Savitarpio santykiai ir seksualinis ugdymas– tai tema, kuri dažnai nustumiama į antrą planą, geriau nutylima arba “apgaubiama paslapties šydu”. Kad tai ypač svarbu augančiam, besiformuojančiam žmogui, mes lyg ir suvokiame, bet yra “kažkas”, kas neleidžia laisvai apie tai kalbėti. Ir mokiniams belieka dominančią informaciją susirasti internete, kitose žiniasklaidos priemonėse, bendraujant su draugais, rečiau – tėvais ir pedagogais. Informacija dažnai būna ne savalaikė bei klaidinga. Jau nuo mažų dienų vaikui susidaro nuomonė, kad viskas, kas siejasi su žmogaus lytiškumu yra gėdinga ir šia tema reikia kalbėti puse lūpų.
Kitų šalių patirtis ir požiūris į šią sritį absoliučiai yra priešinga. Gegužės pradžioje Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Ina Meidienė dalyvavo 8 dienų kvalifikacijos tobulinimo kursuose Kipre, kurie vykdomi pagal mokymosi visą gyvenimą programą GRUNDVIG. Kursų tema ,,Relationschip and Modern Sexual Education in Schools”, juose dalyvavo atstovai iš 6 šalių: Belgijos, Rumunijos, Švedijos, Slovėnijos, Suomijos . Lietuvai atstovavo Ina Meidienė, kuri mielai sutiko pasidalinti kelionės įspūdžiais ir kitų šalių patirtimi.
Aplinka, šiluma, žmonių ramumas nuteikė pozityviai. Įdomiausia, kad per visą kursų laikotarpį nebuvo nei vienos paskaitos. Viskas vyko per praktinę veiklą, aktyvias užduotis, bendravimą ir bendradarbiavimą. Kiekviena užduotis buvo pramoga ir visi dalyviai joje buvo svarbūs. Žmogui iš prigimties reikia veiksmo, o pasyvumas – nėra geriausias metodas ugdymo ar mokymosi procese. Pirmiausia grupėje buvo sukuriama teigiama atmosfera, kurioje nejutai jokios įtampos. Ir jeigu juokėmės, tai ne iš kažko, o dėl to, kad visiems buvo linksma. Užsienio neurologo Henrio Bernsteino žodžiais - 1 minutė juoko yra lygu gerai meditacijai.
Dėmesys buvo kreipiamas į emocijas, jausmus, esamą vidinę būseną. Užduotys buvo atliekamos kartu, grupelėmis, poromis ir individualiai. Mes taip įsitraukdavome į veiklą, kad nebejausdavai nei laiko, nei alkio, nei nuovargio. Užduotis galima pritaikyti įvairioje aplinkoje, dirbant tiek su vaikais, ties suaugusių grupėse, darbo kolektyvuose. Palyginau savo patirtį Lietuvoje ir nors nemažai teko dalyvauti įvairiuose mokymuose, seminaruose, bet niekada nepatyriau nieko panašaus nei čia. Po kiekvienos užduoties sekė refleksija, per kurią užduotis tarsi būdavo įtvirtinama ir išklausoma kiekvieno dalyvio nuomonė, pasidalinama emocijomis.
Žinoma, seksualinio švietimo tema Lietuvoje neturi jokių tradicijų ir neteko rasti efektyvių ugdymo metodų. Ir jeigu apie kitus žmogaus organus visi kalba pakankamai ramiai, tai pradėjus kalbėti apie lytinius organus, funkcijas ir pan., dažnas pedagogas, kitos srities specialistas, tėvas pasijaučia nejaukiai . O juk auga nauja karta, kuri kuria savo ateitį, kuria santykius tarp skirtingų lyčių atstovų ir ne tik. Gal šiuo metu ugdo į madą atėję gėjų judėjimai?!
Gal reikėtų pradėti nuo pačių mažiausių ir taisyti klaidas, kurios akivaizdžiai matomos jau dabar ir žinoma, atsilieps ateinančioms kartoms, mūsų mentalitetui, bendrai atmosferai. Kodėl pas mus tiek daug niūrių veidų? Krizė, ekonomikos nuosmukis, bedarbystė ir ne tik tai. Reikia pripažinti, kad emocinio ugdymo, kuris yra pagrindų pagrindas, mes neturime. Vadinasi, žmogus nemokėdamas valdyti savo emocijų, dažnoje situacijoje gali prarasti vidinę pusiausvyrą, kuri skatina agresiją, savižudybes, psichikos ligas ir kt.
Pirmiausia, ką galime padaryti, tai padovanoti šypseną kiekvienam sutiktam; paklausti mūsų kelyje sutikto žmogaus – „kaip jis jaučiasi?“; pradėti mokytis suprasti ir valdyti savo jausmus... Ne veltui yra sakoma, kad nėra sveikatos be psichinės sveikatos. Nuo to ir reikia pradėti.
