SVEIKA MITYBA-SVEIKATOS PAGRINDAS

2010 m. gegužės mėn. Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdė tęstinį vaikų maitinimo kokybės tyrimą „Sveika mityba – sveikatos pagrindas“. Utenos rajono gimnazijų ir miesto pagrindinių mokyklų valgyklose buvo stebimas ir vertinamas karštų ir šaltų patiekalų, gėrimų asortimentas, jų sudėtis. Taip pat buvo kreipiamas dėmesys į aplinką, švarą, aptarnavimo kultūrą. 2009 m. spalio pabaigoje buvo patvirtinta Utenos rajono gyventojų mitybos įpročių gerinimo 2009-2013 metų programa, kurios vienas iš uždavinių yra užtikrinti, kad maitinimas vaikų ugdymo įstaigose atitiktų sveikos mitybos rekomendacijas. Juk tinkama mityba užtikrina hormoningą fizinį, psichinį, emocinį vaiko vystymąsi, mažina susirgimų galimybę.
Vaiko mitybos įpročiais rūpinasi jo šeima, tačiau vaikai daug laiko praleidžia mokykloje, kurioje turi galimybę pavalgyti. Labai svarbu, kad maistas mokyklose būtų šiltas, šviežias, įvairus ir pilnavertis.
Vykusio tyrimo metu pastebėta, jog ne visose mokyklų valgyklose galima įsigyti virtų ar troškintų daržovių patiekalų, šviežių vaisių, karštų žuvies patiekalų. Salotos dažniausiai pagardinamos majonezu, o karšti mėsos patiekalai kepami. Džiugu, kad beveik visų mokyklų valgyklose galima įsigyti pieno produktų, gausus gėrimų asortimentas.
Apibendrinant gautus rezultatus, galime pasidžiaugti Adolfo Šapokos gimnazijos, Aukštakalnio ir Vyturių pagrindinių mokyklų valgyklomis bei jose dirbančiu personalu. Jose ir 2009 metų tyrimo rezultatais buvo geriausias pateikiamo maisto asortimentas, puikus aptarnavimas, sukurta jauki aplinka.

AR MES KITOKIE?

Savitarpio santykiai ir seksualinis ugdymas– tai tema, kuri dažnai nustumiama į antrą planą, geriau nutylima arba “apgaubiama paslapties šydu”. Kad tai ypač svarbu augančiam, besiformuojančiam žmogui, mes lyg ir suvokiame, bet yra “kažkas”, kas neleidžia laisvai apie tai kalbėti. Ir mokiniams belieka dominančią informaciją susirasti internete, kitose žiniasklaidos priemonėse, bendraujant su draugais, rečiau – tėvais ir pedagogais. Informacija dažnai būna ne savalaikė bei klaidinga. Jau nuo mažų dienų vaikui susidaro nuomonė, kad viskas, kas siejasi su žmogaus lytiškumu yra gėdinga ir šia tema reikia kalbėti puse lūpų.
Kitų šalių patirtis ir požiūris į šią sritį absoliučiai yra priešinga. Gegužės pradžioje Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Ina Meidienė dalyvavo 8 dienų kvalifikacijos tobulinimo kursuose Kipre, kurie vykdomi pagal mokymosi visą gyvenimą programą GRUNDVIG. Kursų tema ,,Relationschip and Modern Sexual Education in Schools”, juose dalyvavo atstovai iš 6 šalių: Belgijos, Rumunijos, Švedijos, Slovėnijos, Suomijos . Lietuvai atstovavo Ina Meidienė, kuri mielai sutiko pasidalinti kelionės įspūdžiais ir kitų šalių patirtimi.

