VANDUO IR SVEIKATA

Vanduo – gyvybės šaltinis. Be maisto žmogus gali išgyventi mėnesį ir daugiau, o be vandens – vos kelias dienas. Labai svarbu, kad organizme nestokotų vandens, kad gaunamas vanduo būtų tinkamos kokybės, kad vaikai nuo mažens išmoktų vertinti vandens reikšmę žmogaus organizmui, brangintų tyrą vandenį, saugotų jį nuo taršos.
Įsibėgėjus gamtosauginiam projektui Utenos rajono savivaldybės salėje rugsėjo 18 d.vyko diskusija prie apvalaus stalo. Sužinoti ir padiskutuoti apie naudojamą vandenį susirinko Vyturių , R. Šaltenio, Aukštakalnio, Krašuonos pagrindinių mokyklų bei ,,Saulės‘‘ ir ,,Dauniškio‘‘ gimnazijų moksleiviai, viešnios: UAB ,,Utenos vandenys‘‘ , Maisto ir veterinarijos, Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyriaus, Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojai.
Dažnas žmogus apie vandenyje esamus teršalus nepagalvoja, nežino kiek tai veikia jo sveikatą.. Apie geriamojo vandens kokybę , mikrobiologinius tyrimus kalbėjo uždarosios akcinės bendrovės ,, Utenos vandenys ‘‘ inžinierė biologė Rita Skrebiškienė. Maisto ir veterinarijos atstovė, Dalia Laimienė, papasakojo apie požeminį vandenį, geriamo vandens kontrolę, planinius ir neplaninius tikrinimus. Utenos miesto mokyklų moksleiviams buvo rodomas filmas ,, Žemė ‘‘. Diskutuojant prie apvalaus stalo vyko mineralinio, mineralizuoto, Krokulės šaltinio ir giluminio gręžinio vandens degustacija..
Visi dalyvaujantys dalyviai parašė palinkėjimus - ,,Kaip išsaugoti vandenį ‘‘ . Pasibaigus projektui, palinkėjimai bus įteikti Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyriui.
Dalyvavusiems moksleiviams buvo įteiktos atminimo dovanėlės.

Mieste be savo automobilio

Gamta, kaip ir žmogus po sunkių vasaros darbų, turi pailsėti, kad pavasarį vėl iš naujo atbustų ir džiugintų mūsų širdis. Ruduo, tai metas, kai žemė pasipuošia spalvingais medžių lapais, sodai atiduoda per vasarą subrandintą gausų derlių, miškas dosniai dalina grybus ir uogas, o dienos darosi vis trumpesnės ir trumpesnės...
Kiekvieną rugsėjį Europoje vykdoma judriosios savaitės ir „Mieste be savo automobilio“ akcija. Prie šios akcijos prisijungė Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyrius, Visuomenės sveikatos biuras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos RAAD Utenos rajono agentūros darbuotojai. Akcijos metu buvo tikrinama automobilių išmetamų dujų koncentracija, automobilių vairuotojai informuojami apie judriosios savaitės tikslus bei išdalinti šiai akcijai skirti lankstinukai.
Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojai išplatino lankstinukus švietimo įstaigose bei vykdė 12 klasių moksleivių anketinę apklausą, kurios tikslas- išsiaiškinti respondentų požiūrį į organizuojamą akciją. Dalyvavo visos Utenos rajono gimnazijos. Buvo išdalintos 624 anketos, iš kurių buvo užpildytos 603. Džiugu ,kad moksleiviai aktyviai dalyvavo apklausoje. Apibendrinus gautus rezultatus paaiškėjo:
· Dažniausiai šeima turi 2 automobilius;
· 41 proc. respondentų vairuoja automobilį;
· Dažniausiai moksleiviai į mokyklą eina pėsčiomis, tačiau neretai vyksta ir dviračiu;
· Dauguma apklaustųjų žino, jog automobilio išmetamųjų dujų koncentracija kenksminga aplinkai ir žmogui;
· Didelė dalis apklaustųjų teigė, kad vykti į mokyklą dviračiu yra nemadinga;
· 75 proc. respondentų mano, kad tokios akcijos yra reikalingos.
Prie šios akcijos prisidėjo ir rajono gyventojai, kurie šiomis dienomis į darbą vyko visuomeniniu transportu, dviračiu arba ėjo pėsčiomis.
Nors ši akcija jau pasibaigė, tačiau nepamirškime, kad eidami į darbą pėsčiomis ar vykdami dviračiu, stipriname ne tik savo sveikatą, bet ir tausojame gamtą.

