Skiepų svarba keliaujantiems

Kiekvienais metais pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje,
daugėja keliautojų. Šiuolaikinėmis transporto priemonėmis
greitai įveikiami dideli atstumai, lankomos net ir pačios
atokiausios pasaulio šalys.
Tačiau kelionės - tai ne tik puikūs įspūdžiai ir poilsis,
jų metu susiduriama ir su rizika sveikatai. Ši rizika, o ypač
užkrečiamųjų ligų, susijusi su daugybe veiksnių: kelionės
ypatumais, kokia šalis lankoma, kokiu transportu
keliaujama, kokiomis sąlygomis gyvenama, kiek laiko
praleidžiama svetur. Rizika susijusi ir su keliaujančio
žmogaus ypatybėmis: amžiumi, sveikatos būkle, įpročiais ir
gyvenimo būdo ypatumais, kurie tam tikrais atvejais gali būti
užkrečiamųjų ligų rizikos veiksniais (pavyzdžiui, hepatitu B
užsikrėsti daug didesnę galimybę turi daug seksualinių
partnerių turintys asmenys).
Kiekvienais metais Pasaulio sveikatos organizacija
(PSO) rengia informacinį leidinį „Tarptautinės kelionės ir
sveikata”. Jo tikslas - užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui
tarp valstybių, apsaugoti keliautojus nuo rizikos sveikatai
veiksnių, informuoti apie užkrečiamųjų ligų riziką visose
pasaulio šalyse. PSO akcentuoja, kad prieš kelionę
kiekvienas asmuo turėtų konsultuotis su gydytoju dėl rizikos
veiksnių jo sveikatai kelionės metu.
Viena efektyviausių profilaktikos priemonių nuo
užkrečiamųjų ligų - skiepai. Kiekvienoje šalyje vykdomos
skiepijimų programos, kurių metu kūdikiai ir vaikai skiepijami
nuo užkrečiamųjų ligų (Lietuvoje pagal skiepų kalendorių
skiepijama nuo 9 užkrečiamųjų ligų). Skiepų pagalba
sukuriamas imunitetas, t.y. žmogus tampa apsaugotas nuo
konkrečios užkrečiamosios ligos. Skiepai dažnai apsaugo ne
tik nuo infekcijų, tačiau ir nuo komplikacijų, kurios gali turėti
fizinių ir psichologinių pasekmių visam gyvenimui. Be to,
skiepai yra viena iš ekonomiškai efektyviausių profilaktikos
priemonių, išsauganti darbingumą, sutaupanti gydymui
skirtas lėšas ir pan. Šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje
naudojamos saugios vakcinos ir nepageidaujamos reakcijos
pasitaiko itin retai.
Skiepai vykstant į tam tikras šalis gali būti privalomi.
Dažniausiai - tai skiepijimai nuo geltonojo drugio. Skiepijimai
nuo meningokokinės infekcijos privalomi piligrimams,
vykstantiems į Hadžą.
Nors visi kiti skiepai yra rekomenduotini, prieš
vykstant į kelionę kiekvienas turėtų būti informuotas apie
užkrečiamųjų ligų riziką ir galimas profilaktikos priemones.
Tam, kad po skiepų susiformuotų pakankamas imunitetas,
reikalingas tam tikras laikotarpis. Šio laikotarpio trukmė
priklauso nuo ligos, nuo kurios skiepijama, kiek kartų reikia
skiepyti, ar žmogus nuo šios ligos buvo skiepytas anksčiau.
Todėl dėl skiepų į medikus reikėtų kreiptis iki kelionės likus 4-
6 savaitėms. Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama
rekomenduojant nuo kokių ligų žmogui reikia pasiskiepyti yra
šalis į kurią keliaujama, kelionės trukmė, keliautojo amžius,
sveikatos būklė, ankstesni skiepai, skiepų kaina.
Dažniausiai keliautojai skiepijami nuo geltonojo
drugio, hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, poliomielito,
meningokokinės infekcijos, difterijos, stabligės, gripo.
Geltonasis drugys - susirgimas, registruojamas kai
kuriose Afrikos ir Pietų Amerikos šalyse. Juo pasiskiepijus
gaunamas tarptautinis skiepijimo nuo geltonojo drugio
sertifikatas - dokumentas, kurio šiuo metu reikalaujama
vykstant į kai kurias šalis ar tranzitu per jas. Nuo šio susirgimo
būtina skiepytis keliautojams, vykstantiems į endemines
teritorijas - dalį Afrikos ir Pietų Amerikos šalių.
Hepatitas A - keliautojams aktualiausia infekcija:
nustatyta, kad iš visų virusinių hepatitų, kuriais užsikrečiama
kelionėse, hepatitas A sudaro 60 proc. Juo kasmet pasaulyje
suserga apie 1,5 mln. žmonių. Hepatitas A plinta fekaliniu -
oraliniu keliu, t.y. per užkrėstą vandenį, maistą, rankas.
