Svarbu!

Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras "išsikėlė" į naują tinklalapį, kuris yra pastoviai papildomas nauja informacija: www.utenavsb.lt
Kviečiame apsilankyti.

Kalėdų stebuklas iš vaikų rankų

“…Labai norėčiau Jus pasveikinti su šventėmis ir palinkėti jaukios šilumos prie Kūčių stalo. Taip pat – vilties ir geros sveikatos, nes su sveikata ateina ir visi kiti geri dalykai...“, - tai tik vienas iš tūkstančių palinkėjimų, kuriuos vaikai rašė ant Kalėdinių sveikinimų vienišam žmogui. Visą gruodžio mėnesį vykusi Bendrumo akcija, pritraukė didelį būrį savo širdies gerumu norinčių pasidalinti vaikų bei suaugusiųjų. Akcijoje dalyvavo visos miesto mokyklos bei darželiai. Ypač aktyvūs buvo mūsų mažieji. Kiekvienas, kurdamas Kalėdinį sveikinimą vienišam žmogui išreiškė dėmesį, palaikymą ir supratingumą jam. Mintys, žodžiai, linkėjimai, kurie, lyg žiemos snaigės, nutūpė ant išradingai išmargintų, iškarpytų, aplikuotų ar dar kaip nors ypatingai sukurtų atvirukų.
Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojos su pilnais krepšiais sveikinimų, aplankė Utenos pensionatą, VšĮ Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, Utenos apskrities ligoninę, Leliūnų socialinės globos namus, Utenos Kristaus žengimo į dangų bei Dievo apvaizdos bažnyčias, Nakvynės namus. Pensionato, Šv. Klaros, Leliūnų socialinės globos namų gyventojams įteikti sveikinimai, palinkėta sveikatos, šilumos, gerų minčių, stiprybės ir dar daug ko, kas labai svarbu žmogui. Dėmesys, paprasčiausias išklausymas, rankos paspaudimas, apkabinimas..., tai taip paprasta, bet labai svarbu jiems, gyvenantiems „kitokiame pasaulyje“. Nuostaba, džiaugsmas, šypsena, kartais – ašaros jų akyse sakyte sakė, kokią vertę turi vaiko sukurtas sveikinimas. Skaitė, vartė, čiupinėjo, glostė ir net bučiavo Kalėdinius sveikinimus. Abejingu neįmanoma likti...
Sužavėjo Leliūnų socialinės globos namų jaukumas, darbuotojų šiluma bei ore tvyranti ramybė ir gerumo dvasia. Tai labiau panašu į jaukius, išpuoselėtus, Kalėdų laukiančius namus, o ne į „valdišką“ įstaigą. Čia gera ne tik gyventojams, darbuotojams, bet ir atsitiktinai užsukusiam svečiui.
Apsilankėme ir Leliūnų vaikų dienos centre. Čia šiluma ir jaukumu dalinasi apie 30 įvairaus amžiaus vaikų, kurie mokykloje turi savo patalpą, gali naudotis sporto sale, kompiuteriais, išgerti puodelį karštos arbatos, ruošti pamokas, užsiimti menine, sportine, vaidybine bei kitomis veiklomis. Su jais dirba Violeta Buterlevičienė, socialinės pedagogės Vilija Krivickienė, Daiva Leonavičienė, kurios ugdo socialinius įgūdžius, išklauso, organizuoja veiklas, padeda spręsti atsiradusias problemas, ugdo kūrybiškumą ir kt.
Tą vakarą čia buvo Kalėdinė vakaronė, kuriai vaikai ne tik paruošė šventišką stalą, bet ir parodė meninę programą. Jų laisvumas ir pasitikėjimas savimi atskleidė, kad jie čia jaučiasi saugūs. Viso renginio metu kartu dalyvavo Leliūnų mokyklos direktorius Edmundas Martinavičius.
Tarp šerkšnotų miškų, po sniego kepurėmis pasislėpę jaukūs namai, iš kamino virstantys dūmai, bylojo apie šilumą, kuri šaltą žiemos dieną jaukiai kvietė užeiti. Tai už Sudeikių įsikūrę Nakvynės namai. Dauguma gyventojų – vyrai, tačiau čia sukasi ir dvi moteriškės, kurios mikliai dėliojo į lėkštes garuojančius pietus. Sodybos šeimininkas kunigas Saulius Kalvaitis, globėjiškai bendrauja su nakvynės namų gyventojais. Šie žmonės taip pat neliko užmiršti ir jiems buvo perduoti ne tik vaikų sveikinimai, bet ir maisto atsargos, kurias padovanojo Vita ir Rimas Vilčinskai. „Dabar galėsime košes, blynus valgyti su uogiene“, - džiaugėsi gyventojai. Visada gera daryti gera!

