(tęsinys)

Raudonasis dobilas. Naudojami džiovinti žiedai. Tinka lengvinant atsikosėjimą, skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą, taip pat vartojamas nuo uždegimų. Išoriškai jų koncentruoto užpilo pavilgais gydomi nudegimai, šalinami sąnarių skausmai, stabdomas kraujavimas. Liaudies medicinoje dobilų preparatai saugo nuo cholesterolio kaupimosi kraujyje, vartojami aterosklerozės profilaktikai, skausmingų menstruacijų metu, kraujuojant iš gimdos, gydo bronchitus, bronchų astmą, dusulį. Dobilų vonios praktikuojamos vaikų ligų praktikoje, sergant rachitu. Daugelyje šalių išdžiovinti ir sumalti į miltus raudonųjų dobilų žiedynai dedami į duoną tešlos kokybei pagerinti, sriuboms paskaninti. Jauni stiebai ir lapai vartojami salotoms, virti – kaip špinatai.
Sėjamoji aviža. Antžeminė dalis ir grūdai. Arbata vartojama nervams raminti, nuo nemigos, mažina šlapimo rūgšties ir jos druskų kiekį organizme bei tinka gydyti artritą, podagrą, reumatą, varo prakaitą, šlapimą, vartojama gydant šlapimo pūslės akmenligę, meteorizmą. Avižų šiaudai tinka vonioms nuo reumato, sąnarių uždegimų, paralyžiaus, kepenų, odos ligų, per didelio kojų prakaitavimo, taip pat teigiamai veikia organizmo funkcijas sergant hipertonine liga. Grūdai, kaip maisto produktas, arba grūdų nuoviras su medumi stiprina nusilpusį organizmą; jie skiriami šlapimo pūslės, inkstų ligoms gydyti.
Paprastoji kiaulpienė. Žaliava : šaknys, lapai, žiedynai. Senosiose XVI a. vaistažolių knygose jos minimos kaip viena iš svarbiausių vaistinių žolių. Kiaulpienių preparatai padidina visų vidaus liaukų sekreciją: pagerina tulžies išsiskyrimą, skatina kepenų, inkstų, skrandžio veiklą, gerina apetitą, veikia jungiamojo audinio medžiagų apykaitos procesus, vartojama nuo sąnarių uždegimų. Manoma, kad kiaulpienės preparatai padeda pašalinti iš organizmo cholesterolį, todėl tinka vartoti aterosklerozės profilaktikai, gerinti atmintį, bendrą organizmo savijautą, o lapai pavasarį yra vitaminų šaltinis. Liaudies medicinoje jas vadina „gyvybės šaknimi“. Ji gerina virškinimą, didina apetitą, padeda sergant cukriniu diabetu. Taip pat lengvina atsikosėjimą, tonizuoja ir aktyvina organizmo apsaugines jėgas. Kiaulpienių šaknų nuoviras vartojamas nuo hemorojaus, vidurių užkietėjimo, nervų ligų, pūlinių, nudegimų. Sultimis gydomos nuospaudos, karpos ir strazdanos.
Paprastasis krapas. Naudojama visa antžeminė dalis ir sėklos. Krapų preparatai išplečia kraujo indus, slopina uždegiminius procesus, veikia antiseptiškai, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Veikliosios medžiagos žadina apetitą, skatina virškinimą. Šviežia žolė tinka sutrikus virškinimui, sergant inkstų akmenlige (skatina šlapimo išsiskyrimą), lengvina atsikosėjimą sergant bronchitu. Vaisių nuoviras skiriamas kepenų ir šlapimtakių ligoms, skrandžio uždegimui gydyti, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Liaudies medicinoje krapus populiaru vartoti sekrecijai skatinti, gydant nemigą, hipertoninę ligą, širdies veiklos nepakankamumo atveju. Vaikams skiriama nuo meteorizmo ir pilvo skausmų. Išoriškai vartojama pavilgams gydant pūlingas odos žaizdas. Šviežiais krapais aromatizuojama, vitaminizuojama ir paskaninama dauguma maisto patiekalų. Krapų stiebai su nebaigusiomis nokti sėklomis yra būtinas komponentas raugiant, sūdant, marinuojant daržoves.
Didžioji nasturtė. Sėklos ir antžeminė dalis. Jų preparatai lengvina atsikosėjimą, plečia kraujagysles. Nasturčių sultimis gydomos šlapimtakių ligos. Žolės nuoviras vartojamas sergant skorbutu, bronchitu, bronchų astma, esant plaučių enfizemai. Jis gerina širdies raumens kraujotaką, juo gydoma išeminė širdies liga. Nasturčių preparatai vartojami intensyviai gydantis antibiotikais. Švieži lapai naudojami salotoms (praturtina jas vitaminais). Šviežių nasturčių lapų sultimis arba jų etanoline ištrauka įtrinama galvos oda slenkant plaukams.
Paprastasis apynys. Žaliava – spurgai. Apynių spurgai jau VIII a. buvo žinomi ir vartojami nuo nemigos, kaip nervų raminamoji, virškinimą gerinanti, šlapimo išsiskyrimą skatinanti, skausmus ir traukulius slopinanti priemonė. Įrodytos spurgų baktericidinės, fungicidinės savybės, estrogeninis aktyvumas. Bulgarų liaudies medicina rekomenduoja nakčiai po galva apynių spurgų prikimštą pagalvę kaip miegą gerinančią priemonę.