Pagrindiniai rizikos veiksniai: termiškai neapruoštas maistas
(pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas įvairioms jūros
gėrybėms), geriamas vanduo, maudymasis baseinuose.
Hepatito A virusui būdinga tai, kad jis gana atsparus
aplinkoje ir žmogaus užsikrėtimui reikalinga maža užkrato
dozė. Ši infekcija paplitusi daugelyje pasaulio šalių, tam
įtakos turi ir higieninės sąlygos. Pastaraisiais dešimtmečiais
dėl sparčiai kylančio pragyvenimo lygio bei skiepijimų
hepatito A vakcina sergamumas šia liga ryškiai sumažėjo
Šiaurės ir Vakarų Europos bei Šiaurės Amerikos šalyse. Pagal
hepatito A paplitimo rodiklius pasaulio šalys skirstomos į
didelio endemiškumo šalis (Afrikos, Pietų Amerikos, kai
kurios Azijos šalys), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir
Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir
Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija). Hepatitui
A imlūs visi žmonės, neturintys imuniteto šiai ligai.
Imunitetas įgyjamas persigus hepatitu A ar pasiskiepijus.
Skiepijama inaktyvuota hepatito A arba kombinuota hepatito
A ir hepatito B vakcinomis. Šios vakcinos pasižymi
efektyvumu, saugumu, jomis skiepijami vaikai ir suaugusieji.
Po skiepų nuo hepatito A apsauginis imunitetas išsivysto.
Šiame Informacinio biuletenio numeryje taip pat
rasite informacijos ir apie ūmias žarnyno infekcines ligas,
kurių protrūkis pastebimas vasarą. Tai grupė ligų, plintančių
per mikroorganizmais užkrėstą maistą bei kontaktiniu būdu.
Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje sergamumas žarnyno
infekcinėmis ligomis didėja ir vidutiniškai kasmet
užregistruojama nuo 11 iki 20 tūkst. atvejų. Tačiau oficialioji
statistika neatspindi realios situacijos, kadangi ne visi
susirgę kreipiasi medicinos pagalbos, netiriami
mikrobiologiškai. Atskirų nozologinių ligų daugiametės
tendencijos yra panašios į Europos Sąjungos šalių
tendencijas. Didžiausiais sergamumas yra vaikų iki 6 metų
amžiaus. Beveik du trečdaliai susirgusiųjų asmenų žarnyno
infekcinėmis ligomis užsikrečia namų aplinkoje ir nuo
namuose paruošto maisto.
Keliautojai - viena pagrindinių rizikos grupių,
galinčių susirgti šia liga. Ypač rizikuoja išsivysčiusių šalių
gyventojai, vykstantys į endemines vidurių šiltinės šalis,
todėl vakcina rekomenduojama keliautojams, vykstantiems
į vietoves, kuriose yra blogos higieninės sąlygos. Skiepijama
vidurių šiltinės polisaharidine vakcina, kuri yra gerai
toleruojama ir suteikia patikimą apsaugą.
Hepatitas B - sunki virusinė liga, pažeidžianti
kepenis. Jai būdingos lėtinės formos, dėl kurių žmogus gali
susirgti kepenų ciroze ar kepenų vėžiu. Hepatitu B
užsikrečiama virusui su krauju ar kitais kūno skysčiais
patekus į organizmą per pažeistą odą ar gleivinę.
Dažniausiai užsikrečiama nesaugių lytinių santykių metu ir
per nesaugias medicinines procedūras, vartojant injekcinius
narkotikus. Lytinis hepatito B viruso plitimo kelias ypač
paplitęs tarp paauglių ir jauno amžiaus suaugusiųjų šalyse su
žemu ar vidutiniu hepatito B viruso paplitimo lygiu.
Skiepijama rekombinantine hepatito B vakcina arba
kombinuota hepatito A ir hepatito B vakcina.
Hepatito B virusas paplitęs daugelyje šalių, mažas
paplitimas yra tik Vakarų Europoje, Australijoje, Naujojoje
Zelandijoje ir Šiaurės Amerikoje (išskyrus Aliaską bei arktinę
Kanadą). Nuo hepatito B patariama skiepytis keliautojams,
vykstantiems į didelio hepatito B paplitimo šalis, taip pat
keliautojams, kuriems gali prireikti medicininės ir
stomatologinės pagalbos užsienio šalyse bei turintiems
seksualinių kontaktų užsienyje ar vartojantiems injekcinius
narkotikus.
Keliautojams gali būti rekomenduojama skiepytis
nuo difterijos, stabligės, meningokokinės infekcijos ir kitų
užkrečiamųjų ligų, skiriama chemioprofilaktika nuo
maliarijos.
Parengė:
Daiva Razmuvienė
Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras