atrastos maistinės skaidulos. Juk kone pusė žmonių sirgdavo obstipacija - vidurių užkietėjimu. Prisimenu, buvau tik pradėjusi dirbti, ir gydytojai stebėdavosi, kas čia yra. Maždaug prieš 60 metų atrastos maistinės skaidulos dabar jau gerai pažįstamos, nors dar ne visais atžvilgiais."
Be pašalinių
Chemijos ir fizikos mokslų pažanga, moderni mokslinė įranga atvėrė naujų mitybos pažinimo kelių, nes buvo sukurti žmogaus organizme vykstančių medžiagų apykaitos procesų tyrimo metodai, leidžiantys pažinti ląstelės ir pačių maisto medžiagų molekulinės struktūros pokyčių veikimą. Galima nustatyti kraujo medžiagas ir spręsti apie jų pakitimus, o juk visa kraujo sudėtis, pasak D.Mikalauskaitės, yra susijusi su maisto medžiagomis. Kaip ir visas žmogaus organizmas.
"Žinoma, tai didžiulis pliusas, bet atsirado ir klaidų dėl nepažinimo. Paimkime cukrų, pagal cheminę sudėtį - sacharozę. Ji virškinimo trakte suskaldoma į gliukozę ir fruktozę, į kraują patenka tik kaip tos suvirškintos dalys, - aiškino mokslininkė. - O pabandykite įšvirkšti į kraują sacharozės - pašalina su šlapimu. Organizmui sacharozė yra svetima, ji tampa sava, kai suskyla.
Kitas dalykas - vaistai. Ištisos laboratorijos metų metus dirba, kol suranda tikslingą jų veikimą. Kiek darbo įdedama, kol nauji vaistai patvirtinami. Tačiau, kad ir kokios griežtos būtų taisyklės, visi medikamentai, net geriausi, turi šalutinį poveikį. Ir kas darosi - kyla naujų bėdų dėl tokio didelio vaistų paplitimo. O kas atsitiko atsiradus maisto priedams? Tie, kurie juos siūlo, nežino visko. Sumaišė - skaniau. Sakysim, ima paprastus dalykus, pavyzdžiui, kai kurias amino rūgštis, prideda natrio, amoniako. Sukuria gerą skonį, tačiau tokio junginio organizme nėra, ir jis turi šalutinį poveikį."
Prof. D.Mikalauskaitė stebėjosi ir higienos specialistų, kurie tvirtina leistinų maisto priedų sąrašus, neraštingumu ir neatsakingumu. Būtent dėl tokio neatsakingumo, pasak jos, į mūsų maistą priberiama visko. Pavyzdžiui, neaišku, kas dedama į šviežią varškę, kad neprarūgtų, nes jos vartojimo laikas - 15 dienų.
"Kad ir ką paimčiau, vis pro lupą pažiūriu, koks tas E. Pagal sudėtį, atrodytų, tokių medžiagų organizme yra, bet tokio junginio - ne, - pabrėžė mokslininkė. - Atskiros medžiagos atrodo nekaltos, o kai sujungiamos į junginį, kokio organizme nėra, - bėda. Ir didžiausia atsakomybė už tuos dalykus turi kristi tiems, kurie leidžia tokius priedus. Dabar girdžiu iš medikų, kad išbraukė E622, E631. Viešai neskelbia, bet bus, vadinasi, mažiau. Ir vis dėlto tai negerai. Reikėtų labai atsakingai tvirtinti tuos priedų sąrašus."
Žinoma, prekybininkai, didžiuliai prekybos centrai suinteresuoti, kad maisto produktai kuo ilgiau išsilaikytų nesugedę, ir chemikai pasiūlo tokių medžiagų, tačiau jos, pasak prof. D.Mikalauskaitės, turi atitikti žmogaus organizmo reikalavimus. Pašalinių medžiagų, kurių nėra žmogaus organizme, neturėtų būti.
Per daug - per mažai
Maisto produktų chemizavimą mokslininkė vadino didžiausia šiuolaikinės žmonijos bėda mitybos srityje, bet yra labai daug ir kitų problemų. Pavyzdžiui, viena jų susijusi su lipidais, žmogaus organizme esančiais riebalais. Pastaraisiais dešimtmečiais jie buvo sugrupuoti ir jau žinomos atskirų riebalų rūšių normos, kiek žmogui reikia sočiųjų, nesočiųjų, polinesočiųjų riebalų rūgščių.
"Kiekviena medžiaga, nesvarbu, riebalai, baltymai ar vitaminai, jei jos per daug, iškreipia santykį, kuris reikalingas organizmui. Kaip ir kiekvienos trūkumas, - kalbėjo prof. D.Mikalauskaitė. - Tam, kad organizme būtų išlaikyti normalūs santykiai, reikia tuos normalius santykius gauti su maistu. Vieni maisto produktai turi daugiau vienokios medžiagos, kiti - kitokios. Čia jau specialistų uždavinys, o žmonės iš gyvenimo patirties maždaug orientuojasi."
Nors riebalai organizmui būtini, kai jų per daug - negerai. Žinoma, nuolatinis riebalų perteklius ne tik nenaudingas, bet ir kenkia sveikatai. Prieš kelis dešimtmečius buvo pastebėta, kad mažo tankio lipoproteinų perteklius ypač skatina aterosklerozę. Dabar, pasak mokslininkės, aišku, jog pavojingiausi yra oksiduoti mažo tankio lipoproteinai. Oksidacijos procesai žmogaus organizme nuolat vyksta, bet jiems daro įtaką gaunamos maisto medžiagos. Pačiame organizme vykstantis oksidacinis stresas (procesas, kai susidarę laisvieji deguonies radikalai atakuoja ląsteles ir sukelia dažnai negrįžtamų pakitimų, kenkia kraujagyslėms ir širdžiai, gali būti vėžio priežastis) taip pat priklauso nuo vartojamų maisto medžiagų ir jų santykio. Nuo oksidacinio streso padeda saugotis sveika, subalansuota mityba. Sveikatinimas per mitybą pažinus žmogaus organizme vykstančius procesus šiuo metu ypač aktualus medicinai.
Mažo tankio oksiduoti lipoproteinai padeda įsiskverbti ir cholesteroliui. Jis reikalingas organizmui, bet kai cholesterolio per daug - jau žinoma, kas darosi.
Maistas, kaip pasakojo prof. D.Mikalauskaitė, daro įtaką žmogaus kraujuje cirkuliuojantiems lipidams ir medžiagų apykaitos procesams, kurie vyksta visuose audiniuose ir ląstelėse. O audiniuose vykstantys oksidaciniai procesai taip pat atsispindi kraujo lipiduose. Šiuolaikinis mokslas jau numatė, kad reikėtų nustatyti kiekvieno žmogaus fenotipą - subjekto tipą pagal kraujuje cirkuliuojančių lipidų sudėtį. Tam, kad būtų galima nustatyti, kas vyksta ląstelėse, reikia tyrimų molekuliniu lygiu. Jie pasaulyje jau atliekami ir mitybos srityje. Cirkuliuojančių lipidų ir ląstelių pakitimai, be abejo, priklauso nuo tokių veiksnių kaip genetika, aplinka, gyvenimo būdas, tačiau jiems nepaprastai svarbią reikšmę turi ir mityba.
"Pastaraisiais dešimtmečiais buvo atrasti antioksidantai. Mokslininkai jų negalėjo atrasti tol, kol nebuvo suprastas organizme vykstantis oksidacinis stresas, - sakė profesorė. - Tai atsitiko tik XX amžiaus pabaigoje. Dabar jau žinomų antioksidantų sunku suskaičiuoti, ir jų vis bus atrandama. Daugiausia augaliniame maiste: vaisiuose, uogose ir daržovėse. Kitas dalykas - jau seniau žinomas žmogaus organizme tik vienos labai mažos smegenų liaukos gaminamas antioksidantas melatoninas. Atras ir daugiau. Tik apie maisto antioksidacinį veikimą ir kalbama. Nepaprastai įdomu, nes žmogaus organizmas dar nepažintas šiuo požiūriu."
Keletas naudingų patarimų
Kardiovaskulinės ligos (koronarinės ir reumatinės širdies ligos, hipertenzija, insultas) būdingos ir Lietuvos gyventojams, nuo jų daugiausia žmonių miršta. JAV širdies asociacijos pateiktuose papildytuose nurodymuose pabrėžiamos tokios kardiovaskulinių ligų profilaktikos priemonės:
* Pakankamai vartoti vaisių ir daržovių, mažiau valgyti riebalų, atsisakyti riebių pieno produktų, būtini žuvų, ypač šiaurinių jūrų, produktai, vartotini ankštiniai, paukštiena ir liesesnė mėsa.
* Vartojamo maisto kiekis turi atitikti eikvojamą žmogaus energiją. Jeigu kūno svoris yra normalus - nebadauti ir nepersivalgyti; esant antsvoriui - judėti daugiau nei paprastai.
* Mažinti cukraus su įvairiais maisto produktais vartojimą.
* Mažinti kaloringo maisto vartojimą. Riboti riebalus. Ypač vengtinos sočiųjų riebalų rūgštys ir trans-riebalų rūgštys. Jų šaltinis - hidrintas (apsaugotas nuo greitos oksidacijos) aliejus, margarinas ir produktai su jais. Kartu abiejų šių rūgščių galima suvartoti ne daugiau kaip 10 proc. bendro riebalų kaloringumo. Asmenims, turintiems minėtų ligų rizikos požymių, - iki 7 procentų.
* Mažinti cholesterolio suvartojimą - leistina ne daugiau kaip 300 mg per dieną, o turintiesiems minėtų ligų rizikos veiksnių - iki 200 mg.
* Kasdien vartoti sojų baltymų, kuriuose yra izoflavonų, labai teigiamai veikiančių lipidų apykaitą ir saugančių nuo aterosklerozės.
* Cholesterolio pertekliui sumažinti trans-riebalų rūgščių turintį maistą keisti grūdiniais maisto produktais ir nesočiosiomis riebalų rūgštimis, gaunamomis su žuvimis, daržovėmis, ankštiniais ir riešutais.
* Sumažinti natrio kiekį: valgomosios druskos suvartoti ne daugiau kaip 6 g per dieną. Su 6 g valgomosios druskos gaunama 2,4 g natrio. Be to, nemažai natrio gaunama su gyvuliniais maisto produktais.
* Pabrėžiamas ir pieno riebalų vartojimo mažinimas, nes juose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Kai kurios jų labai skatina cholesterolio gausėjimą ir jo pertekliaus susidarymą organizme.
* Cholesterolio perteklių skatinančių riebalų rūgščių ypač daug yra atogrąžų augalų - kokoso riešutų, įvairių rūšių palmių, palmių branduolių - aliejuje, todėl įspėjama nevartoti jo gaminant konditerijos produktus.
* Deja, Lietuvoje atsirado vietinės gamybos maisto produktų, tarp jų ir pieno produktų, papildytų palmių aliejumi. Net esama sviesto, praturtinto raudonųjų palmių aliejumi. Tokiame aliejuje yra daug beta karotino (vitamino A provitamino), taip pat kitų karotinoidų. Sviestas savaime yra vitamino A šaltinis ir jo nereikia vitaminizuoti raudonųjų palmių aliejumi ne vien dėl riebalų priedo. Beta karotinas veikia kaip antioksidantas mažomis dozėmis. Be to, visų antioksidantų veikimas žmogaus organizme priklauso nuo įvairių sąlygų, tarp jų ir nuo parcialinio deguonies slėgio. Ten, kur jis yra mažas (audiniuose), beta karotinas veikia kaip antioksidantas. Ten, kur jis didelis (plaučiuose), didelės beta karotino dozės veikia priešingai - kaip prooksidantas ir skatina laisvųjų radikalų susidarymą. Jau prieš kelerius metus nustatyta, kad dėl to didelės beta karotino dozės skatina plaučių vėžio plitimą.
* Dėl alkoholio vartojimo kardiovaskulinių ligų profilaktikai žinotina, jog tik labai mažų dozių (vyrams - 20 ml, moterims - 10 ml) teigiamas veikimas yra trumpalaikis. Blogiausia, kad alkoholis itin skatina laisvųjų radikalų susidarymą kepenyse.
* Cholesterolio kiekio kraujo plazmos lipidų frakcijose stebėjimas susijęs su laboratoriniais tyrimais, tačiau kiekvienam lengva stebėti savo kūno masės indeksą pagal formulę: kūno kilogramai dalijami iš ūgio, išreikšto metrais kvadrate. Normalus kūno masės indeksas yra lygus 25.
Sutrumpinta iš D.Mikalauskaitės straipsnių rinkinio "Profilaktinė mityba", 2003.
http://www.lzinios.lt/lt/2009-03-23/mokslas_ir_mokslininkai/raudonais_dazais_per_sveika_mityba.html
Mokslininkė neneigė, kad yra ir gerų maisto priedų, tačiau sudarant leistinų vartoti medžiagų sąrašus atsakomybės ir išmanymo vis dėlto trūksta.
"Girdžiu per radiją: tokia ir tokia medžiaga išbraukiama iš papildomųjų sąrašo dėl kancerogeninio veikimo. Pasiimu tą sąrašą ir žiūriu, kas tai per medžiaga, sukelianti vėžį, - pasakojo mitybos žinovė. - Raudoni dažai. Ką galėjo jais dažyti? Turbūt nealkoholinius gėrimus, mėsą, dešras... Argi nereikėtų teisti už tokius dalykus? Bet kaip teisi neišmanėlius. Tie, kurie klauso, - irgi neišmanėliai. Kaip kitaip, liaudiškai kalbant, juos pavadinsi?!"
Būtinos visos
Prof. D.Mikalauskaitė - Lietuvos mitybos korifėjaus akademiko Vlado Lašo mokinė. Jis praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį mitybos klausimais tobulinosi Vokietijoje pas pasaulinio masto mokslininką Maxą Rubnerį, tyrusį žmogaus energijos apykaitą. Grįžęs iš Vokietijos V.Lašas pradėjo tyrinėti Lietuvos gyventojų mitybą. D.Mikalauskaitė dar studentė 1945 metais įsitraukė į šią sritį.
Kiekvienas kraštas turi savo mitybos normas. Sovietmečiu Ministrų tarybos potvarkiu buvo sudaryta komisija Lietuvos gyventojų mitybos normoms nustatyti. Komisijos pirmininku paskirtas V.Lašas, sekretore - D.Mikalauskaitė. Jai teko visi organizaciniai ir derinimo su valdžios įstaigomis darbai. Vis dėlto buvusios Sovietų Sąjungos respublikos savo mitybos normas rengė neilgai, tik kelerius metus. Lietuvoje komisija taip pat buvo panaikinta. Maskva parengė bendras mitybos nuostatas, o atskiroms respublikoms jos buvo pritaikomos atsižvelgiant į geografinę padėtį.
"Juk žmogui visko reikia - jo organizmas sudarytas iš maisto medžiagų. Jis maitinasi, nes iš tų maisto medžiagų gauna energiją gyvybinėms funkcijoms palaikyti, dirba, vaikšto. Nesimaitintų - iš bado mirtų. Ir visos pažintos maisto medžiagos yra būtinos. Jei bent vienos trūksta, pavyzdžiui, kurio nors vitamino, žmogus serga, kokia nors bėda atsiranda. Kitas dalykas, jeigu ko nors esama per daug, - irgi blogai. Pavyzdžiui, riebalų. Taigi mitybos normos visiems yra būtinos", - kalbėjo mokslininkė.
Paprastai mitybos normos skirstomos į kūdikių, vaikų, jaunuolių, jaunų suaugusiųjų, suaugusiųjų ir pagyvenusių suaugusiųjų nuo maždaug 70 metų. Atsižvelgiant į numatytas normas, kiek kurios maisto medžiagos reikia mūsų organizmui, nereikėtų pamiršti ir dar vieno dalyko - žmonės yra skirtingi.
Tamsiausia sritis
Mityba, pasak D.Mikalauskaitės, labai sudėtinga sritis ir, palyginti su kitomis medicinos sritimis, ko gero, mažiausiai ištirta. Tiesiog nebuvo priemonių pažinti, todėl žmonės daugelį amžių sėmėsi žinių iš gyvenimo patirties.
Jau nuo medicinos tėvo Hipokrato laikų, maždaug IV šimtmečio prieš Kristų, fiksuojamas tas pažinimas, o atskiros maisto medžiagos, pavyzdžiui, mineralinės druskos, buvo ištirtos tik XVII-XVIII amžiuje. Angliavandenių, riebalų, kitų maisto medžiagų normos pradėtos pažinti XVIII šimtmetyje. Taip pat ir baltymų, tačiau jų sudėtinės amino rūgštys atpažintos visai neseniai - 1918 metais. Dabar, praėjus mažiau nei šimtui metų, jos jau žinomos, skirstomos į grupes, tad galima pasakyti, kas darosi žmogaus organizmui, jei kurios nors trūksta ar yra per daug.