PASITIKRINK IR IŠSAUGOK TAI, KAS BRANGIAUSIA!

VšĮ Utenos PSPC vykdo ankstyvosios diagnostikos programas:
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programą 25-60 metų moterims (kas 3 m.);
Krūties vėžio prevencinę programą 50-69 metų moterims (kas 2 m.);
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos programa 40-55 metų vyrams ir 50-65 metų moterims (1 kartą m.);
Priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programa 50-75 metų vyrams (kas 2 m.)

Noriu būti sveikas

Kiekvienais metais vasara džiugina šiltais orais, žalia gamta ir gera nuotaika. Vasarą darželius lanko nedidelis vaikų būrys. Tėvai - pagrindiniai vaiko ugdytojai, tačiau svarbų vaidmenį vaiko pasaulyje atlieka ir darželio darbuotojai. Tai pirmoji visuomeninio auklėjimo įstaiga, kurios pareiga - suteikti vaikui vertybines orientacijas, parengti jį tolimesniam gyvenimui, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius.

Rugpjūčio mėn. Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojos mokykloje - darželyje ,,Gandrelis'', lopšelyje - darželyje ,,Voveraitė'' ir lopšelyje - darželyje ,,Želmenėlis'' organizavo renginį ,,Noriu būti sveikas''.

Renginio metu buvo kalbama, diskutuojama ką daryti, kad būtum sveikas ir stiprus. Daugelis sakė, kad reikia valgyti daug daržovių bei vaisių, sportuoti, valyti dantukus, plauti rankas. Vaikai darė rytinę mankštą, kartu su auklėtojomis pasiskirstę į komandas dalyvavo estafėčių rungtyse. Drąsiausi vaikučiai deklamavo eilėraštukus, dainavo, pūtė balionus, skambant muzikai linksmai šoko. Mažieji stebino savo judrumu, išmone, žavėjo nuoširdumu. Visiems susirinkusiems - pateiktas klausimas: Kas nieko nekainuoja? O juk šypsena nieko nekainuoja! Laimėtojams buvo įteikti padėkos raštai, ženkliukai.

Nuoširdžiai dėkojame darželių direktoriams bei jų kolektyvams už šiltą priėmimą. Tikimės nuoširdaus bendradarbiavimo ir ateityje, nes VAIKAI -didžiausia gyvenimo vertybė.

Moksleiviai privalo pasitikrinti sveikatą

Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, jog vasara yra pats tinkamiausias laikas prieš naujus mokslo metus pasitikrinti moksleiviams sveikatą. Visi moksleiviai iki rugsėjo 15 dienos turi pateikti pažymėjimą apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus. Vaiko sveikatos pažymėjimus reikia pateikti visuomenės sveikatos priežiūros specialistėms, vykdančioms mokinių sveikatos priežiūrą mokyklose. Privalomas sveikatos patikrinimas yra labai svarbus. Laiku nustatytos ligos padeda lengviau išspręsti problemas. Be to, neturėdami informacijos apie vaiko sveikatą, mokytojai ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai negali užtikrinti, kad ugdymo proceso metu nebus jai pakenkta. Vaiko sveikatos pažymėjimą išduoda asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Tereikia apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ar pediatrą įprasta tvarka: iš anksto užsiregistruoti ir nuvykti nurodytu laiku. Vasarą atostogauja ir gydytojai, todėl sveikatos tikrinimą geriau suplanuoti iš anksto.
Gydytojai turi įvertinti ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinę būklę. Radus pakitimų, vaikas nusiunčiamas atitinkamos srities specialisto konsultacijai arba tyrimams. Galutinė išvada apie vaiko sveikatos būklę pateikiama tik po specialistų konsultacijų. Ypač svarbu, kad vaiko sveikatos pažymėjime būtų kuo išsamesnė informacija, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistai galėtų tinkamai patarti pedagogams, į ką atkreipti dėmesį. Dažniausiai mokyklinio amžiaus vaikams nustatomi sveikatos sutrikimai būna prastas regėjimas, netaisyklinga laikysena, kankina alergijos, skundžiasi virškinimo sutrikimais.
Įvertinus gydytojų rekomendacijas, visuomenės sveikatos priežiūros specialistės suskirsto mokinius fizinio lavinimo pamokose į tris grupes: pagrindinę, parengiamąją ir specialiąją. Pagrindinei grupei priklausantys mokiniai gali sportuoti be jokių apribojimų. Parengiamajai grupei priskiriami tie, kurie dėl kai kurių ligų negali atlikti kai kurių užduočių: bėgti ilgo kroso distancijų, šokti į tolį, aukštį ir panašiai. Turintys dar sunkesnių sveikatos sutrikimų vaikai patenka į specialiąją grupę.
Sveikata – unikali vertybė, gamtos dovanota žmogui, tad svarbu kad laiku ir sistemingai ją pasitikrintumėte.
Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