Vasara, atostogos, upės ir ežerai, šviežių braškių kvapas, netylančios paukščių balsų simfonijos... Juk pats tinkamiausias laikas džiaugtis ir savo džiaugsmu dalintis su kitais. Juk daug ko mes negalime pakeisti, tačiau požiūrį į tam tikrus dalykus, mes visada galime pakeisti. Sėkmės Jums ir visiems, kuriuos mes sutinkame savo kelyje!
Kitų šalių patirtis ir požiūris į šią sritį absoliučiai yra priešinga. Gegužės pradžioje Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Ina Meidienė dalyvavo 8 dienų kvalifikacijos tobulinimo kursuose Kipre, kurie vykdomi pagal mokymosi visą gyvenimą programą GRUNDVIG. Kursų tema ,,Relationschip and Modern Sexual Education in Schools”, juose dalyvavo atstovai iš 6 šalių: Belgijos, Rumunijos, Švedijos, Slovėnijos, Suomijos . Lietuvai atstovavo Ina Meidienė, kuri mielai sutiko pasidalinti kelionės įspūdžiais ir kitų šalių patirtimi.
Aplinka, šiluma, žmonių ramumas nuteikė pozityviai. Įdomiausia, kad per visą kursų laikotarpį nebuvo nei vienos paskaitos. Viskas vyko per praktinę veiklą, aktyvias užduotis, bendravimą ir bendradarbiavimą. Kiekviena užduotis buvo pramoga ir visi dalyviai joje buvo svarbūs. Žmogui iš prigimties reikia veiksmo, o pasyvumas – nėra geriausias metodas ugdymo ar mokymosi procese. Pirmiausia grupėje buvo sukuriama teigiama atmosfera, kurioje nejutai jokios įtampos. Ir jeigu juokėmės, tai ne iš kažko, o dėl to, kad visiems buvo linksma. Užsienio neurologo Henrio Bernsteino žodžiais - 1 minutė juoko yra lygu gerai meditacijai.
Dėmesys buvo kreipiamas į emocijas, jausmus, esamą vidinę būseną. Užduotys buvo atliekamos kartu, grupelėmis, poromis ir individualiai. Mes taip įsitraukdavome į veiklą, kad nebejausdavai nei laiko, nei alkio, nei nuovargio. Užduotis galima pritaikyti įvairioje aplinkoje, dirbant tiek su vaikais, ties suaugusių grupėse, darbo kolektyvuose. Palyginau savo patirtį Lietuvoje ir nors nemažai teko dalyvauti įvairiuose mokymuose, seminaruose, bet niekada nepatyriau nieko panašaus nei čia. Po kiekvienos užduoties sekė refleksija, per kurią užduotis tarsi būdavo įtvirtinama ir išklausoma kiekvieno dalyvio nuomonė, pasidalinama emocijomis.
Žinoma, seksualinio švietimo tema Lietuvoje neturi jokių tradicijų ir neteko rasti efektyvių ugdymo metodų. Ir jeigu apie kitus žmogaus organus visi kalba pakankamai ramiai, tai pradėjus kalbėti apie lytinius organus, funkcijas ir pan., dažnas pedagogas, kitos srities specialistas, tėvas pasijaučia nejaukiai . O juk auga nauja karta, kuri kuria savo ateitį, kuria santykius tarp skirtingų lyčių atstovų ir ne tik. Gal šiuo metu ugdo į madą atėję gėjų judėjimai?!
Gal reikėtų pradėti nuo pačių mažiausių ir taisyti klaidas, kurios akivaizdžiai matomos jau dabar ir žinoma, atsilieps ateinančioms kartoms, mūsų mentalitetui, bendrai atmosferai. Kodėl pas mus tiek daug niūrių veidų? Krizė, ekonomikos nuosmukis, bedarbystė ir ne tik tai. Reikia pripažinti, kad emocinio ugdymo, kuris yra pagrindų pagrindas, mes neturime. Vadinasi, žmogus nemokėdamas valdyti savo emocijų, dažnoje situacijoje gali prarasti vidinę pusiausvyrą, kuri skatina agresiją, savižudybes, psichikos ligas ir kt.
Pirmiausia, ką galime padaryti, tai padovanoti šypseną kiekvienam sutiktam; paklausti mūsų kelyje sutikto žmogaus – „kaip jis jaučiasi?“; pradėti mokytis suprasti ir valdyti savo jausmus... Ne veltui yra sakoma, kad nėra sveikatos be psichinės sveikatos. Nuo to ir reikia pradėti.
Vasara, atostogos, upės ir ežerai, šviežių braškių kvapas, netylančios paukščių balsų simfonijos... Juk pats tinkamiausias laikas džiaugtis ir savo džiaugsmu dalintis su kitais. Juk daug ko mes negalime pakeisti, tačiau požiūrį į tam tikrus dalykus, mes visada galime pakeisti. Sėkmės Jums ir visiems, kuriuos mes sutinkame savo kelyje!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą