Ekskursija į UAB ,,Utenos vandenys''. Dalyviai buvo supažindinami su vandenvietės istorija, įrengimais, vandens kokybe.

Ar verta pirkti?

BUVUSIU IR ESAMU DARBUOTOJU PASAKOJIMAI APIE MAISTA PREKYBCENTRIUOSE Kaip mišrainės ar dešros paruošiamospardavimui IKI parduotuvėse : čia turbūt visiems aišku, panašiai kaip maisto produktų sudėjimas lentynose-priekyje besibaigiantys ar pasibaigusio galiojimo, o pačiam lentynos gale šviežiausi produktai. Taip ir su salotomis- salotų likučiai indeiškraunami į viršų, o šviežiena patalpinama indo dugne.Į parduotuvę atvežamuose didelės talpos salotųinduose paviršius būna kokiu 5 cm padengtas majonezu(arbaį jį panašiu) ir tam, kad po to šį majonezą panaudoti salotų atšviežinimui. Dešrytės apipjaustomosminimaliai (nes tos nuopjovos sveriamos ir pateikiamos skyriaus vedėjui(apskaitymui). Jei atsidanda koks pėlesiukas ar glitėsis,jis nuplaunamas ir dešrytė vėl kaip šviežia guli vitrinoje, o klientui paklausus ar šviežia - be abejo šviežia...Tiesa, tokių dalykų kaip kažkokių cheminių preparatų naudojimas norintsuteikti produktams tinkamą išvaizdą, neteko pastebėti. Na bet ko tik jie neprisigalvoja.. Direktore, dirbanti XXX Maximoj tokiu cirku pripasakoja.. kad... ohooo..)pvz. kaip sviezias tortas tipo tampa nesvieziu, kad galetu draugams pigiai duoti nusipirkti.. mm..koki superskanu torta, kurioverte sakykim 30-40lt, nukainavus, ji tipo pavertus nukainuotu, nusiperkame uz 8-7 litus...O senajam, kuris riogsojo vitrinoje,pratesiama garantija :) va taip mirtingieji apgaudinejami esame..o kur dar kitos visos prekes... Etatinė mišrainių plovėja: Mišrainės yra plaunamos visuose prekybos centruose ir daugumojparduotuvių, nes neįmanoma numatyti kiek bus parduota, o vakarejos yra "sutvarkomos", kitą dieną kad gražiau atrodytų yra primaišomašviežios, tad skanaus! As dirbau IKI.Irgi zinau kad perplaudineja misraines. po to prideda daugmajonezo arba aliejaus kad nesijaustu skonis pasenusiu darzoviu.. o is tuojgaliojimo laika praradusios mesos padaromas farsas, dar po to kotletaiiskepami, jei ir tas nepraeina , padaromos picos... Alionka:Na visi prekybos centrai panašiai daro.Mesa ant ribos galiojimo perplauna su FairyGaliojimus labai puikiai sugeba padirbti(esu dirbusi prekyboj tad puikiaižinau visas aferas)Mišraines senas maišo su sviežiom ir kuo puikiausiai parduodaSupelejusia duona supjausto ir iskepa su česnakais (niam niam kaipmums visiems skanu) Vasia:...ir misraines plauna, ir sugedusius sausainius ispakuoja irparduoda kaip sveriamus, ir is sugedusios mesos padaro "saslykus","kotletus", "farsa" ir t..t. ir pan. (Kuriais jau apsinuodijo ne vienas mano ir tikriausiai jusu pazistamas)Ir sugedusia vistiena kepa griliuose.Ir Maksima prasuka nelikvidus per Delano .(Pabandyk ivertinti karsto kepsnio su prieskoniais, mesos kokybe)Zodziu visi pusfabrikaciai ir gatavas maistas prekybos centruose yrapadaromi is produktu, kuriu neimanoma parduot "as is". Apie galiojimo laiką galiu pasakyti, kad ant kai kurių prekių jį galimalengvai pašalinti su acetonu ir parašyti naują. O kad kai kur iš senos,papelijusios duonos kepa duoną su česnaku - taip pat tiesa. Aš pati taipkepiau, todėl dabar fasuotos duonos su česnaku neperku... Desru plovejas :Na kai buvau studentas ir vasara reikejo padirbeti, taivisada apgliaumijusius saliamus su ranksluosciu ir aliejum pereidavom, kadsvieziai blizgetu. Nuo sveriamu desreliu jau sandely nulupdavom etiketes, kadnesimatytu kada galiojimas baigesi, nu arba perpildavom i ta deze, kurnesibaige. Nu ir visokie kitokie bajeriai, gyvent tai reikia O esme, kad cia tik sandelygaliojimas pasibaiges, gi po to stovi pardavime, o veliau dar ir jusu saldytuve .. As dirbu ne Maximoj , bet IKI parduotuvej . savo ruoztu noriu jums papasakoti kokia tvarka yra pas mus .Pasakysiu kad is ryto tikrai galima rasti vakaryksciu bandeliu ir misrainiu, bet tik iki pietu, kolneatveza nauju .aisku kiekvienoje parduotuveje pristatymo laikas skiriasigal kai kurios gauna ir anksti ryte , nes prekes pradeda vezioti nuo 6 ryto.taciau kai tik atveza nauja produkcija, sita kas lieka reikia ismesti , netsaviems nelabai leidzia nukainuotu nuspirkti , nes valdzia bijo kad higienosinspekcija ras spintelese. man tai pikciausia kad jieisvis nieko nenukainuoja . viskas yra metama lauk. misraines ,bulkutesir vaisiai . konteineriai rakinami .Prancuzai labai bijo baudu, tai man rodos ne veltui yra viena brangiausiu parduotuviu Barskuole:"Niekad nepirkit farso ir desreliu..Zinot kodel? Todel, kad kai baigiasiprekybos garantinis zaliai mesai, ta pasenusia sumala ir per puse maisosu gera ..Pasene zali visciukai yra isplaunami ...su Fairy (!!),tada privaromi prieskoniu ir kepami..Desreles palaidos, kurios irgibesibaigiancios, nuplaunamos, taip dar pora dienu jos palaiko prekineisvaizda, nors realiai jau yra apgliaumijusios..Sausainiai is pakeliu,tokie kaip "Gaidelis" ir pan, kai pasibaigia galiojimas, yra ispakuojami irverciami i tokias dideles dezes ir pardavinejami jau kaip sveriami..Salotosperplaunamos, bet ne visos..o tos kur perplaunamos, dar papildomos siektiek svieziomis, ir tada uzvaroma nauja padazo porcija..