(tęsinys)

Raudonasis dobilas. Naudojami džiovinti žiedai. Tinka lengvinant atsikosėjimą, skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą, taip pat vartojamas nuo uždegimų. Išoriškai jų koncentruoto užpilo pavilgais gydomi nudegimai, šalinami sąnarių skausmai, stabdomas kraujavimas. Liaudies medicinoje dobilų preparatai saugo nuo cholesterolio kaupimosi kraujyje, vartojami aterosklerozės profilaktikai, skausmingų menstruacijų metu, kraujuojant iš gimdos, gydo bronchitus, bronchų astmą, dusulį. Dobilų vonios praktikuojamos vaikų ligų praktikoje, sergant rachitu. Daugelyje šalių išdžiovinti ir sumalti į miltus raudonųjų dobilų žiedynai dedami į duoną tešlos kokybei pagerinti, sriuboms paskaninti. Jauni stiebai ir lapai vartojami salotoms, virti – kaip špinatai.
Sėjamoji aviža. Antžeminė dalis ir grūdai. Arbata vartojama nervams raminti, nuo nemigos, mažina šlapimo rūgšties ir jos druskų kiekį organizme bei tinka gydyti artritą, podagrą, reumatą, varo prakaitą, šlapimą, vartojama gydant šlapimo pūslės akmenligę, meteorizmą. Avižų šiaudai tinka vonioms nuo reumato, sąnarių uždegimų, paralyžiaus, kepenų, odos ligų, per didelio kojų prakaitavimo, taip pat teigiamai veikia organizmo funkcijas sergant hipertonine liga. Grūdai, kaip maisto produktas, arba grūdų nuoviras su medumi stiprina nusilpusį organizmą; jie skiriami šlapimo pūslės, inkstų ligoms gydyti.
Paprastoji kiaulpienė. Žaliava : šaknys, lapai, žiedynai. Senosiose XVI a. vaistažolių knygose jos minimos kaip viena iš svarbiausių vaistinių žolių. Kiaulpienių preparatai padidina visų vidaus liaukų sekreciją: pagerina tulžies išsiskyrimą, skatina kepenų, inkstų, skrandžio veiklą, gerina apetitą, veikia jungiamojo audinio medžiagų apykaitos procesus, vartojama nuo sąnarių uždegimų. Manoma, kad kiaulpienės preparatai padeda pašalinti iš organizmo cholesterolį, todėl tinka vartoti aterosklerozės profilaktikai, gerinti atmintį, bendrą organizmo savijautą, o lapai pavasarį yra vitaminų šaltinis. Liaudies medicinoje jas vadina „gyvybės šaknimi“. Ji gerina virškinimą, didina apetitą, padeda sergant cukriniu diabetu. Taip pat lengvina atsikosėjimą, tonizuoja ir aktyvina organizmo apsaugines jėgas. Kiaulpienių šaknų nuoviras vartojamas nuo hemorojaus, vidurių užkietėjimo, nervų ligų, pūlinių, nudegimų. Sultimis gydomos nuospaudos, karpos ir strazdanos.
Paprastasis krapas. Naudojama visa antžeminė dalis ir sėklos. Krapų preparatai išplečia kraujo indus, slopina uždegiminius procesus, veikia antiseptiškai, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Veikliosios medžiagos žadina apetitą, skatina virškinimą. Šviežia žolė tinka sutrikus virškinimui, sergant inkstų akmenlige (skatina šlapimo išsiskyrimą), lengvina atsikosėjimą sergant bronchitu. Vaisių nuoviras skiriamas kepenų ir šlapimtakių ligoms, skrandžio uždegimui gydyti, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Liaudies medicinoje krapus populiaru vartoti sekrecijai skatinti, gydant nemigą, hipertoninę ligą, širdies veiklos nepakankamumo atveju. Vaikams skiriama nuo meteorizmo ir pilvo skausmų. Išoriškai vartojama pavilgams gydant pūlingas odos žaizdas. Šviežiais krapais aromatizuojama, vitaminizuojama ir paskaninama dauguma maisto patiekalų. Krapų stiebai su nebaigusiomis nokti sėklomis yra būtinas komponentas raugiant, sūdant, marinuojant daržoves.
Didžioji nasturtė. Sėklos ir antžeminė dalis. Jų preparatai lengvina atsikosėjimą, plečia kraujagysles. Nasturčių sultimis gydomos šlapimtakių ligos. Žolės nuoviras vartojamas sergant skorbutu, bronchitu, bronchų astma, esant plaučių enfizemai. Jis gerina širdies raumens kraujotaką, juo gydoma išeminė širdies liga. Nasturčių preparatai vartojami intensyviai gydantis antibiotikais. Švieži lapai naudojami salotoms (praturtina jas vitaminais). Šviežių nasturčių lapų sultimis arba jų etanoline ištrauka įtrinama galvos oda slenkant plaukams.
Paprastasis apynys. Žaliava – spurgai. Apynių spurgai jau VIII a. buvo žinomi ir vartojami nuo nemigos, kaip nervų raminamoji, virškinimą gerinanti, šlapimo išsiskyrimą skatinanti, skausmus ir traukulius slopinanti priemonė. Įrodytos spurgų baktericidinės, fungicidinės savybės, estrogeninis aktyvumas. Bulgarų liaudies medicina rekomenduoja nakčiai po galva apynių spurgų prikimštą pagalvę kaip miegą gerinančią priemonę.
Pipirmėtė. Vaistinė žaliava – lapai. Pipirmėtės lapų užpilas vartojamas kaip raminantis, spazmolitinis, tulžies išsiskyrimą skatinantis vaistas; atpalaiduoja spazmus, malšina skausmą; veikia baktericidiškai; plečia širdies vainikines kraujagysles. Vartojama esant migreniniams galvos skausmams. Tinka virškinimui gerinti, pykinimui, nuo kolito. Naudojama burnos skalavimams kaip dezinfekuojamoji ir dantų skausmo malšinamoji priemonė. Liaudies medicinoje pipirmėčių nuoviras vartojamas viduriuojant; apetitui pagerinti; širdies, vidurių skausmams slopinti; stimuliuoja virškinimą, gerina savijautą, šalina depresiją bei nemalonų burnos kvapą; išoriškai vartojama gydant nudegimus, votis.
Smėlyninis šlamutis. Žiedynai. Šlamučių preparatai veikia spazmolitiškai, skatina tulžies išsiskyrimą, vartojami lėtiniams cholecistitams, hepatitams gydyti, esant tulžies pūslės spazmams, kaip skrandžio ir kasos sekreciją skatinanti, kraujavimą stabdanti priemonė ir kaip rišiklis. Pagerėjus tulžies sekrecijai ir atsiradus spazmolitiniam poveikiui, lėtiniu cholecistitu sergantiems ligoniams pamažu šalinami smulkūs akmenys, smėlis. Liaudies medicinoje šlamučių žiedynai vartojami kirmėlėms varyti, tulžies pūslės ir kepenų ligoms gydyti. Arbata geriama nuo geltligės, gastrito, kirminų, skrandžio ir žarnyno ligų, plaučių tuberkuliozės. Dažniausiai šlamučiai vartojami mišiniuose su kitomis vaistažolėmis. Specifinio kvapo džiovinti augalai dedami į drabužių spintą nuo kandžių. Žole geltonai dažomi audiniai.