Aplinka, šiluma, žmonių ramumas nuteikė pozityviai. Įdomiausia, kad per visą kursų laikotarpį nebuvo nei vienos paskaitos. Viskas vyko per praktinę veiklą, aktyvias užduotis, bendravimą ir bendradarbiavimą. Kiekviena užduotis buvo pramoga ir visi dalyviai joje buvo svarbūs. Žmogui iš prigimties reikia veiksmo, o pasyvumas – nėra geriausias metodas ugdymo ar mokymosi procese. Pirmiausia grupėje buvo sukuriama teigiama atmosfera, kurioje nejutai jokios įtampos. Ir jeigu juokėmės, tai ne iš kažko, o dėl to, kad visiems buvo linksma. Užsienio neurologo Henrio Bernsteino žodžiais - 1 minutė juoko yra lygu gerai meditacijai.
Dėmesys buvo kreipiamas į emocijas, jausmus, esamą vidinę būseną. Užduotys buvo atliekamos kartu, grupelėmis, poromis ir individualiai. Mes taip įsitraukdavome į veiklą, kad nebejausdavai nei laiko, nei alkio, nei nuovargio. Užduotis galima pritaikyti įvairioje aplinkoje, dirbant tiek su vaikais, ties suaugusių grupėse, darbo kolektyvuose. Palyginau savo patirtį Lietuvoje ir nors nemažai teko dalyvauti įvairiuose mokymuose, seminaruose, bet niekada nepatyriau nieko panašaus nei čia. Po kiekvienos užduoties sekė refleksija, per kurią užduotis tarsi būdavo įtvirtinama ir išklausoma kiekvieno dalyvio nuomonė, pasidalinama emocijomis.
Žinoma, seksualinio švietimo tema Lietuvoje neturi jokių tradicijų ir neteko rasti efektyvių ugdymo metodų. Ir jeigu apie kitus žmogaus organus visi kalba pakankamai ramiai, tai pradėjus kalbėti apie lytinius organus, funkcijas ir pan., dažnas pedagogas, kitos srities specialistas, tėvas pasijaučia nejaukiai . O juk auga nauja karta, kuri kuria savo ateitį, kuria santykius tarp skirtingų lyčių atstovų ir ne tik. Gal šiuo metu ugdo į madą atėję gėjų judėjimai?!
Gal reikėtų pradėti nuo pačių mažiausių ir taisyti klaidas, kurios akivaizdžiai matomos jau dabar ir žinoma, atsilieps ateinančioms kartoms, mūsų mentalitetui, bendrai atmosferai. Kodėl pas mus tiek daug niūrių veidų? Krizė, ekonomikos nuosmukis, bedarbystė ir ne tik tai. Reikia pripažinti, kad emocinio ugdymo, kuris yra pagrindų pagrindas, mes neturime. Vadinasi, žmogus nemokėdamas valdyti savo emocijų, dažnoje situacijoje gali prarasti vidinę pusiausvyrą, kuri skatina agresiją, savižudybes, psichikos ligas ir kt.
Pirmiausia, ką galime padaryti, tai padovanoti šypseną kiekvienam sutiktam; paklausti mūsų kelyje sutikto žmogaus – „kaip jis jaučiasi?“; pradėti mokytis suprasti ir valdyti savo jausmus... Ne veltui yra sakoma, kad nėra sveikatos be psichinės sveikatos. Nuo to ir reikia pradėti.
Vasara, atostogos, upės ir ežerai, šviežių braškių kvapas, netylančios paukščių balsų simfonijos... Juk pats tinkamiausias laikas džiaugtis ir savo džiaugsmu dalintis su kitais. Juk daug ko mes negalime pakeisti, tačiau požiūrį į tam tikrus dalykus, mes visada galime pakeisti. Sėkmės Jums ir visiems, kuriuos mes sutinkame savo kelyje!

Kalbėk, jeigu tau sunku! Išklausyk, jeigu matai, kad kitam to gyvybiškai reikia!

Jeigu pažįstamas žmogus užsimena apie savižudybę, nebijok atvirai su juo apie tai pasikalbėti:
- Kalbėdamas nevenk žodžio “savižudybė”;
- Leisk žmogui išsikalbėti, pasidalinti savo sunkumais;
- Nepatarinėk, o išklausyk, pabandyk suprasti;
- Nenureikšmink problemų (”viskas bus gerai”);
- Pabandyk atrasti, kas šį žmogų sulaiko nuo savižudybės;
- Jei žmogus kalba apie savižudybę, tai visuomet rimta, net jeigu atrodo, kad jis tik nori pagąsdinti;
- Neprisiimk atsakomybės už kito žmogaus sprendimus – kartais žmonės nusižudo, net jei jiems yra suteikiama reikalinga pagalba;
- Nelaikyk visko paslaptyje, pasitelk į pagalbą kitus žmones, kuriais pasitiki;
- Paskatink žmogų kreiptis psichologinės pagalbos, padėk ją surasti.
Tiesūs klausimai ir atviras pokalbis apie savižudybę mažina savižudybės riziką bei tampa pirmu ir labai svarbiu žingsniu pagalbos link.
LIETUVOS TELEFONINĖS PSICHOLOGINĖS PAGALBOS TARNYBŲ ASOCIACIJOS TELEFONŲ NUMERIAI IR DARBO LAIKAS
http://www.klausau.lt/
Jaunimo linija (budi savanoriai konsultantai), tel.: 8 800 28888, darbo laikas I-V 16:00-07:00, VI-VII visą parą.
Vaikų linija (budi savanoriai konsultantai, profesionalai), tel.: 8 800 11111, darbo laikas I-VII 11:00-21:00.
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba, budi savanoriai konsultantai, pagalba skirta paaugliams ir jaunimui), tel.: 8 800 77277, darbo laikas 16.00-20.00.
Pagalbos moterims linija (budi prifesionalai, savanoriai konsultantai), tel.: 8 800 66366, I-V 10:00-21:00.
Vilties linija (budi profesionalai, savanoriai konsultantai), tel.: 8 800 60700, darbo laikas I-VII visą parą.