Mikrobangų krosnelėje ruošiamas maistas - lėta savižudybė

Mikrobangų krosnelės – pavojus sveikatai
Šį kartą pakalbėsiu apie labai populiarų virtuvės įrengimą – mikrobangų krosnelę. Daugiau kaip 90% Amerikos namų(neradau duomenų apie lietuvius) pastoviai naudoja mikrobangų krosnelę ir taip aukoja sveikatą dėl patogumo. Mikrobangų krosnelė yra greitas ir patogus būdas paruošti maistą , ypatingai kai šiandieną visiems trūksta laiko. Bet problema yra ta, kad mikrobangų krosnelėse pašildytas ar virtas maistas yra labai pavojingas sveiktai. Priedo ir pačios mikrobangų krosnelės spinduliuoja elektromagnetines radiaciją, kurį taip pat yra pavojingos sveikatai. Deja daugelis žmonių apie mikrobangų krosnelių pavojų net neįtaria.

Kaip veikia mikrobangų krosnelė ?
Jos veikia gana paprastai: krosnelėje esanti elektroninis vamzdis (magnetronas) sukelia besikeičiantį elektromagnetinį lauką. Dėl besikeičiančio elektromagnetinių bangų, maiste esančios vandens molekulės taip pat riebalų ir baltymų molekulės yra priverstos suktis aplinkui(iki 5 milijardų kartų per sekundę). To rezultatas – labai didelė trintis tarp vandens ir kitų maiste esančių molekulių ir tai sužildo maistą(panašiai kaip trinant delnus sušyla rankos arba trinant du pagalius įžiebiama ugnis). Mikrobangų maistas šyla iš vidurio(centro) į šonus todėl pati mikrobangų krosnelė ir net indas išlieka nesušilęs. Procesas yra visiškai priešingas naudojant tradicinius maisto padorojimo budus(virimą, kepimą), kai šiluma sklinda konvekcinių būdu (nuo kraštų į centrą). Tam kad būtų išvengtą susikirtimo su aukšto dažnio radijo bangomis, mikrobangų krosnelės skleidžia 2450Mhz dažnio bangas(mikro bangos), kurių vidutinis ilgis yra apie 12 cm.
Beje mikro bangų trinties fenomenas atsitiktinai buvo atrastas 1946 m darant eksperimentus su magnetiniais laukais. Vienas mokslininkas pastebėjo, kad kišenėje buvęs šokoladas išsilydė, šis atradimas, kaip tik ir davė pagrindą sukurti mikrobangų krosnelę ir jau 1952 m. Mikrobangų krosnelės pasirodė rinkoje.