Baigiasi metai, kurie buvo visokie: linksmi, kūrybingi, prasmingi, tačiau kartu ir labai sudėtingi. Norisi padėkoti visiems, kurie ne tik dalyvavo Bendrumo akcijoje, bet ir tiems, kurie prisidėjo prie jaukesnės aplinkos, sveikesnės visuomenės kūrimo. Ačiū visiems, kurie šypsojotės ir tie, kurie be reikalo pykote. Ačiū visiems, kurie buvote šalia! Ačiū visiems kitiems, kurių nepaminėjome! Būkite sveiki ir padovanokite kiekvienam iš mūsų šypseną, kuri nieko nekainuoja, o duoda labai daug!
Su Šventėmis!
Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro kolektyvas

JUDĖJIMAS SAVO SVEIKATOS LABUI

Sveika gyvensena susideda iš daug atskirų dalių, kurioms skirtingais žmogaus gyvenimo laikotarpiais stiprinti reikia skirti ne vienodą dėmesį. Sveikata yra labai svarbi visą žmogaus gyvenimą ne tik siekiant asmeninės laimės, bet ir ekonominės gerovės. Sveikata yra suprantama kaip visuma, kurią sudaro viena nuo kitos priklausančios sveikatos sritys. Fizinis aktyvumas – yra viena iš sveikatą veikiančių sričių. Didelė dalis vaikų ir suaugusiųjų gyvena hipokinetiškai (mažai juda). Mokykloje vaikai turi ilgą laiką sėdėti suole, jų kaulų ir raumenų sistema patiria didžiulį statinį krūvį. Laisvalaikį dažnai praleidžia užsiimdami sėdima veikla – skaitymu, televizijos laidų žiūrėjimu, „pasineria“ į virtualią erdvę ir pan. Toks gyvenimo būdas neigiamai veikia augančio vaiko sveikatą.
Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo ir visą lapkričio mėnesį vykdė konkursą „Aš sportuoju“. Jame galėjo dalyvauti visi rajono vaikai (nuo darželio iki aukščiausios gimnazijos klasės). Taisyklėse buvo nurodyta, kad dalyviai pateiktų CD, kuriuose nuotraukomis ar filmuota medžiaga pateiktų su fiziniu aktyvumu susijusias veiklas. Akcentuota į judėjimą, fizinio aktyvumo formas, kurios teikia malonumą, geras emocijas, nesiekiant aukštų rezultatų. Svarbiausia – gera savijauta ir sveikata.
Organizatoriams buvo pristatyta 12 darbų. Gruodžio 3 dieną komisija, kurioje dalyvavo Biuro direktorė Alma Gaidienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos švietimo, sporto ir turizmo vedėjas Romualdas Kraulišas, Utenos rajono tarybos narys Giedrius Indrašius bei Biuro darbuotojos Ina Meidienė ir Dalia Vanagienė, išrinko nugalėtojus. Tai Aukštakalnio pradinės mokyklos ketvirtokai, kuriems talkino mokytojos: Edita Ivonienė, Danutė Lašienė, Jolanta Mikužienė; 3a klasės mokinys Tadas Mikužis. Laimėtojai buvo apdovanoti sportiniais krepšiais, vaisių-riešutų rinkiniais bei padėkomis. Taip pat už dalyvavimą padėkos buvo įteiktos mokyklos-darželio „Saulutė“ darželinukams ir jų auklėtojoms: Aušrai Būgienei, Irenai Maigienei; Vyturių pagrindinės mokyklos 4c klasės mokiniams ir jų mokytojai Reginai Rimkienei; Vyturių pagrindinės mokyklos 3c klasės mokiniams ir jų mokytojai Ritai Malinauskaitei.
Nors už lango gili žiema ir ore sklando Kalėdų dvasia, tačiau šis metų laikas leidžia naudotis tik šiam sezonui būdingoms aktyvioms veikloms: slidinėjimu, čiuožimu, važinėjimu nuo kalniukų su rogutėmis, statant sniego pilis ar tiesiog praleidžiant laiką žiemiškame miške. Pasidžiaukime tuo, ką dovanoja gamta. Geros emocijos, fizinis aktyvumas suteiks jėgų ir bus puiki Kalėdinė dovana sau patiems. Ši dovana – SVEIKATA.