Vitaminai atrasti pačioje XVIII amžiaus pabaigoje, o kiekvienas jų pažintas - dar vėliau. Tarkim, dabar jau visų gerai žinomas vitaminas C atrastas tik XX amžiaus trečiąjį dešimtmetį. Vengrų mokslininkams už šį atradimą buvo skirta Nobelio premija.
"Jūrininkai masiškai sirgdavo skorbutu, buvo manoma, jog tai yra infekcinė liga. Kiek šimtų metų praėjo, kol paaiškėjo, kad priežastis - vitamino C stoka. Reikėjo jį pirmiausia atrasti, - pasakojo mokslininkė. - Daug kas atrandama pastaraisiais dešimtmečiais. Pavyzdžiui, tik XX amžiuje buvo atrastos maistinės skaidulos. Juk kone pusė žmonių sirgdavo obstipacija - vidurių užkietėjimu. Prisimenu, buvau tik pradėjusi dirbti, ir gydytojai stebėdavosi, kas čia yra. Maždaug prieš 60 metų atrastos maistinės skaidulos dabar jau gerai pažįstamos, nors dar ne visais atžvilgiais."
Be pašalinių
Chemijos ir fizikos mokslų pažanga, moderni mokslinė įranga atvėrė naujų mitybos pažinimo kelių, nes buvo sukurti žmogaus organizme vykstančių medžiagų apykaitos procesų tyrimo metodai, leidžiantys pažinti ląstelės ir pačių maisto medžiagų molekulinės struktūros pokyčių veikimą. Galima nustatyti kraujo medžiagas ir spręsti apie jų pakitimus, o juk visa kraujo sudėtis, pasak D.Mikalauskaitės, yra susijusi su maisto medžiagomis. Kaip ir visas žmogaus organizmas.
"Žinoma, tai didžiulis pliusas, bet atsirado ir klaidų dėl nepažinimo. Paimkime cukrų, pagal cheminę sudėtį - sacharozę. Ji virškinimo trakte suskaldoma į gliukozę ir fruktozę, į kraują patenka tik kaip tos suvirškintos dalys, - aiškino mokslininkė. - O pabandykite įšvirkšti į kraują sacharozės - pašalina su šlapimu. Organizmui sacharozė yra svetima, ji tampa sava, kai suskyla.
Kitas dalykas - vaistai. Ištisos laboratorijos metų metus dirba, kol suranda tikslingą jų veikimą. Kiek darbo įdedama, kol nauji vaistai patvirtinami. Tačiau, kad ir kokios griežtos būtų taisyklės, visi medikamentai, net geriausi, turi šalutinį poveikį. Ir kas darosi - kyla naujų bėdų dėl tokio didelio vaistų paplitimo. O kas atsitiko atsiradus maisto priedams? Tie, kurie juos siūlo, nežino visko. Sumaišė - skaniau. Sakysim, ima paprastus dalykus, pavyzdžiui, kai kurias amino rūgštis, prideda natrio, amoniako. Sukuria gerą skonį, tačiau tokio junginio organizme nėra, ir jis turi šalutinį poveikį."
Prof. D.Mikalauskaitė stebėjosi ir higienos specialistų, kurie tvirtina leistinų maisto priedų sąrašus, neraštingumu ir neatsakingumu. Būtent dėl tokio neatsakingumo, pasak jos, į mūsų maistą priberiama visko. Pavyzdžiui, neaišku, kas dedama į šviežią varškę, kad neprarūgtų, nes jos vartojimo laikas - 15 dienų.
"Kad ir ką paimčiau, vis pro lupą pažiūriu, koks tas E. Pagal sudėtį, atrodytų, tokių medžiagų organizme yra, bet tokio junginio - ne, - pabrėžė mokslininkė. - Atskiros medžiagos atrodo nekaltos, o kai sujungiamos į junginį, kokio organizme nėra, - bėda. Ir didžiausia atsakomybė už tuos dalykus turi kristi tiems, kurie leidžia tokius priedus. Dabar girdžiu iš medikų, kad išbraukė E622, E631. Viešai neskelbia, bet bus, vadinasi, mažiau. Ir vis dėlto tai negerai. Reikėtų labai atsakingai tvirtinti tuos priedų sąrašus."
Žinoma, prekybininkai, didžiuliai prekybos centrai suinteresuoti, kad maisto produktai kuo ilgiau išsilaikytų nesugedę, ir chemikai pasiūlo tokių medžiagų, tačiau jos, pasak prof. D.Mikalauskaitės, turi atitikti žmogaus organizmo reikalavimus. Pašalinių medžiagų, kurių nėra žmogaus organizme, neturėtų būti.
Per daug - per mažai
Maisto produktų chemizavimą mokslininkė vadino didžiausia šiuolaikinės žmonijos bėda mitybos srityje, bet yra labai daug ir kitų problemų. Pavyzdžiui, viena jų susijusi su lipidais, žmogaus organizme esančiais riebalais. Pastaraisiais dešimtmečiais jie buvo sugrupuoti ir jau žinomos atskirų riebalų rūšių normos, kiek žmogui reikia sočiųjų, nesočiųjų, polinesočiųjų riebalų rūgščių.
"Kiekviena medžiaga, nesvarbu, riebalai, baltymai ar vitaminai, jei jos per daug, iškreipia santykį, kuris reikalingas organizmui. Kaip ir kiekvienos trūkumas, - kalbėjo prof. D.Mikalauskaitė. - Tam, kad organizme būtų išlaikyti normalūs santykiai, reikia tuos normalius santykius gauti su maistu. Vieni maisto produktai turi daugiau vienokios medžiagos, kiti - kitokios. Čia jau specialistų uždavinys, o žmonės iš gyvenimo patirties maždaug orientuojasi."
Nors riebalai organizmui būtini, kai jų per daug - negerai. Žinoma, nuolatinis riebalų perteklius ne tik nenaudingas, bet ir kenkia sveikatai. Prieš kelis dešimtmečius buvo pastebėta, kad mažo tankio lipoproteinų perteklius ypač skatina aterosklerozę. Dabar, pasak mokslininkės, aišku, jog pavojingiausi yra oksiduoti mažo tankio lipoproteinai. Oksidacijos procesai žmogaus organizme nuolat vyksta, bet jiems daro įtaką gaunamos maisto medžiagos. Pačiame organizme vykstantis oksidacinis stresas (procesas, kai susidarę laisvieji deguonies radikalai atakuoja ląsteles ir sukelia dažnai negrįžtamų pakitimų, kenkia kraujagyslėms ir širdžiai, gali būti vėžio priežastis) taip pat priklauso nuo vartojamų maisto medžiagų ir jų santykio. Nuo oksidacinio streso padeda saugotis sveika, subalansuota mityba. Sveikatinimas per mitybą pažinus žmogaus organizme vykstančius procesus šiuo metu ypač aktualus medicinai.
Mažo tankio oksiduoti lipoproteinai padeda įsiskverbti ir cholesteroliui. Jis reikalingas organizmui, bet kai cholesterolio per daug - jau žinoma, kas darosi.
Maistas, kaip pasakojo prof. D.Mikalauskaitė, daro įtaką žmogaus kraujuje cirkuliuojantiems lipidams ir medžiagų apykaitos procesams, kurie vyksta visuose audiniuose ir ląstelėse. O audiniuose vykstantys oksidaciniai procesai taip pat atsispindi kraujo lipiduose. Šiuolaikinis mokslas jau numatė, kad reikėtų nustatyti kiekvieno žmogaus fenotipą - subjekto tipą pagal kraujuje cirkuliuojančių lipidų sudėtį. Tam, kad būtų galima nustatyti, kas vyksta ląstelėse, reikia tyrimų molekuliniu lygiu. Jie pasaulyje jau atliekami ir mitybos srityje. Cirkuliuojančių lipidų ir ląstelių pakitimai, be abejo, priklauso nuo tokių veiksnių kaip genetika, aplinka, gyvenimo būdas, tačiau jiems nepaprastai svarbią reikšmę turi ir mityba.
"Pastaraisiais dešimtmečiais buvo atrasti antioksidantai. Mokslininkai jų negalėjo atrasti tol, kol nebuvo suprastas organizme vykstantis oksidacinis stresas, - sakė profesorė. - Tai atsitiko tik XX amžiaus pabaigoje. Dabar jau žinomų antioksidantų sunku suskaičiuoti, ir jų vis bus atrandama. Daugiausia augaliniame maiste: vaisiuose, uogose ir daržovėse. Kitas dalykas - jau seniau žinomas žmogaus organizme tik vienos labai mažos smegenų liaukos gaminamas antioksidantas melatoninas. Atras ir daugiau. Tik apie maisto antioksidacinį veikimą ir kalbama. Nepaprastai įdomu, nes žmogaus organizmas dar nepažintas šiuo požiūriu."
Keletas naudingų patarimų
Kardiovaskulinės ligos (koronarinės ir reumatinės širdies ligos, hipertenzija, insultas) būdingos ir Lietuvos gyventojams, nuo jų daugiausia žmonių miršta. JAV širdies asociacijos pateiktuose papildytuose nurodymuose pabrėžiamos tokios kardiovaskulinių ligų profilaktikos priemonės:
* Pakankamai vartoti vaisių ir daržovių, mažiau valgyti riebalų, atsisakyti riebių pieno produktų, būtini žuvų, ypač šiaurinių jūrų, produktai, vartotini ankštiniai, paukštiena ir liesesnė mėsa.
* Vartojamo maisto kiekis turi atitikti eikvojamą žmogaus energiją. Jeigu kūno svoris yra normalus - nebadauti ir nepersivalgyti; esant antsvoriui - judėti daugiau nei paprastai.
* Mažinti cukraus su įvairiais maisto produktais vartojimą.
* Mažinti kaloringo maisto vartojimą. Riboti riebalus. Ypač vengtinos sočiųjų riebalų rūgštys ir trans-riebalų rūgštys. Jų šaltinis - hidrintas (apsaugotas nuo greitos oksidacijos) aliejus, margarinas ir produktai su jais. Kartu abiejų šių rūgščių galima suvartoti ne daugiau kaip 10 proc. bendro riebalų kaloringumo. Asmenims, turintiems minėtų ligų rizikos požymių, - iki 7 procentų.
* Mažinti cholesterolio suvartojimą - leistina ne daugiau kaip 300 mg per dieną, o turintiesiems minėtų ligų rizikos veiksnių - iki 200 mg.
* Kasdien vartoti sojų baltymų, kuriuose yra izoflavonų, labai teigiamai veikiančių lipidų apykaitą ir saugančių nuo aterosklerozės.
* Cholesterolio pertekliui sumažinti trans-riebalų rūgščių turintį maistą keisti grūdiniais maisto produktais ir nesočiosiomis riebalų rūgštimis, gaunamomis su žuvimis, daržovėmis, ankštiniais ir riešutais.
* Sumažinti natrio kiekį: valgomosios druskos suvartoti ne daugiau kaip 6 g per dieną. Su 6 g valgomosios druskos gaunama 2,4 g natrio. Be to, nemažai natrio gaunama su gyvuliniais maisto produktais.
* Pabrėžiamas ir pieno riebalų vartojimo mažinimas, nes juose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Kai kurios jų labai skatina cholesterolio gausėjimą ir jo pertekliaus susidarymą organizme.
* Cholesterolio perteklių skatinančių riebalų rūgščių ypač daug yra atogrąžų augalų - kokoso riešutų, įvairių rūšių palmių, palmių branduolių - aliejuje, todėl įspėjama nevartoti jo gaminant konditerijos produktus.
* Deja, Lietuvoje atsirado vietinės gamybos maisto produktų, tarp jų ir pieno produktų, papildytų palmių aliejumi. Net esama sviesto, praturtinto raudonųjų palmių aliejumi. Tokiame aliejuje yra daug beta karotino (vitamino A provitamino), taip pat kitų karotinoidų. Sviestas savaime yra vitamino A šaltinis ir jo nereikia vitaminizuoti raudonųjų palmių aliejumi ne vien dėl riebalų priedo. Beta karotinas veikia kaip antioksidantas mažomis dozėmis. Be to, visų antioksidantų veikimas žmogaus organizme priklauso nuo įvairių sąlygų, tarp jų ir nuo parcialinio deguonies slėgio. Ten, kur jis yra mažas (audiniuose), beta karotinas veikia kaip antioksidantas. Ten, kur jis didelis (plaučiuose), didelės beta karotino dozės veikia priešingai - kaip prooksidantas ir skatina laisvųjų radikalų susidarymą. Jau prieš kelerius metus nustatyta, kad dėl to didelės beta karotino dozės skatina plaučių vėžio plitimą.
* Dėl alkoholio vartojimo kardiovaskulinių ligų profilaktikai žinotina, jog tik labai mažų dozių (vyrams - 20 ml, moterims - 10 ml) teigiamas veikimas yra trumpalaikis. Blogiausia, kad alkoholis itin skatina laisvųjų radikalų susidarymą kepenyse.
* Cholesterolio kiekio kraujo plazmos lipidų frakcijose stebėjimas susijęs su laboratoriniais tyrimais, tačiau kiekvienam lengva stebėti savo kūno masės indeksą pagal formulę: kūno kilogramai dalijami iš ūgio, išreikšto metrais kvadrate. Normalus kūno masės indeksas yra lygus 25.
Sutrumpinta iš D.Mikalauskaitės straipsnių rinkinio "Profilaktinė mityba", 2003.
http://www.lzinios.lt/lt/2009-03-23/mokslas_ir_mokslininkai/raudonais_dazais_per_sveika_mityba.html
Kaip prisitaikyti prie savo bioritmo?
Daugybė žmonių gyvena nekreipdami jokio dėmesio į savo bioritmus. Dėl to organizmas ima keršyti: "pelėdoms" prasideda endokrinologinės problemos, o "vieversiai" kenčia nuo dažno persišaldymo.
Pasak Sankt Peterburgo medicinos ir pediatrijos akademijos profesoriaus, biologijos mokslų daktaro Jurijus Puškariovo, žmonės įpratę manyti, jog "pelėdos" - tie žmonės, kurie vėlai gulasi miegoti ir vėlai keliasi, o "vieversiai" - kurie gulasi anksti, o keliasi auštant. Tačiau profesorius pastebi, kad viskas yra kiek sudėtingiau.
Jūs "pelėda" ar "vieversys"?
Daugelis žmonių gyvena pagal standartinį grafiką (kai darbe reikia pasirodyti 8-9 valandą ryto), prie kurio derina visą dienos režimą. Todėl žmogus gali net nežinoti, koks jo asmeninis bioritmas. Sužinoti jį galima su gana tikslių testų pagalba, vienas iš kurių remiasi Hildelbranto indeksu, arba - pulso ir kvėpavimo dažnumo santykiu. Ir pulsą, ir įkvėpimus reikėtų skaičiuoti ryte, ką tik pabudus: jeigu santykis bus mažesnis nei 3:1, galite save vadinti "pelėda", na, o aukštas indeksas - 5:1 - būdingas "vieversiams". Jų pulsas nubudus būna dažnas, o tai reiškia, kad organizmas pasiruošęs aktyviai veiklai. Retas pulsas rodo, kad žmogus vis dar yra miego karalystėje. Tiesa, eksperimentu galima pasikliauti, jei jis buvo atliktas teisingai. Eksperimentas bus tikslesnis, jei jį atliksite eilinę darbo dieną, laiku, kuriuo įprastai keliatės. Bet svarbiausia, kad pabustumėte esant ramiems ir tyliems garsams.
Yra ir kitas - temperatūrų testas. Jį reikėtų atlikti keletą kartų, laikantis išvardintų taisyklių. Pirmiausia temperatūrą pasimatuoti reikia neišlipus iš lovos, o po valandos, kurios metu galite užsiimti įprasta veikla, pasimatuokite dar kartą. Jeigu ji liko nepasikeitusi, žmogų galima vadinti "vieversiu", o jei temperatūra pakilo daugiau nei 0,8 laipsnio pagal Celsijų - "pelėda".
Galima atkreipti dėmesį į laiką, kuomet žmogus labiausiai darbingas ir aktyvus: "vieversiai" gyvybingiausi būna pusiaudienį, pelėdos atgyja šeštą valandą vakaro.