Oficialiai mikrobangų vis dar saugios?
Oficialiai vis dar teigiama, kad mikrobangų krosnelės yra absoliučiai saugios ir nekelia jokio pavojaus sveikatai. Bet ar tikrai saugios?
1991 Metais vienoje Amerikos ligoninėje prieš perpilant kraują jis buvo pašildytas mikrobangų krosnelėje – kraujas buvo šildomas labai trumpa laiką ir tik iki kūno temperatūros(37 Laipsnių). Deja perpylus mikrobangų krosnelė pašildytą kraują ligonis mirė. Tai buvo skausmingas, bet svarbus įrodymas, kad šildymas mikrobiologinėje krosnelėje žymiai pakeičia objekto cheminė struktūrą. Jie tik iki 37 laipsnių pašildytas kraujas tampa pakankamai toksiškas, kad sukeltų mirtiną autoimuninę reakciją, tai kas atsitinka su maistu, kuris būna šildomas ilgesnį laiką ir aukštesnėje temperatūroje.
Mikrobangų vyksta daugiau nei šildymas
Mikrobangų krosnelėje krosnelėje vyksta kur kas daugiau procesų nei šildymas. Labai didelis kiekis energijos veikiantis šildomą maistą suskaido baltymų molekules, ir sukelia reakcijas kurios normalia nevyktų naudojant kitus maisto gaminimo būdus. To rezultatas sukuriamos naujos ir organizmui neatpažįstamos molekulės, kurios yra toksiškos ir net gali būti kancerogeniškos. Tai paaiškina biomechaninius pakitimus, kurie buvo nustatyti vieno tyrimo dalyviams.

Šveicarų eksperimentas
Eksperimentą atliko Šveicarijos Federalinis Technologijos institutas (Swiss Federal Institute of Technology) ir jis patvirtino, kad mikrobangų krosnelės kenkia žmonių sveiktai . Buvo tiriamas savanorių (kurie valgė mirkobangėje paruoštą maistą) kraujas. Rezultatai buvo šokiruojantys:
1. Tyrimo dalyviams sumažėjo hemoglobino kiekis kraujyje , to rezultatas - mažiau deguonies pernešama į ląsteles.
2. Taip pat savanoriams padidėjo cholesterolis ir baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) kiekis. Padidėjęs leukocitų kiekis rodo, kad organizmas patiria stresą, į organizmą pateko infekcija/toksinas(ar kitas neatpažįstamas svetimkūnis) arba atsirado pažeista ląstelė, kuria reikia sunaikinti.
3. Limfocitų kiekis sumažėjo, kas yra imuninės sistemos silpnumo požymis.
4. Ne gana to dar savanorių kraujo serume buvo rąstas padidėjęs šviesą skleidžiančių bakterijų(light-emitting bacteria) kiekis . Tai paaiškinama tuo, kad elektromagnetinių bangų energija išlieka maiste, kas ir sukelia energijos pokyčius kraujyje ir bakterijų dauginimąsi bei švytėjimą. Šis atradimas parodo, kad net vanduo šildytas mikrobangų krosnelėje yra nesaugus vartoti.
Tyrimo išvadoje teigiama, kad mikrobangų krosnelėje paruoštame maiste pakinta molekulinė ir energetinė struktūra. Taip pakitusio maisto patekimas į organizmą yra nepalankus sveikatai.
Šiuos faktus patvirtino palyginamoji studija, kuria atliko Raum ir Zelt (1992m)

Kiti mokslininkų tyrimai
Vakarų šalyse mikrobangų žalą biologiniams objektams( įskaitant žmones) buvo pastebėtas per antrąjį pasaulinį karą. Tuo tarpų Sovietų sąjungos mokslininkai jau 1930- siais metas nustatė, kad mikrobangos neigiamai veikia gyvūnų ir žmonių nervinę sistemą. Deja vakarų šalių mokslininkai šiuos atradimus ignoravo.
1980 - siais Wašingtono(USA) valstijos mokslininkai tyrė namuose naudojamas mikrobangų krosneles ir nustatė, kad per tirpinimo, virimo ir kepimo procesus( visa tai atliekant mikrobangų krosnelėmis) mikrobangų spinduliavimas buvo vidutiniškai ketvirtadalių didesnis nei leistina norma – 10m W/cm2. Tyrimas nustatė, kad 24 iš 30 modelių neatitinka reikalavimų ir turėtų būti išimti iš rinkos. Mikro bangų emisija šiuose krosnelėse siekė iki 20m W/cm2. Deja korumpuoti Amerikos politikai apsvarstę šio tyrimo rezultatus neišdrįso mikrobangų krosnelių uždrausti, nes didžiausias mikrobangų krosnelių gamintojas 'užtikrino', kad sveikatai keliamo pavojaus nėra.