SKANIOS RYTINES KAVOS

Jeigu esi tikras kavos fanas, tai per daugybę kavos gėrimo
metų turėjo susikaupti milžiniškas kiekis tirščių. Štai kaip netikėtai
galima juos panaudoti paprasčiausiems buitiniams poreikiams:


Kavos tirščius reikia išdžiovinti orkaitėje, ant kepimo popieriaus. Įdėkite
truputį tirščių į šaldytuvą - produktų kvapai liausis maišęsi. Įsukite
tirščius į švarų skudurėlį ir įdėkite į patalynės krūvelę spintoje - tai
suteiks jai ypatingą aromatą. Patrinkite truputėlį tirščių tarp delnų - tai
padės atsikratyti nemalonių kvapų, likusių po žuvies darinėjimo.


TRĄŠOS.

Daug augalų (rožių krūmai, azalijos, rododendrai, lelijos) mėgsta taip
vadinamą rūgščią dirvą. Kavos tirščių likučiai iš rytmetinio kavos puodelio
taps šiems augalams puikiausia trąša. Jeigu jūs rimtai užsiimate
sodininkyste vasarnamyje ar užmiesčio sklype, nepatingėkite išmesti tirščius
į komposto duobę.


PRIEMONĖ PRIEŠ SKRUZDĖLES.

Išberkite šiek tiek džiovintų tirščių aplink tas vietas, kurias norite
apsiginti nuo skruzdėlių arba tiesiai ant skruzdėlyno - tai privers jas
pakeisti gyvenamą vietą.


DAŽAI.

Sudrėkinkite tirščius karštame vandenyje - gausis ekologiškai nekenksmingi
dažai audiniams, popieriui ar Velykų kiaušiniams. Galima į tokius dažus
pamerkti įprastus žydrus džinsus - tai suteiks jiems šviesiai rudą,
"vintažinį" atspalvį.



PRIEMONĖ NAIKINTI ĮBRĖŽIMAMS ANT BALDŲ.

Paties smulkiausio malimo tirščius
užpilkite karštu vandeniu, kad susidarytų košelė. Gautą mišinį atsargiai
įtrinkite į įbrėžimus, atsiradusius ant medinių baldų - jie išnyks tiesiog
akyse.


VALYMO PRIEMONĖ.


Tirščiai - tokia pati abrazyvinė medžiaga kaip ir mums įprasti valomieji
milteliai. Naudokite košelę iš tirščių įsisenėjusioms riebalų dėmėms
naikinti nuo viryklės.


APSAUGA NUO KAČIŲ.

Jeigu jūsų katė taip ir taikosi įsirengti asmeninį tualetą po mylimu rožių
krūmu, paprasčiausiai paberkite ten truputį tirščių, sumaišytų su sausomis
apelsinų žievelėmis - kvapas atbaidys gyvūną.


ŠAMPŪNAS ŠUNIUI NUO BLUSŲ.

Po to, kai apdorosite savo augintinio kailį įprastu šampūnu nuo blusų,
patrinkite jį dideliu kiekiu kavos tirščių, sumaišytų su vandeniu. Blusų
problema išnyks pati savaime, o kailiukas maloniai kvepės ir bus labai
minkštas pačiupinėti.

Konkurso "Aš sportuoju" nugalėtojų laukia apdovanojimai

Baigėsi konkursas „Aš sportuoju“. Komisija 2010-12-03 dieną išrinko nugalėtojus: grupinis darbas – Aukštakalnio pradinės mokyklos renginys „Šeimų sporto šventė“ (mokytojos E. Ivonienė, D.Lašienė, J. Mikužienė) ir Aukštakalnio pradinės mokyklos 3 A klasės mokinys Tadas Mikužis.
Ačiū visiems dalyvavusiems ir linkime, kad fizinis aktyvumas Jūsų gyvenime taptų kasdienine veikla.

2010 M. PAAUGLIŲ PATYČIŲ PAPLITIMO TYRIMO REZULTATAI

Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2010 m. spalio-lapkričio mėn. atliko 11-16 metų paauglių patyčių paplitimo tyrimą. Utenos rajono mokyklose buvo išdalinta 500 anketų, o tyrime dalyvavo 492 mokiniai, atitinkantys tyrimo tikslinę grupę. Buvo apklausti 171 mergaitė ir 147 berniukai, gyvenantys mieste, bei 87 mergaitės ir 87 berniukai, gyvenantys už miesto, kaime.
Patyčias (priekabiavimą) galima apibūdinti kaip „tyčinį pasi¬kartojantį neigiamą (nemalonų arba skausmingą) vieno ar kelių asmenų elgesį, nukreiptą prieš asmenį, kuriam sunku pačiam apsiginti“. Patyčios yra vienas iš pagrindinių veiksnių, smarkiai žalo¬jančių vaikų psichikos sveikatą ir trukdančių saugiai jaustis mokykloje, namuose, gatvėje. Patyčios skirstomos į tiesio¬gines (fizinės, žodinės), kai vaikas yra puolamas atvirai, ir netiesiogines (vaikas skaudinamas nenaudojant tiesioginės agresijos).
Nors apie patyčias Lietuvoje labai daug kalbama, kai kurie mokiniai vis dar nežino, kas yra patyčios, ir nemano, jog jie tyčiojasi ar iš jų yra tyčiojamasi. Lyginant mieste ir už miesto, kaime gyvenančių mokinių atsakymus, pastebėta, jog mokiniai, gyvenantys mieste, mokykloje ar klasėje jaučiasi saugesni už mokinius, gyvenančius už miesto, kaime.
Už miesto, kaime gyvenantys mokiniai taip pat dažniau nei mieste gyvenantys yra dėl patyčių nenuėję į mokyklą (atitinkamai 9 ir 5 proc.), pamokas (11 ir 6 proc.) ar vengę vietų mokykloje (26 ir 23 proc.).
13 proc. mieste ir 21 proc. už miesto, kaime gyvenančių mokinių patiria mokykloje patyčias. 10 proc. respondentų nežino, ar iš jų tyčiojasi kiti mokiniai. Tyrimų duomenys rodo, kad berniukai dažniau nei mergaitės tampa patyčių objektu (7 proc. berniukų, gyvenančių mieste, bei 11 proc., gyvenančių už miesto, kaime, lyginant su 6 proc. mieste gyvenančių mergaičių bei 10 proc. už miesto, kaime).
Ir mieste, ir už miesto, kaime gyvenantys mokiniai kenčia tiek nuo tiesioginių fizinių, tiek nuo netiesioginių verbalinių patyčių. Pastebėta, kad tarp mieste gyvenančių mokinių paplitę apkalbinėjimas, šmeižimas, pravardžiavimas, erzinimas, šaipymasis ir stumdymas.
Tarp už miesto, kaime gyvenančių mokinių be apkalbinėjimo, šmeižimo, pravardžiavimo, erzinimo bei šaipymosi paplitęs ir mušimas, kumščiavimas.
Dažniausios patyčių vietos, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos (mieste ar už miesto), nesiskiria. Tai yra mokyklos koridorius, klasė bei mokyklos kiemas, teritorija.
Dažniausiai mieste gyvenantys mokiniai patyčių atveju stengiasi parodyti, kad tai jų nejaudina, pasako apie tai draugams ar tėvams arba nesiima jokių veiksmų.
Už miesto, kaime gyvenantys mokiniai patyčių atveju dažniausiai atsako tuo pačiu, pasako tėvams arba stengiasi parodyti, kad tai jų nejaudina.
Tiek mieste, tiek už miesto, kaime gyvenantys mokiniai patyčių atveju kreipiasi(-ųsi) į klasės auklėtoją ar tėvus.
Remiantis respondentų atsakymais, galima teigti, jog 13 proc. mieste ir 14 proc. už miesto, kaime gyvenančių mokinių tyčiojasi iš kitų, o atitinkamai 8 proc. ir 10 proc. nežino, ar tyčiojasi. Dažniausi tyčiojimosi būdai: pravardžiavimas, erzinimas, šaipymasis, apkalbinėjimas, šmeižimas, ignoravimas, nebendravimas, nepriėmimas į bendrą veiklą, stumdymas.
Jei mokykloje vyksta patyčios, mokiniai dažniausiai bando apginti tą, iš kurio(-ios) tyčiojasi.
Dauguma mokinių (42 proc. mieste gyvenančių ir 46 proc. už miesto, kaime) mano, jog mokytojai nesityčioja iš mokinių.
Dauguma mokinių mano, jog, jei mokytojas mato, kad yra tyčiojamasi iš kurio nors mokinio, jis stabdo patyčias.
75 proc. mieste ir 77 proc. už miesto, kaime gyvenančių mokinių mano, jog patyčios yra nenormalu. Taip pat 77 proc. mieste ir 74 proc. už miesto, kaime gyvenančių mokinių mano, jog reikia pranešti suaugusiesiems, jei iš jų tyčiojasi. Apie vaiką, kuris tyčiojasi iš kitų mokinių, praneštų kiek mažiau – 67 proc. mieste ir 68 proc. už miesto, kaime gyvenančių mokinių.
Tyrimo duomenis analizavo ir apibendrino Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Evelina Narkevičiūtė-Petravičienė