Pipirmėtė. Vaistinė žaliava – lapai. Pipirmėtės lapų užpilas vartojamas kaip raminantis, spazmolitinis, tulžies išsiskyrimą skatinantis vaistas; atpalaiduoja spazmus, malšina skausmą; veikia baktericidiškai; plečia širdies vainikines kraujagysles. Vartojama esant migreniniams galvos skausmams. Tinka virškinimui gerinti, pykinimui, nuo kolito. Naudojama burnos skalavimams kaip dezinfekuojamoji ir dantų skausmo malšinamoji priemonė. Liaudies medicinoje pipirmėčių nuoviras vartojamas viduriuojant; apetitui pagerinti; širdies, vidurių skausmams slopinti; stimuliuoja virškinimą, gerina savijautą, šalina depresiją bei nemalonų burnos kvapą; išoriškai vartojama gydant nudegimus, votis.
Smėlyninis šlamutis. Žiedynai. Šlamučių preparatai veikia spazmolitiškai, skatina tulžies išsiskyrimą, vartojami lėtiniams cholecistitams, hepatitams gydyti, esant tulžies pūslės spazmams, kaip skrandžio ir kasos sekreciją skatinanti, kraujavimą stabdanti priemonė ir kaip rišiklis. Pagerėjus tulžies sekrecijai ir atsiradus spazmolitiniam poveikiui, lėtiniu cholecistitu sergantiems ligoniams pamažu šalinami smulkūs akmenys, smėlis. Liaudies medicinoje šlamučių žiedynai vartojami kirmėlėms varyti, tulžies pūslės ir kepenų ligoms gydyti. Arbata geriama nuo geltligės, gastrito, kirminų, skrandžio ir žarnyno ligų, plaučių tuberkuliozės. Dažniausiai šlamučiai vartojami mišiniuose su kitomis vaistažolėmis. Specifinio kvapo džiovinti augalai dedami į drabužių spintą nuo kandžių. Žole geltonai dažomi audiniai.
Ugniažolė. Antžeminė dalis. Ugniažolė veikia nuskausminamai ir raminamai, skatina tulžies išsiskyrimą esant tulžies pūslės ir latakų uždegimams, akmenligei, kepenų ligoms. Pasižymi antibakteriniu aktyvumu, todėl ugniažolės preparatai vartojami uždegiminiams organizmo procesams slopinti, gydant bronchitą ir kosulį, odos tuberkuliozę. Liaudies medicinoje ugniažolės vartojamos geltligės, navikų, grybelinių ligų, podagros, vilkligės, karpų, žvynelinės, egzemų, furunkulų, dermatozių, gimdos kaklelio erozijos, pūlingo burnos gleivinės uždegimo. Vonelės skiriamos podagrai bei reumatui gydyti. Prof. K.Grybauskas nurodo, kad senovėje ugniažolė buvo gerai žinoma – ją vartodavo raupams gydyti. Šviežiomis žolės sultimis buvo gydomas odos vėžys, kartu su ąžuolu ir ievų žievės nuoviru – kai kurios grybelinės ligos. (Šis augalas nuodingas. Geriamuosius preparatus skiria tik gydytojas).
Vyšnia . Uogos su koteliais. Vartojamos šviežios, džiovintos ar konservuotos. Turi vitaminų C, PP ir B, folinės rūgšties, kalio, vario, geležies ir magnio. Mažina puvimo ir rūgimo procesus, laisvina vidurius, lengvina atsikosėjimą, gerina kraujo sudėtį, skatina šlapimo išsiskyrimą.
Juodvaisė aronija. Vaisiai. Aronijos vaisių vitamino P savybėmis pasižyminčios medžiagos stiprina kapiliarų sieneles, mažina laidumą, kartu gydo hipertoninę ligą, anacidinius gastritus, vartojama aterosklerozės profilaktikai, įvairios kilmės kraujavimams stabdyti bei perdozavus kraujo skystiklių. Vaisiai ir sultys veikia antibakteriškai. Jodo ir fenolkarboninių rūgščių derinys aronijų vaisiuose yra gamtos sukurtas preparatas tireotoksikozei gydyti.
Paprastoji avietė. Vaisiai ir lapai. Aviečių preparatai slopina uždegiminius procesus, mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą, veikia sutraukiamai, antibakteriškai, malšina skausmą, mažina cukraus kiekį kraujyje. Vaisiai vartojami peršalus ir sergant kvėpavimo takų ligomis, aterosklerozės profilaktikai ir gydymui. Vartojami protiniam ir fiziniam darbingumui sugrąžinti, žadina apetitą, stimuliuoja virškinimą, ypač trūkstant skrandyje rūgščių, apsaugo nuo žarnyno infekcijų, gydo avitaminozes, reguliuoja širdies ritmą. Vartojant avietes, geriau pasisavinami baltymai, iš organizmo šalinamos sunkiųjų metalų druskos, radionuklidai. Lapai vartojami gydant reumatą, sąnarių uždegimus, podagrą, karštinę, esant skydliaukės hiperfunkcijai, kapiliarų sienelėms stiprinti, skatina žaizdų gijimą. Liaudies medicinoje – tai pirmas vaistas gydant vaikus nuo įvairių peršalimo ligų: slogos, bronchito, gripo. Tibeto, Korėjos medicinoje avietės vartojamos nuo senų laikų (neurastenijoms, nevaisingumui, impotencijai gydyti).