Mikrobangos kenkia akims
Deja tyrimą atlikęs profesorius teigia ką kitą: Mikrobangų radiacija(spinduliavimas) 'atsitrenkdama' į akis sukelia ilgalaikius pokyčius. Nors mikrobangų skleidžiami spinduliai yra neskausmingi ir nesukelia žalos iš karto, per ilgesni laiką tai labai kenkia akims. Pakartotinė (dažna) mikrobangų radiacija(spinduliavimas) sukelia kaupiamąją žalą akims(žala pasirodo po kurio laiko). Tas pats pasakytina ir apie mikrobangines krosneles. Žmonės pastoviai naudojantys mikrobangų krosneles gali labai pakenkti akims ar net visiškai prarasti regėjimą.
Berlyno mokslininkas Berliner Stiftung Warentest (Berlin Foundation for Product Tests) 1990 -siais metais patvirtino faktą, kad visos rinkoje esančios mikrobangų krosnelės skleidžia sveikatai pavojingas elektromagnetines bangas.

Mikrobangų krosnelės buvo uždraustos Sovietų sąjungoje
Kinsko Radijo technologijų instituto mokslininkai nustatė, kad mikrobangų krosnelių skleidžiamos bangos ir mikrobangų krosnelėje virtas maistas sukelia rimtas sveikatos problemas ir to rezultatas 1976 m. Visoje Sovietų Sąjungoje mikrobangų krosnelės buvo uždraustos ir nustatyti labai aukšti mikrobangų standartai. Taip pat sovietai apie mikrobangų krosnelių pavojų įspėjo visą likusį pasaulį. Deją šis draudimas vėliau buvo panaikintas(dėl verslininkų įtakos)
Kinsko mokslininkų tyrimai taip pat nustatė , kad labai sumažėja maistinė vertė (60-90 %) - sumažėjęs vitaminų ir mineralų kiekis ir net suprastėjusi baltymų kokybė. Taip pat buvo pastebėtas hormonų pakitimas, ypatingai disbalansas tarp moteriškų ir vyriškų hormonų. Pastovus valgymas mikrobangėje virto/ šildyto maisto sukelia atminties pablogėjimą ar net praradimą, nesugebėjimą sukoncentruoti, emocinį sutrikimą ir sumažėjusį protinį pajėgumą.

Augalai ir mikrobangų krosnelės
Dar viename eksperimente, viena grupė gėlių buvo laistoma paprastu vandeniu, o kita mikrobangėje pašildytu ir atvėsintu vandenių. Mikrobangėje šildytu vandeniu laistomi augalai labai greitai sunyko. Išvadas darykit patys.

Mikrobagų krosnelėje šildytas motinos pienas
Stanford University School of Medicine, California mokslininkai atrado, kad kaitinant motnos pieną mikrobanginėje krosnelėje (72 -98 laipsnių) daug griečiau dauginasi bakterijos: E. Coli bakterijų kiekis padidėjo 18 kartų, ne nešildytame piene. Taip pat sunyko 96% immunoglobulin-A antikūnių, kurie labai svarbus kovojant su į vaiko organizmą patekusiais mikrobais. Net ir šildant 20-25 laipsnių temperatūroje E.coli padidėjo 5 kartus. Tyrimo išvada – mikrobangų radiacija turi pro-infekcinį poveiki, kuris yra nepastebimas naudojant vien šiluminį efektą.
Kitame Vienos (Austrija) mokslininkų atliktame tyrime nustatyta, kad kūdikių maistas šildytas mikrobangų krosnelėje kelia pavojų vaiko sveikatai ir ypač imuninei sistemai.
Doc. Lita Lee , 1989 žurnale Lancet(Britų medicininis žuranalas) rašo: Mikrobangėje pašildytose kūdikių maiste trans-amino rūgštys(baltymų molekulės) virsta į sintetinius cis izomerus. Sintetiniai izomerai – cis-amino rūgštys ar trans -riebalinės rūgštys yra biologiškai neaktyvios. Dar daugiau viena amino rūgštis – L-proline – pavirsta į d-izomerą, kuris yra žinomas kaip neuro-toksinas (nuodija nervų sistemą) ir nephra-toksinas (kenkia inkstams).

'Mikrobanginis maistas' sukelia vėžį
Straipsnyje 'Health Effects of Microwave Radiation – Microwave Ovens“ Doc. Lita Lee rašo, kad kiekviena mikrobangų krosnelė skleidžia sveikatai pavojingą elektromagnetinę radiaciją ir verdant/šildant maistą mikrobangų krosnelėje susidaro organiniai toksinai ir kancerogenai. Taip pat 'mikrobaginis maistas' skatina vėžį, kenkia smegenims ir širdžiai. Mokslininkė tvirtina, kad mikrobangų krosnelės yra daug pavojingesnės nei daugelis galvoja. Išvadoje pažymima:
· Mikrobangėje ruošiant mėsą susidaro d-Nitrosodienthanolamines – gerai žinomas kancerogenas
· Mikrobangėje verdant/šildant pieną ir grūdinius produktus(pvz.: košes) kai kurios amino rūgštys pavirsta į kancerogenus.
· Mikrobagėje atšildant šaldytus vaisius, juose esanti gliukozė(cukrus) tampa kancerogeniška.
· Kacirogeniniai laisvieji radikalai susidaro mikrobangėje verdant/šildant augalinį maistą ir ypač šaknines daržoves (morkas, burokėlius)
· Labai sumažėja maistinė vertė(prarandami vitaminai ir mineralai)

Mikrobangų krosnelių liga
Aprašydami mikrobangų krosnelių skleidžiama radiaciją Rusijos mokslininkai net išskyrė 'mikrobangų krosnelių ligą'. Pirmieji jos simptomai yra žemas kraujo spaudimas ir lėtas širdies ritmas. Vėliau pasireiškia chroniškas simpatinės nervų sistemos aktyvumas(streso požymis) ir aukštas kraujo spaudimas, taip pat gali būti galvos skausmas, galvos svaigimas, skausmingos akys, nemiga, irzlumas, skrandžio skausmai, nervinė įtampa, nesugebėjimas susikoncentruoti, padidėjusi apendicito rizika, kataraktos, reprodukcinės(lytinės) sistemos sutrikimai ir net vėžys. Šie chroniški simptomai gali privesti prie antinksčių išsekimo(nuolat jaučiamas nuovargis, alergijos) ir išeminė širdies liga (vainikinės arterijos užsikimšimas ir širdies smūgis).
Tiesa yra slopinama
Kai Šveicarijos mokslininkai Doc. Hertel ir Blanc publikavo tyrimo rezultatus kurie buvo nepalankūs mikrobangų krosnelėms, elektros prietaisų asociacija jiems pradėjo grasinti teismais ir net susidorojimu. Nepaisant to Doc. Hertel tvirtai laikėsi savo nuomonės ir neseniai prisiteisės kompensaciją.

Mikrobagų krosnelių maistas – lėta savižudybė
Vienas mikrobangų pašildytas/virtas valgis žmogaus nenužudys, bet per ilgesnį laiką, pastoviai vartojant šitokį maistą organizmas yra alinamas ir anksčiau ar vėliau jus užklups ligos. Anksčiau ar vėliau oficialiai bus paskelbtas faktas, kad mikrobangų krosnelės sukelia vėžines ligas ir kitas ligas bei yra ne mažiau pavojingos nei rūkymas (prisiminkit kiek laiko praėjo kol buvo oficialiai paskelbtas rūkymo pavojus sveikatai). Valgymas mikrobangų krosnelėje virtą/šildytą maistą tai lėta savižudybė. Ruošdami maistą mikrobangėje žmonės sutaupo laiko, bet už tai moka sveikatos kaina ir trumpina savo gyvenimą.
Ant mikrobagės reikia dėti spyną
Susipažinus su visais straipsnyje išvardintais pavojais ant mikrobangų krosnelės reikia dėti didelę spyną ir niekada jos daugiau nebenaudoti.