Gruodžio 1 – Pasaulinė ŽIV/AIDS diena

Galbūt simboliška, kad pirmą žiemos dieną (gamtos sąstingio ir ramybės laikotarpiu) yra minima ŽIV/AIDS diena. Žmogus visada galvoja, kad „tos“ ligos egzistuoja kažkur, bet, tikrai, nepalies jo ar jo artimųjų, tačiau pravartu žinoti apie pavojus ir visada elgtis atsakingai. Net mažo neatsargumo kaina gali sugriauti įprastą gyvenimą.
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, pažeidžiantis imuninę sistemą, saugančią organizmą nuo infekcijų. ŽIV sukelia ŽIV ligą, kurios paskutinė stadija yra AIDS – įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas. Užsikrėtus ŽIV žmogus ilgus metus gali jaustis sveikas ir darbingas bei, apie infekciją nieko neįtardamas, platinti ją kitiems( nėra šiai ligai būdingų klinikinių simptomų). Antikūniai prieš žmogaus imunodeficito virusą atsiranda dažniausiai po 3-4 savaičių. ŽIV atakuoja ir naikina imuninės sistemos ląsteles, kurios kovoja su ligomis, todėl organizmas tampa neatsparus infekcijoms ir navikams.
ŽIV perduodamas : lytinių santykių metu ( vaginalinius, analinius, oralinius), per kraują (naudojant virusu užkrėstus švirkštus, adatas, medicininius instrumentus; perpilant kraują), iš motinos – vaikui (nėštumo, gimdymo, maitinimo krūtimi metu).
Išskiriami penki saugaus lytinio elgesio elementai: susilaikymas nuo intymių santykių; abipusės ištikimybės išsaugojimas; atsitiktinių lytinių partnerių neturėjimas; saugių lytinių santykių propagavimas; taisyklingas prezervatyvų naudojimas.
Susilaikymas nuo lytinių santykių – pats saugiausias būdas neužsikrėsti ŽIV lytiškai. Jauniems žmonėms reikėtų kuo vėliau pradėti lytinį gyvenimą. O nusprendusiems juos pradėti, svarbu vadovautis ištikimybės, pagarbos partneriui ir atsakomybės principais. Kiekvienas turi žinoti galimas rizikingo elgesio pasekmes.
ŽIV/AIDS – NĖRA IŠGIJIMO ATVEJŲ
NĖRA VAKCINOS
NESUSIFORMUOJA IMUNITETAS
Jeigu sužinote, kad esate užsikrėtęs ŽIV, apie tai būtina pasakyti savo lytiniams partneriams. Jie taip pat turėtų pasitikrinti ar nėra užsikrėtę ŽIV. Asmuo, gyvenantis su ŽIV/AIDS sergančiuoju, visada turi naudoti apsisaugojimo priemones. Užsikrėsti naudojantis bendru dušu, tualetu, indais, stalo įrankiais, baldais ir pan., - neįmanoma. Nėra nustatyta nei vieno atvejo, kad ŽIV užsikrėtė per seiles, ašaras, prakaitą, šlapimą. ŽIV neplatina vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai.
Saugokite save ir kitus! Būkite atsakingi ir nepamirškite, kad tik nuo Jūsų pačių priklauso gyvenimo kokybė ir trukmė.