Pelėdų diabetas
Jeigu žmogus nekreipia dėmesio į savo bioritmus, organizmas anksčiau ar vėliau atkeršija, ir brangiausiai už nedėmesingumą sau moka moterys. Jos aštriau reaguoja todėl, kad moterų organizmo procesai vyksta pagal tam tikrus fiziologinius ir biologinius ciklus. Juos pažeidus, kyla nemažai problemų: "pelėdos" kenčia nuo hormoninių sutrikimų, pavyzdžiui - diabeto, skrandžio opaligės. O štai "vyturių" labiausiai pažeidžiama širdis, be to, individualaus paros režimo nepaisymas pražūtingai veikia ir jų imunitetą. Todėl "vyturius", kurie priversti dirbti naktimis, kamuoja dažnos peršalimo ligos.
Ką daryti?
Kaip prisitaikyti prie savo bioritmų? Idealu būtų susirasti atitinkamą darbą: "vieversiams" nesunku bus ateiti į biurą anksti ryte, tačiau "pelėdoms" labiau tinka laisvas grafikas.
Vis dėlto daugelis apie laisvą grafiką tik pasvajoja, bet gyvena kitaip. Tad kaip bent šiek tiek padėti?
Sunkus rytas
"Pelėdoms" rytas - sunkiausias paros laikas. Ir klysta tos, kurios norėdamos pabusti lenda po šaltu dušu: "pelėdos" organizmui tai didžiulis stresas. Tiktų kontrastinis dušas, kaitaliojant šiltą ir vėsų, bet jokiu būdu ne šaltą vandenį: viršutinė vandens temperatūra turėtų būti apie 33, apatinė - ne žemesnė nei 23 laipsniai.
Dar viena "pelėdų" klaida - piktnaudžiavimas kava: ryte išgerti 2-3 puodelius kavos nesveika ir skrandžiui, ir širdžiai.
Beje, tyrimai parodė, kad į automobilių avarijas dažniausiai patenka žmonės, ryte piktnaudžiaujantys juoda kava: ji įjautrina smegenis ir tuo pat metu sumažina dėmesio koncentraciją. Kitaip tariant, kava - gana pavojingas dopingas.
Taigi, jei mėgstate kavą, pasitenkinkite vienu puodeliu, o jei vis tiek nepabudote, padėti gali delnų, pėdų ar ausų maišelių trynimas, plaukų šukavimas.
Padeda ir viena psichologinė gudrybė: tik pabudus reikėtų nusiprausti, susišukuoti ir iš karto apsivilkti darbo rūbus. Naminiai rūbai veikia atpalaiduojančiai, o darbo kostiumas - atvirkščiai - nuteikia darbui.
Kaip išvaikyti miegus
"Ankstyvi paukščiai" pusryčių metu valgo daug ir su malonumu, o "pelėdoms" valgyti nesinori. Gydytojas pataria, kad tokiu atveju ir nereikėtų prievartauti savo organizmo: geriau įsiklausyti į jį ir pasitenkinti kuo nors nekaloringu, pavyzdžiui, kokiu nors vaisiumi, o dar geriau - šiltu ar karštu gėrimu. O štai šaltų sulčių gerti nereikėtų. Geriau - šiltas maistas ar gėrimai, nes jie didina organizmo aktyvumą, be to, paruošia jį kitam valgymui. O sunkiai valdomą alkį "pelėdos" pajunta apie pusiaudienį, tuomet ir galima sau leisti sočiai pavalgyti. "Pelėdoms" toks mitybos grafikas - pats tinkamiausias.
"Vieversiams" dažnai pasitaikanti situacija - vakare reikia būti žvaliam ir linksmam, bet mirtinai norisi miego. Tokiu atveju, kaip ir "pelėdoms" iš ryto, padės šukuosenos atnaujinimas, iš naujo atliktas makiažas. O štai delnų ar pėdų trinti negalima, atvirkščiai - juos būtina pamerkti į šaltą vandenį. Tokia ledinė vonelė tuoj pat išblaškys snaudulį. Padeda ir šaltas ar rūgštus gėrimas: spanguolių morsas, apelsinų sultys arba vanduo su keliais lašeliais citrinų sulčių.
Tyrimai parodė, kad į automobilių avarijas dažniausiai patenka žmonės, ryte piktnaudžiaujantys juoda kava: ji įjautrina smegenis ir tuo pat metu sumažina dėmesio koncentraciją.
Pagal užsienio spaudą
http://www.ve.lt/?data=2008-09-09&rub=1065924821&id=1220896387
Pasak Sankt Peterburgo medicinos ir pediatrijos akademijos profesoriaus, biologijos mokslų daktaro Jurijus Puškariovo, žmonės įpratę manyti, jog "pelėdos" - tie žmonės, kurie vėlai gulasi miegoti ir vėlai keliasi, o "vieversiai" - kurie gulasi anksti, o keliasi auštant. Tačiau profesorius pastebi, kad viskas yra kiek sudėtingiau.
Jūs "pelėda" ar "vieversys"?
Daugelis žmonių gyvena pagal standartinį grafiką (kai darbe reikia pasirodyti 8-9 valandą ryto), prie kurio derina visą dienos režimą. Todėl žmogus gali net nežinoti, koks jo asmeninis bioritmas. Sužinoti jį galima su gana tikslių testų pagalba, vienas iš kurių remiasi Hildelbranto indeksu, arba - pulso ir kvėpavimo dažnumo santykiu. Ir pulsą, ir įkvėpimus reikėtų skaičiuoti ryte, ką tik pabudus: jeigu santykis bus mažesnis nei 3:1, galite save vadinti "pelėda", na, o aukštas indeksas - 5:1 - būdingas "vieversiams". Jų pulsas nubudus būna dažnas, o tai reiškia, kad organizmas pasiruošęs aktyviai veiklai. Retas pulsas rodo, kad žmogus vis dar yra miego karalystėje. Tiesa, eksperimentu galima pasikliauti, jei jis buvo atliktas teisingai. Eksperimentas bus tikslesnis, jei jį atliksite eilinę darbo dieną, laiku, kuriuo įprastai keliatės. Bet svarbiausia, kad pabustumėte esant ramiems ir tyliems garsams.
Yra ir kitas - temperatūrų testas. Jį reikėtų atlikti keletą kartų, laikantis išvardintų taisyklių. Pirmiausia temperatūrą pasimatuoti reikia neišlipus iš lovos, o po valandos, kurios metu galite užsiimti įprasta veikla, pasimatuokite dar kartą. Jeigu ji liko nepasikeitusi, žmogų galima vadinti "vieversiu", o jei temperatūra pakilo daugiau nei 0,8 laipsnio pagal Celsijų - "pelėda".
Galima atkreipti dėmesį į laiką, kuomet žmogus labiausiai darbingas ir aktyvus: "vieversiai" gyvybingiausi būna pusiaudienį, pelėdos atgyja šeštą valandą vakaro.
Pelėdų diabetas
Jeigu žmogus nekreipia dėmesio į savo bioritmus, organizmas anksčiau ar vėliau atkeršija, ir brangiausiai už nedėmesingumą sau moka moterys. Jos aštriau reaguoja todėl, kad moterų organizmo procesai vyksta pagal tam tikrus fiziologinius ir biologinius ciklus. Juos pažeidus, kyla nemažai problemų: "pelėdos" kenčia nuo hormoninių sutrikimų, pavyzdžiui - diabeto, skrandžio opaligės. O štai "vyturių" labiausiai pažeidžiama širdis, be to, individualaus paros režimo nepaisymas pražūtingai veikia ir jų imunitetą. Todėl "vyturius", kurie priversti dirbti naktimis, kamuoja dažnos peršalimo ligos.
Ką daryti?
Kaip prisitaikyti prie savo bioritmų? Idealu būtų susirasti atitinkamą darbą: "vieversiams" nesunku bus ateiti į biurą anksti ryte, tačiau "pelėdoms" labiau tinka laisvas grafikas.
Vis dėlto daugelis apie laisvą grafiką tik pasvajoja, bet gyvena kitaip. Tad kaip bent šiek tiek padėti?
Sunkus rytas
"Pelėdoms" rytas - sunkiausias paros laikas. Ir klysta tos, kurios norėdamos pabusti lenda po šaltu dušu: "pelėdos" organizmui tai didžiulis stresas. Tiktų kontrastinis dušas, kaitaliojant šiltą ir vėsų, bet jokiu būdu ne šaltą vandenį: viršutinė vandens temperatūra turėtų būti apie 33, apatinė - ne žemesnė nei 23 laipsniai.
Dar viena "pelėdų" klaida - piktnaudžiavimas kava: ryte išgerti 2-3 puodelius kavos nesveika ir skrandžiui, ir širdžiai.
Beje, tyrimai parodė, kad į automobilių avarijas dažniausiai patenka žmonės, ryte piktnaudžiaujantys juoda kava: ji įjautrina smegenis ir tuo pat metu sumažina dėmesio koncentraciją. Kitaip tariant, kava - gana pavojingas dopingas.
Taigi, jei mėgstate kavą, pasitenkinkite vienu puodeliu, o jei vis tiek nepabudote, padėti gali delnų, pėdų ar ausų maišelių trynimas, plaukų šukavimas.
Padeda ir viena psichologinė gudrybė: tik pabudus reikėtų nusiprausti, susišukuoti ir iš karto apsivilkti darbo rūbus. Naminiai rūbai veikia atpalaiduojančiai, o darbo kostiumas - atvirkščiai - nuteikia darbui.
Kaip išvaikyti miegus
"Ankstyvi paukščiai" pusryčių metu valgo daug ir su malonumu, o "pelėdoms" valgyti nesinori. Gydytojas pataria, kad tokiu atveju ir nereikėtų prievartauti savo organizmo: geriau įsiklausyti į jį ir pasitenkinti kuo nors nekaloringu, pavyzdžiui, kokiu nors vaisiumi, o dar geriau - šiltu ar karštu gėrimu. O štai šaltų sulčių gerti nereikėtų. Geriau - šiltas maistas ar gėrimai, nes jie didina organizmo aktyvumą, be to, paruošia jį kitam valgymui. O sunkiai valdomą alkį "pelėdos" pajunta apie pusiaudienį, tuomet ir galima sau leisti sočiai pavalgyti. "Pelėdoms" toks mitybos grafikas - pats tinkamiausias.
"Vieversiams" dažnai pasitaikanti situacija - vakare reikia būti žvaliam ir linksmam, bet mirtinai norisi miego. Tokiu atveju, kaip ir "pelėdoms" iš ryto, padės šukuosenos atnaujinimas, iš naujo atliktas makiažas. O štai delnų ar pėdų trinti negalima, atvirkščiai - juos būtina pamerkti į šaltą vandenį. Tokia ledinė vonelė tuoj pat išblaškys snaudulį. Padeda ir šaltas ar rūgštus gėrimas: spanguolių morsas, apelsinų sultys arba vanduo su keliais lašeliais citrinų sulčių.
Tyrimai parodė, kad į automobilių avarijas dažniausiai patenka žmonės, ryte piktnaudžiaujantys juoda kava: ji įjautrina smegenis ir tuo pat metu sumažina dėmesio koncentraciją.
Pagal užsienio spaudą
http://www.ve.lt/?data=2008-09-09&rub=1065924821&id=1220896387
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