Gyventi kiekvienas turi išmokti pats

Sveiką gyvenseną sudaro: asmens higiena ir kultūra, racionali mityba, fizinis aktyvumas, grūdinimasis, poilsis, sveikatai žalingų įpročių atsisakymas, psichoemocinis stabilumas. Fizinis aktyvumas – vienas iš svarbiausių veiksnių sveikos gyvensenos link.
Jau senovės graikai suprato, kad judesys ne tik užgrūdina kūną, bet ir savotiškai nuteikia sielą, ugdo charakterį. Išlikusios skulptūros rodo, kad žmonių kūnai buvo pasiekę nuostabios darnos.
Kūno kultūros plėtotė siejasi su daugeliu žmogaus vertybių: sveikata, gyvenimo kokybe bei daro įtaką socialinei, ekonominei, kultūrinei asmenybės ir visuomenės raidai.
Visuomenėje sprendimus, susijusius su fizinio aktyvumo didinimu, priima ir įgyvendina ir pats asmuo, ir kolektyvas (šeima, klasė, mokykla, draugų grupė), regiono lygiu – rajonas, miestas, savivaldybė.
Žmogus negali pakeisti savo lyties, genetinių veiksnių, bet yra rizikos faktorių, kuriuos galima kontroliuoti keičiant gyvenseną ir įpročius. Tai rūkymas, kraujospūdis, cholesterolio ir saldumynų kiekis, kūno svoris, fizinis aktyvumas ir stresas.
Judėjimas – vienas biologinių sveiko žmogaus poreikių.
Fizinis aktyvumas yra geros sveikatos, socialinės ir ekonominės gerovės sąlyga.
Tai visuma aktyvių judesių, kuriuos padaro raumenys ir sąnariai. Tai gyvybės, veiklumo ir aktyvumo požymis. Jis priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės, savijautos ir pomėgių. Aktyvios fizinės veiklos deficito problema aktuali visiems amžiaus tarpsniams, tačiau opiausia, kai kalbama apie vaikų sveikatą.
Žmogaus augimas ir vystymasis priklauso nuo kasdienio fizinio aktyvumo.
Fizinio aktyvumo kiekis kinta visą gyvenimą ir priklauso nuo įgimtų savybių bei aplinkos veiksnių.
Darbe, buityje, poilsiaujant ar sportuojant žmogus atlieka įvairius judesius.
Judesių suma, atlikta per tam tikrą laiko vienetą, vadinama fiziniu aktyvumu.
Kiekvieno žmogaus natūralus poreikis fiziniam aktyvumui yra skirtingas.
Fizinis aktyvumas yra bazinis sveikatos pamatas, apimantis gerą gyvenimo kokybę ir sergamumo mažėjimo tendenciją.
Reguliari fizinė veikla:
• padeda išsaugoti ir pagerinti sveikatą,
• aktyvina medžiagų apykaitą,
• širdies darbą,
• gerina savijautą, miegą, apetitą,
• mažina tikimybę įgyti nereikalingo antsvorio,
• padeda išvengti laikysenos sutrikimų,
• įveikti psichoemocinę įtampą, stresą,
• vyresnio amžiaus žmonėms padeda pristabdyti kaulų išretėjimo procesą,
• trečdaliu sumažina ankstyvą mirtingumą nuo širdies ligų ir infarkto,
• 50 proc. mažina sergamumą storosios žarnos bei krūties vėžiu,
• 50 proc. mažina riziką išsivystyti II tipo diabetui,
• mažina hipertenzijos riziką, nuo kurios kenčia kas penktas suaugęs gyventojas,
• padeda kontroliuoti rizikingą elgseną: rūkymą, alkoholio, narkotikų vartojimą,
• fiziškai aktyvus jaunimas demonstruoja geresnius pasiekimus moksle.
Bet kokia fizinė veikla – ėjimas, bėgimas, lipimas laiptais ir kiti pratimai, suaktyvina širdies darbą, pagerina galvos smegenų mitybą, ramina ir stiprina nervų sistemą, kelia nuotaiką ir darbingumą, stiprina raumenis.
Fiziniai pratimai gerina raumenyse vykstančią medžiagų apykaitą, gerina kraujotaką.
Judėdami treniruojame ne tik raumenis – mes stipriname visą organizmą; tvirtėja judamasis aparatas (griaučiai, sausgyslės, sąnariai); tankėja kapiliarų tinklas audiniuose, kraujagyslės tampa elastingesnės; fizinių pratimų metu suintensyvėjęs širdies darbas skatina ir kvėpavimo sistemos funkciją.
Mankštos pratimai ypač svarbūs silpnos sveikatos vaikams. Jie stiprina organizmą, padeda koreguoti sveikatos trūkumus.
Mažai judant :
• retėja kaulinis audinys, padidėja kaulų lūžių tikimybė, atsiranda nugaros skausmai,
• mažėja nervų sistemos tonusas,
• suglemba raumenys, mažėja judesių amplitudė, prastėja koordinacija, lankstumas, jėga, aerobinė ištvermė,
• didėja psichoemocinė įtampa, sunkiau įveikiamos stresinės situacijos.
Patarimai norintiems pradėti mankštintis:
• Mankštą visuomet pradėkite apšilimu;
• Nesimankštinkite nepraėjus 2 val. po gausaus valgio;
• Mankštinkitės tik apsirengę patogia ir laisva apranga bei apsiavę sportiniais bateliais;
• Nustokite treniruotis, jei darosi silpna, svaigsta galva ar trūksta oro;
• Pradėkite nuo nedidelės mankštos ir pamažu didinkite intensyvumą. Nepersistenkite ir neskubėkite didinti krūvio;
• Baigdami treniruotę padarykite keletą atsipalaidavimo pratimų.
Vidutinio intensyvumo veiklos metu parausvėja veidas, padažnėja kvėpavimas, bet nebūtinai suprakaituojama.
Vaikystėje ir paauglystėje susidaro fizinio aktyvumo įgūdžiai visam gyvenimui, todėl ypač svarbu skatinti fizinį aktyvumą vaikų ir jaunimo tarpe.
Pakankamas judėjimas vaikystėje yra puiki lėtinių neinfekcinių ligų bei nutukimo profilaktikos priemonė brandžiame amžiuje. Vaikai, savarankiškai bėgiodami, žaisdami, tai atlikdami impulsyviai, savo malonumui, nekelia sau tikslo mankštintis, treniruotis, mokytis judesių technikos ir panašiai. Judėjimas jiems teikia džiaugsmą. Reikia rūpintis vaikų poreikiu judėti, nes vaikas iš prigimties yra aktyvus. Jis pavargsta ne tiek nuo judesių, kiek nuo pasyvumo.
Fiziškai aktyvūs tėvai kur kas daugiau dėmesio skiria fizinei vaiko saviugdai, labiau rūpinasi savo ir savo šeimos narių sveikata nei fiziškai neaktyvūs tėvai.
Daugelyje ekonomiškai stiprių šalių įsitikinimas, kad judėjimo aktyvumas, derinamas su sveika mityba, padeda išsaugoti ir pagerinti sveikatą, jau tapo kultūros dalimi, o aktyvaus laisvalaikio leidimo formos – neatskiriama žmonių gyvenimo dalimi ir įpročiu.
Kasdieną sunaudojama vis mažiau energijos, nes buityje daug kas mechanizuota (skalbimo mašinos, dulkių siurbliai, automobiliai ir kt.). Į darbą dažniausiai važiuojama, o ne einama.
Energijos išskirti negalima, ją galima tik suvartoti.
Jei energijos sunaudojama daugiau nei gaunama su maistu, organizmas ją ima iš savo sukauptų atsargų. Kūno svoris krinta, nes mažėja atsargų kiekis.
Organizmui naudinga gavimo ir sunaudojimo pusiausvyra.
Tyrimais yra nustatyta, kad svoris labiau auga rudenį nei pavasarį. Tai siejama su judresniu gyvenimo būdu bei lengvesniu maistu šiltuoju metų periodu. Jei fizinis aktyvumas yra mažas, tai poveikis sveikatai yra minimalus arba jo iš viso nėra.
Yra daugybė veiklų, kurios nereikalauja didelių pastangų ar išlaidų, o sveikatai duoda begalinę naudą. Tik dažnas į tai nekreipia dėmesio ir fiziškai aktyvesnį gyvenimo būdą nukelia į ateitį. Galima atrasti tūkstantį priežasčių, kurios pastoviai trukdo pradėti sportuoti.
Bėgimas – viena populiariausių ir pigiausių sporto šakų. Nustatyta, kad lėtas, bet ilgas bėgimas (1-2 km) teigiamai veikia žmogaus organizmą. Bėgiojant sunormalėja kraujospūdis, pagerėja kraujo apytaka, kraujyje sumažėja cholesterolio, įvyksta teigiamų hormoninių poslinkių, mažėja tikimybė susirgti ateroskleroze ir vėžiu. Bėgimas išvalo rūkančiųjų plaučius, skatina kepenų ląstelių atsinaujinimą, neleidžia raumeniniam audiniui virsti riebaliniu.
Vaikščiojimas taip pat stiprina sveikatą, nes einant mankštinami viso kūno raumenys, mažėja sąnarių ir raumenų sustingimas bei skausmai, stabdomas kaulinio audinio irimas (osteoporozė), diabeto atsiradimas, mažėja padidėjęs kraujospūdis, širdies priepuolio ir insulto pavojus, įtampa, gerėja kraujotakos ir kvėpavimo sistemų veikla, stiprėja širdis, didėja plaučių talpa, gerėja protinė veikla, nes daugiau deguonies teikiama smegenims, rečiau skauda galvą, gerėja savijauta, pagerėja medžiagų apykaita, padidėja fizinė ištvermė ir pajėgumas.
Šiandien vis populiaresnis tampa plaukimas. Plaukiant stuburas pailsi nuo nuolatinės įtampos, išeikvojama daug šilumos, kalorijų, kurios atgaunamos pagerėjus medžiagų apykaitai. Suaktyvėjęs širdies darbas ir į odą plūstantis kraujas yra puiki natūralaus masažo priemonė, vanduo gaivina ir stiprina nervų sistemą. Plaukimas – viena geriausių kvėpavimo organus stiprinančių priemonių, didinančių organizmo atsparumą, stiprinančių širdies ir kraujagyslių sistemą.
Tai tik keletas būdų, kurie galėtų tapti Jūsų gyvenimo neatsiejama dalimi. Kaip malonu, pabudus anksti ryte, pasveikinus kylančią saulę, pavaikščioti ar pabėgioti rasotame parke, ežero pakrante ar šalia čiurlenančio upeliuko...Gera nuotaika, energija, gyvenimo džiaugsmas ir visa tai taip paprasta pasiekti.
Tarp žmogaus fizinės ir psichikos sveikatos egzistuoja glaudus ryšys.
Skatinant sportuoti, reikia galvoti ne apie kuo didesnius pasiekimus, bet apie fizinio aktyvumo teikiamą džiaugsmą, sveikatos saugojimą ir stiprinimą.
Besimankštindami po 30min. 2-3 kartus per savaitę, Jūs galite 15 proc. pagerinti savo fizinį pajėgumą ir sustiprinti sveikatą.
Taip Jūs galite 10-15 metų sumažinti ir savo biologinį amžių. Įrodyta, kad žmonės, kurie reguliariai mankštinasi, gyvena ilgiau.
KAS TRUKDO MANKŠTINTIS JUMS?

Mums rūpi aplinkos apsauga

Galimybę aplinkosauginėje veikloje Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui suteikė dalyvavime projekte ,,Vanduo ir sveikata''. Pagrindinis tikslas - ugdyti vaikų supratimą apie neatsiejamą sveikatos ir ekologijos tarpusavio ryšį, skatinant pažintinius, estetinius, kūrybinius įgūdžius. Projekte numatyta įvairi mokomoji veikla moksleiviams, įtraukiant mokyklų bendruomenę, Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistes, bei kitas organizacijas.

Balandžio mėn. su Vaikutėnų ir Kuktiškių mokyklų moksleiviais vyko diskusijos apie vandenį, jo poveikį žmogaus organizmui ir poreikį jį saugoti. Užpalių moksleiviai kartu su mokyklos darbuotojais ir visuomenės sveikatos specialistėmis tvarkė Užpalių apylinkes.

Gamta - neatsiejama nuo žmogaus gyvenimo

Balandžio 30 d. Užpalių mokyklos moksleiviai , mokytojai, mokyklos darbuotojai kartu su Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojomis dalyvavo akcijoje ,,Gražinkime Užpalius ''. Džiugu, kad užpaliečiai, organizuoja aplinkos tvartymo akcijas, rūpinasi aplinka kurioje gyvena.

Baigėsi rašinio konkursas "Sveikai gyventi padeda"

Visą balandžio mėnesį Utenos rajono penktų klasių moksleiviai galėjo dalyvauti rašinio konkurse "Sveikai gyventi padeda". Vaikai buvo pakankamai aktyvūs ir pristatė nemažai rašinių. Daugiausia dalyvių buvo iš Aukštakalnio bei Krašuonos pagrindinių mokyklų.
2009-05-05 Biuro direktorės A.Gaidienės sudaryta komisija atrinko 15 geriausių darbų, kurių autoriai bus apdovanoti prizu - kelione į Anykščius. Kiti konkurso dalyviai gaus padėkos raštus.
Moksleiviai, kurie vyks į kelionę:
Vyturių pagrindinės mokyklos - Sandra Čepurnaitė,
Rapolo Šaltenio pgrindinė - Vilmantė Petrauskaitė
Karolina Purvinytė
Užpalių gimnazija - Ingrida Gaučytė
Gintarė Bučinskaitė
Aukštakalnio pagrindinė - Austėja Lasytė
Gerda Meidutė
Karolina Maciulevičiūtė
Gabrielė Tarailytė
Tomas Česnavičius
Krašuonos pagrindinė - Raminta Kairionytė
Viktorija Sadaunikaitė
Aurelija Klimašauskaitė
Edvinas Jočys
Paulius Pumputis
Didelis ačiū visiems dalyviams bei jų mokytojams ir tėveliams.