Ugniažolė. Antžeminė dalis. Ugniažolė veikia nuskausminamai ir raminamai, skatina tulžies išsiskyrimą esant tulžies pūslės ir latakų uždegimams, akmenligei, kepenų ligoms. Pasižymi antibakteriniu aktyvumu, todėl ugniažolės preparatai vartojami uždegiminiams organizmo procesams slopinti, gydant bronchitą ir kosulį, odos tuberkuliozę. Liaudies medicinoje ugniažolės vartojamos geltligės, navikų, grybelinių ligų, podagros, vilkligės, karpų, žvynelinės, egzemų, furunkulų, dermatozių, gimdos kaklelio erozijos, pūlingo burnos gleivinės uždegimo. Vonelės skiriamos podagrai bei reumatui gydyti. Prof. K.Grybauskas nurodo, kad senovėje ugniažolė buvo gerai žinoma – ją vartodavo raupams gydyti. Šviežiomis žolės sultimis buvo gydomas odos vėžys, kartu su ąžuolu ir ievų žievės nuoviru – kai kurios grybelinės ligos. (Šis augalas nuodingas. Geriamuosius preparatus skiria tik gydytojas).
Vyšnia . Uogos su koteliais. Vartojamos šviežios, džiovintos ar konservuotos. Turi vitaminų C, PP ir B, folinės rūgšties, kalio, vario, geležies ir magnio. Mažina puvimo ir rūgimo procesus, laisvina vidurius, lengvina atsikosėjimą, gerina kraujo sudėtį, skatina šlapimo išsiskyrimą.
Juodvaisė aronija. Vaisiai. Aronijos vaisių vitamino P savybėmis pasižyminčios medžiagos stiprina kapiliarų sieneles, mažina laidumą, kartu gydo hipertoninę ligą, anacidinius gastritus, vartojama aterosklerozės profilaktikai, įvairios kilmės kraujavimams stabdyti bei perdozavus kraujo skystiklių. Vaisiai ir sultys veikia antibakteriškai. Jodo ir fenolkarboninių rūgščių derinys aronijų vaisiuose yra gamtos sukurtas preparatas tireotoksikozei gydyti.
Paprastoji avietė. Vaisiai ir lapai. Aviečių preparatai slopina uždegiminius procesus, mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą, veikia sutraukiamai, antibakteriškai, malšina skausmą, mažina cukraus kiekį kraujyje. Vaisiai vartojami peršalus ir sergant kvėpavimo takų ligomis, aterosklerozės profilaktikai ir gydymui. Vartojami protiniam ir fiziniam darbingumui sugrąžinti, žadina apetitą, stimuliuoja virškinimą, ypač trūkstant skrandyje rūgščių, apsaugo nuo žarnyno infekcijų, gydo avitaminozes, reguliuoja širdies ritmą. Vartojant avietes, geriau pasisavinami baltymai, iš organizmo šalinamos sunkiųjų metalų druskos, radionuklidai. Lapai vartojami gydant reumatą, sąnarių uždegimus, podagrą, karštinę, esant skydliaukės hiperfunkcijai, kapiliarų sienelėms stiprinti, skatina žaizdų gijimą. Liaudies medicinoje – tai pirmas vaistas gydant vaikus nuo įvairių peršalimo ligų: slogos, bronchito, gripo. Tibeto, Korėjos medicinoje avietės vartojamos nuo senų laikų (neurastenijoms, nevaisingumui, impotencijai gydyti).

DARŽOVĖS IR MAISTAS, IR VAISTAS

Gamta – neišsenkantis maisto medžiagų, energijos, informacijos apie mus supančią aplinką, o taip pat dvasinio įkvėpimo šaltinis.
Pripratome girdėti žodį krizė ir tai visiškai nesuderinama su gamta. Pramonės, prekybos, ekonomikos išsivystymas privertė užmiršti mūsų senolių vaistus ir profilaktikos priemones, kurie auga mūsų darže, be jokių E, veiksmingi ir daug maloniau priimami mūsų organizmo. Beje – kiekvienas galime pasirinkti sau labiau priimtiną augalinės kilmės medžiagą. Ir vėl bus galima džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu ir visiškai pozityviai žvelgti į krizę.
Bet pirmiausia – Žmogaus mintys turi įtakos jo sveikatai, todėl daugelio ligų priežasčių pirmiausia reikia ieškoti savyje.
Vaistinė agurklė – vartojami švieži lapai ir jauni ūgliai. Pasižymi priešuždegiminėmis, šlapimo ir prakaito išsiskyrimą skatinančiomis savybėmis. Jos preparatai gerina medžiagų apykaitą, sergant podagra, odos ligomis (egzemomis, žvyneline, neurodermitais), reguliuoja širdies darbą, veikia švelniai laisvinamai. Veiksminga sergant reumatu, kvėpavimo takų kataru, kai kuriomis nervų sistemos ligomis. Šviežios sultys tinka sergant karštine, skarlatina, raudoniuke, tulžies ir šlapimo pūslės akmenlige. Kvapas ir skonis primena šviežią agurką. Tinka pagardinti salotas, šaltus barščius.
Ridikai – vartojamos šaknys. Turi savybę iš organizmo šalinti blogąjį cholesterolį, padeda įsisavinti riebų maistą ir valo žarnyną. Turi antiseptinių savybių.
Bulvės – vartojami šakniavaisiai. Didelę bulvės dalį sudaro krakmolas, bet yra ir vitaminų, mikroelementų, aminorūgščių. Pagal vitamino C kiekį nenusileidžia apelsinams, citrinoms; taip pat yra vitaminų B1, B2, PP, kalio, todėl tinka sergant širdies-kraujagyslių ligomis, taip pat hipertonine liga.
Bulvių sultys vartojamos normalizuoti skrandžio rūgštingumui, mažina rėmens graužimą, raugėjimą, todėl tinka skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, kolitui, gastritui. Bulvių sultimis gydomi odos uždegimai, egzemos, nudegimai.
Suvalgę 200 g. šviežių su lupenom virtų bulvių, gauname vitamino C paros normą. Žievelė apsaugo organizmą nuo kancerogenų.
Bulvė padeda nuo depresijos ir neurozių.
Šios daržovės veikia ne tik vidaus organus, bet ir odą. Ne veltui žalia lupta bulve nuo seno gydė išbėrimus, nudegimus, sumušimus.
Kopūstas – naudojama antžeminė dalis. Tai daržovė, kurioje gausu ląstelienos, pektinų, cukraus, vitaminų B, P, PP, J, U, galybė mineralinių medžiagų, organinių rūgščių. Ne mažiau nei apelsinuose yra vitamino C. Jis išlieka ir šviežiuose, ir raugintuose kopūstuose.
Šviežios kopūstų sultys tinka sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, kolitu, kepenų ligomis.
Su kopūstų lapų košele gydomos opos, egzemos, nudegimai, pūliuojančios žaizdos. Taip pat tinka uždėti kopūsto lapu iš vidinės pusės.
Krienas – šviežios šaknys, jauni lapai. Turi mineralinių medžiagų, vitamino C, fitoncidų. Vartojamas apetitui gerinti, žarnyno bei virškinamojo trakto, tulžies latakų ligoms gydyti. Turi baktericidinių savybių, todėl patariama juo skalauti burną ir gerklę sergant angina, vartojama kaip skausmą malšinanti priemonė (sergant radikulitu, artritu, reumatu, podagra); aktyvuoja širdies kraujagyslių sistemą. Krieno lapai slopina skausmą.
Jų preparatai vartojami sergant infekcinėmis plaučių ligomis, šlapimtakių, šlapimo pūslės akmenlige. Padeda sergant skorbutu, mažakraujyste.
Pavilgai ir krienų masės kaukės vartojamos kosmetikoje pigmentinėms dėmėms ir strazdanoms pašalinti.
Česnakas – svogūnai ir lapai. Turi daug baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mikro ir makroelementų , eterinių aliejų, kurie turi baktericidinių savybių, malšina skausmą; didina organizmo atsparumą peršalimo infekcijoms; mažina arterinį kraujospūdį, gerina širdies darbą ir apetitą; stimuliuoja virškinimą, mažina puvimo ir rūgimo procesus žarnyne; padeda geriau pasisavinti maistą. Česnake daug fitoncidų, pasižyminčių priešmikrobinėmis, priešgrybelinėmis, priešparazitinėmis savybėmis. Stiprina sekrecinį ir motorinį skrandžio ir žarnyno aktyvumą; efektyvus sergant ateroskleroze, inkstų akmenlige; stimuliuoja lytinę funkciją; veikia kaip regeneraciją, žaizdų gijimą stimuliuojanti priemonė; naudingas vėžinių susirgimų gydime, turi antioksidantinių savybių. Išoriškai vartojamas esant burnos ertmės uždegiminiams procesams; gydo nuospaudas ir egzemas, karpas ; stiprina plaukus; gydo bičių, nuodingų vabzdžių ir gyvačių įkandimus. Vartojamas klizmoms bei helmintų gydymui.
Kelias minutes kramtomas česnakas sunaikina visas bakterijas, esančias burnos ertmėje. Gripo profilaktikai į nosį įkišamas vatos tamponas su česnako tyrele.
Maistas ir vaistas. Gero apetito ir būkite sveiki! (bus daugiau)